Šventa tėvų pareiga Boni D. Parkin Visuotinė Paramos bendrijos prezidentė Šeimos pareigos Jei dėl Bažnyčios tėvų ir vadovų galėčiau padaryti viena dalyką, padaryčiau, kad jie, rūpindamiesi Dangiškojo Tėvo vaikais, kiekvieną savo gyvenimo dieną jaustų Viešpaties meilę. Galbūt ne tai, ką aš sakau, palies jūsų širdis, o tai, ką kužda Dvasia. Sekite tais švelniais kuždesiais. Aš ryškiai prisimenu, kai 1995 metų rugsėjo 23 dieną buvo skaitomas pareiškimas apie šeimą. Aš sėdėjau Tabernaklyje, visuotiniame Paramos bendrijos susirinkime. Prezidentas Hinklis tuomet buvo paskutinis kalbėtojas. Jis tarė: „Šeima. Pareiškimas pasauliui“. Salėje tvyrojo tyla, bet kartu ir susijaudinimas, pritarimas: „Taip, mūsų šeimoms reikia pagalbos!“ Prisimenu, jutau, kad tas pareiškimas buvo labai teisingas. Ašaros riedėjo mano skruostais. Pažvelgusi į šalia manęs sėdėjusias seseris pamačiau, kad jos jaučia tą patį. Tame pareiškime buvo tiek daug mane sudominusių dalykų, kad aš nekantravau jį gauti ir išstudijuoti. Pareiškimas dar kartą patvirtina moterų kilnumą, nes Pareiškimas Bažnyčios moterims pirmą kartą buvo perskaitytas visuotiniame Paramos bendrijos susirinkime. Žinau, kad Prezidentas Hinklis brangina moteris. Mes visi čia esame Bažnyčios vadovai. Esame labai užimti. Bet aš, kaip ir jūs, turiu prisiminti, kad pirmoji mūsų atsakomybė yra mūsų šeima. Atminkite, kad šeima yra vienas iš kelių palaiminimų, kuriuos pasiimsime į amžinybę!1 Niuelis K. Vitnis ankstyvaisiais Bažnyčios metais buvo vyskupas Kirtlande. Kaip ir šiandieniniai vyskupai jis turbūt buvo labai užsiėmęs, darydamas begalę gerų darbų. Bet Viešpats sudrausmino jį ir įsakė „įvesti tvarką savo šeimoje” (DS 93:50; kursyvas pridėtas). Seserys ir broliai, šis patarimas taikomas mums visiems. Dauguma jūsų esate tėvai arba seneliai, arba jais kažkada tapsite. Vedę ar nevedę – visi esame šeimų nariai. Minutėlę pagalvokite apie savo šeimą. Kas jums labiausiai joje patinka? Štai kas man patinka mano šeimoje: aš džiaugiuosi, kad keturiems mano sūnums labai patinka būti kartu. Kokios doktrinos mokoma pareiškime apie šeimą? Norėčiau susikoncentruoti ties viena pastraipa. „Pagal dievišką planą tėvai turi pirmininkauti savo šeimoms su meile ir teisumu, būti atsakingi už aprūpinimą viskuo, kas būtina pragyvenimui, ir savo šeimų apsaugą. Motinos visų pirma atsako už savo vaikų ugdymą. Vykdant šias šventas pareigas, tėvai ir motinos yra įpareigoti vienas kitam padėti kaip lygūs partneriai“ 2. Man labai patinka žodžiai „pagal dievišką planą“. Vaikų auklėjimas – tai Dangiškojo Tėvo dieviško plano savo vaikams dalis. Būdami tėvai mes turime dieviškas atsakomybes aprūpinti, apsaugoti ir ugdyti savo šeimas. Kaip šie nurodymai – aprūpinti, apsaugoti ir ugdyti – mums padeda išauginti teisius vaikus? Aprūpinti Pareiškime rašoma, kad tėvai aprūpina „viskuo, kas būtina pragyvenimui“. O kas būtina pragyvenimui? Taip, tai yra stogas virš galvos ir maistas ant stalo. Bet iš evangelijos plano mes irgi sužinome, kad yra ir daugiau, įskaitant gyvenimo įgūdžius, – tai, kas ugdo charakterį. Pažvelkime į keletą iš jų. Mes aprūpiname savo vaikus, mokydami juos, kaip dirbti. Leiskite man papasakoti apie savo anūką Džeikobą. Jis nenorėjo eiti į mokyklą. Jo mama išbandė daugybę dalykų. Galiausiai ji pasisodino jį ir tarė: „Tėvelio pareiga yra eiti į darbą ir uždirbti pinigus. Mano pareiga yra likti namuose ir rūpintis tavimi ir tavo broliais bei seserimis. O tavo pareiga, Džeikobai, yra eiti į mokyklą“. Kai Džeikobas suprato principą, jis su juo sutiko ir pradėjo eiti į mokyklą. Mes taip pat mokome vaikus dirbti, tikėdamiesi , kad jie atliks kasdieninius namų ruošos darbus ir, jei reikia, pasidarbuos aplink namus. Mes padedame savo vaikams pasirūpinti savo gyvenimu, mokydami juos darbo svarbos. Pradėkite anksti! Mano vyras sako, kad didžiausia jo tėvo jam duota dovana buvo nepriklausomybė, – nes jis mokė jį dirbti. Finansų tvarkymas mums taip pat padeda būti geriems aprūpintojams. Kaip tėvai, kartu planuokite gyventi pagal biudžetą. Mokykite savo vaikus skirtumo tarp norų ir poreikių. Neužkraukite savo sutuoktiniui nepagrįstų finansinių reikalavimų. Kai Prezidentas Hinklis patarė mums likviduoti savo skolas, vienas mano pažįstamas tėvas susėdo su savo vedusiais vaikais aptarti jų finansinių reikalų. Tėvas nustebo sužinojęs, kad du jo vaikai turi rimtų skolų. Tuomet jis pasisiūlė padėti jiems sudaryti planą. Aprūpinti savo šeimas tėvams padeda švietimas ir mokymas. Raginkite savo vaikus įgyti kiek įmanoma geresnį išsilavinimą. Kai kuriose šalyse jauni žmonės negali pasinaudoti Švietimo savišalpos fondo paskolomis, nes jie neturi vidurinio išsilavinimo. Šiandieniniame pasaulyje yra svarbu, kad tėvai nuolat mokytųsi. Apsaugoti Antrasis nurodymas, apie kurį norėčiau pakalbėti yra apsaugoti. Apsaugoti nuo ko? Nuo sužalojimo – tiek fizinio, tiek ir dvasinio. Mes apsaugome, kai mokome savo vaikus, jog jie turi dievišką vertę, kai su šeima einame į bažnyčią, kai dalyvaujame Šeimos namų vakare, kai meldžiamės su šeima, kai kartu studijuojame Raštus. Visa tai yra palyginti paprasti dalykai, bet aš liudiju, kad tai yra galinga apsauga. Pareiškime mokoma, kad tėvai turi šventą atsakomybę apsaugoti savo vaikus. Smurtas gali būti emocinis, pvz., sutuoktinio ar vaiko užgauliojimas, jų žeminimas, meilės ir prieraišumo nerodymas. Tėvai neapsaugo savo šeimų, kai muša, tranko ar kitaip užsipuola savo žmonas ar vaikus. Viena sesuo iš Vakarų Afrikos sakė, kad jos tėvas, prieš tapdamas Bažnyčios nariu, mušdavo jos motiną ir vaikus. „Dabar,- pasak jos, – jis mus gerbia ir myli, nes supranta, kad esame Dievo vaikai“. Tėvai apsaugo savo vaikus stebėdami, kokius draugus jie renkasi. Viena paauglė mergina supyko, kai tėvas klausinėjo jos, ką ji veikianti vakarais. Tėvas paaiškino, kad Pareiškime rašoma, jog jis turįs apsaugoti savo šeimą, kad jis myli savo dukrelę ir todėl nori būti tikras, kad ji yra saugi. Mes taip pat turime apsaugoti savo vaikus nuo neigiamo žiniasklaidos poveikio. Žinokite, ką jūsų vaikai žiūri per televizorių, kino teatruose ir jų draugų namuose. Jei savo namuose turite kompiuterį, užtikrinkite, kad jis būtų skirtas tik tam, kas yra „dorybinga, mylėtina, gera ar girtina“ (Tikėjimo Teiginiai 1:13). Mes esame saugūs, kai sekame gyvuoju pranašu. Kaip jūsų šeima buvo apsaugota, kai sekėte Prezidento Hinklio raginimu skaityti Mormono Knygą? Aš neseniai gavau žinutę iš vienos sesers, gyvenančios Anglijoje. Ji rašė: „Mano šeimai pernai buvo sunku, nes tėvas nusprendė daugiau nebesilankyti bažnyčioje. Visą savo gyvenimą jis buvo aktyvus narys, nuolat tarnavo vyskupijose. Mano širdis šaukėsi Viešpaties klausdama, ką daryti, kad nejausčiau apmaudo ir kartėlio. Mes su vaikais vieni rengėme Šeimos namų vakarus ir maldas. Būdama šventykloje ir žinodama apie iššūkį perskaityti Mormono Knygą, pasijutau turinti Raštus studijuoti ne viena su vaikais, o kartu su savo vyru, kad ir kur namuose jis bebūtų. Taigi kiekvieną vakarą, devintą valandą, mes žygiuodavome ieškoti jo. Jis skaitydavo su mumis – na, ne iš karto, bet dabar jis skaito. Jis eina į Bažnyčios susirinkimus, prisijungia prie mūsų šeimos vakare ir vadovauja evangelijos pamokėlėms. Mano vaikai buvo Viešpaties kojos, nešančios atperkančios meilės žodžius mano vyrui. Tai yra didelis palaiminimas mano šeimai“. Ugdyti Trečiasis ir paskutinis nurodymas yra ugdyti. Kaip atrodo ugdymas? Kaip jis jaučiamas? Kaip jis skamba? Ugdymas, atrodo, yra jaučiamas ir skamba kaip ši Raštų eilutė: „įtikinimu, didžiu kantrumu, malonumu, romumu ir neveidmainiška meile, maloningumu“ (DS 121:41–42). Leiskite man pasidalinti keliais pavyzdžiais. Manau, kad ugdymas atrodo kaip drausminimas su meile. Viena jauna mama sustabdo savo vaiką, kai jis nepaklūsta. Ji apglėbia delnais jo veidą ir žiūrėdama jam į akis sako: „Klausyk, ką aš sakau“. Mes turime mokyti savo vaikus rinktis išmintingai, bet mes negalime pašalinti jų darbų pasekmių. Atminkite, kad Dangiškojo Tėvo plano esmė yra valios laisvė. Kaip ugdymas yra jaučiamas? Mūsų kasdieninėje rutinoje didelė dalis mokymo ir santykių stiprinimo šeimose vyksta trumpais, atsitiktiniais momentais. Pietų stalas – tai vieta visiems susijungti draugėn, pasidalinti atliktais dienos darbais, išklausyti ir vienas kitą padrąsinti, kartu pasijuokti. Žinau, kad juokas palengvina naštą. Brangios motinos ir tėvai, renkite savo mylimiesiems reguliarius pietus. Ar jūs liaunatės buvę tėvais, kai visi jūsų vaikai užauga ir tampa savarankiški? Ne, reikalas yra tas, kad jūsų darbas niekada nesibaigs. Mes dalyvaujame didžiame darbe – kuriame amžinąsias šeimas. Kai mano vyras ir aš tarnavome misijoje Anglijoje, mus aplankė vienas iš sūnų su savo šeima. Pamenu, kaip jis pasakė: „Atvykome, nes mums reikia ugdymo“. Kartą tapę tėvais – jais liksime amžinai. Ar tai nėra geriausia!? Gruodį bebaigdama skaityti Mormono Knygą aš nustėrau iš nuostabos, kad net Mormonas mokė savo suaugusį sūnų Moronį: „Mano sūnau, būk ištikimas Kristuje...tegul Kristus tave iškelia ir tebūna per amžius tavo atmintyje...jo gailestingumas, ir didis kantrumas, ir jo šlovės ir amžinojo gyvenimo viltis“ (Moroni 9:25). Kaip ugdymas skamba? Kartais sunku iš paauglio išgauti daugiau nei vieno žodžio atsakymą. Štai klausimas, kuris man labai padėjo ištaisyti šią padėtį: „Koks šiuo metu tau yra didžiausias iššūkis ar sunkumas?“ Šis klausimas atveria jaunuoliui duris išsisakyti. O kai jie tai daro, jūs tik klausykitės! Neteiskite, nepatarinėkite ir panašiai. Tik klausykitės. Jūs nustebsite, kokius tai suformuos ryšius ir saitus. Vyskupai ir patarėjai, šis patarimas gali būti labai naudingas ir jums, kai savo apylinkėse kalbatės su jaunimu. Ugdymas skamba kaip šeimos malda. Vienas iš įsimintiniausių mano prisiminimų apie mano tėvelį yra tai, kaip mes su broliais ir seserimi atsiklaupdavome prie mano tėvų lovos mažame kambarėlyje ir klausydavomės tėvelio, prašančio iš Dangiškojo Tėvo palaiminti mūsų mamą, kuri buvo ligoninėje. Klausymasis, kaip tėvelis lieja savo širdį, man padėjo žinoti, kad danguje yra Dievas, kuris klausosi. Melskitės už savo vaikus, kad jiems sektųsi mokykloje ir kad juos saugotų per dieną. Mūsų vaikai žino, kad juos mylime ir ko iš jų tikimės, kai jie girdi mus besimeldžiančius už juos. Šeimų stiprinimas Vadovai, kaip jūs stiprinate ir palaikote tas šeimas, kurioms tarnaujate? Jūs galite pasinaudoti tais pačiais nurodymais – aprūpinti, apsaugoti ir ugdyti, kad sustiprintumėte savo apylinkės šeimas. Vadovai palaiko tėvus juos pagerb-dami, o ne patys tapdami jų vaikų auklėtojais. Jūs galite patarti, pasidalinti panašiais pomėgiais, bet pritarkite tėvų ryžtui savaip spręsti reikalus. Viena mama pasakojo: „Man dažnai atrodė, kad savo paaugliams sūnums mes su vyru buvome paskutiniai, kurių jie norėdavo išklausyti. Kartais mano sūnūs, nusileisdami bendraamžių spaudimui, pritildydavo patariančius tėvų balsus. Esu dėkinga už Bažnyčios vadovus, kurie mokė mūsų sūnus. Jie niekada nesumenkino mūsų, kaip tėvų, vaidmens. Jie išklausydavo juos, bet paremdavo mūsų vadovavimą ir sugrąžindavo juos vėl pas mus“. Visos mūsų šeimos turi poreikių. Keletas širdingų žodžių apie vienišas mamas. Leiskite man pasidalinti su jumis viena istorija apie penkių vaikų motiną, kurios vyras 2003 metais tarnavo Irake. Ji prisimena: „Kai mano vyras ankstyvą vasarį išvyko į Iraką, mes turėjome tris patikimus automobilius. Tačiau iki lapkričio visi trys jų sugedo, iš kurių dviejų mes nesugebėjome sutaisyti. Tuo pat metu mano septyniolikmetis sūnus pareiškė, kad jis netarnausiąs misijoje, nes jis abejojo evangelijos tikrumu. Jei kada gyvenime man ir reikėjo kunigystės palaiminimo, tai būtent tada. Tiksliai nebepamenu, kada ir kur, bet puikiai prisimenu, kad tuomet gavau ne vieną palaiminimą iš rūpestingų kunigystės turėtojų. Visuomet žinojau, kad galiu kreiptis į savo namų mokytojus, ir kad jie visada atvyks pas mane. Nors jie ir negalėjo sutaisyti mano automobilio, bet jie galėjo man suteikti labai reikalingus kunigystės palaiminimus, ir jie surado kažką, kas galėjo sutaisyti mano automobilį“. Pasišventę namų mokytojai labai pagelbėjo šiai šeimai. Jie gali pagelbėti visiems vienišiems tėvams ir motinoms, susipažindami su jų šeimomis, įgydami jų pasitikėjimą ir suteikdami joms kunigystės palaiminimų. Vyskupai, aukštųjų kunigų grupių vadovai, vyresniųjų kvorumų prezidentai, šioms motinoms, kaip ir mūsų nepaprastoms vienišoms seserims, namuose reikia kunigystės palaiminimų. Prezidentas Hinklis prieš dešimt metų, kai buvo išleistas pareiškimas, perspėjo apie „lėtą pasaulio teršimąsi“. Šis pranašiškas pareiškimas dar kartą patvirtino Viešpaties „standartus, doktrinas ir praktikas, susijusias su šeima“ 3. Antravertus, pasaulis stengiasi diktuoti moterų ir motinystės vaidmenis. Šiandien sakoma, kad joms reikia stulbinančios karjeros, organizacijų, kurioms jos galėtų priklausyti, ir, jei pakanka lėšų, turėti vaikų. Taip gerbiamas motinos vaidmuo darosi vis labiau nemadingas. Leiskite man jums aiškiai pasakyti: neleiskime pasauliui kompromituoti to, kas mums yra duota pagal dievišką planą. Seserys, leiskite man dabar keletą minučių kreiptis tiesiogiai į jus. Kadangi esame Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios Paramos bendrijos narės, mes esame palaimintos ir atsakingos už šeimos vieneto ugdymą bei palaikymą. Visos priklausome šeimoms, ir visas šeimas reikia stiprinti ir apsaugoti. Tapti namų šeimininke man labiausiai padėjo pirmiausia mano pačios mama ir senelė, ir tik tada Paramos bendrijos seserys iš įvairių apylinkių, kur mes gyvenome. Aš išmokau įgūdžių ir patyriau džiaugsmų, kylančius iš tokių namų sukūrimo, kuriuose kitiems norėtųsi būti. Nuo 2006 metų sausio įsigalioja naujos šeimos ir asmeninio tobulėjimo susirinkimų bei veiklų gairės. Jos suteikia daugiau lankstumo, kad Paramos bendrijoje galėtų dalyvauti visos seserys. Paramos bendrijos vadovės, žiūrėkite, kad jūsų planuojami susirinkimai ir veiklos stiprintų visų jūsų seserų šeimas. Lankomasis mokymas – tai kitas šeimos palaikymo variklis. Viliuosi, kad jūs visos turite galimybę būti lankančiomis mokytojomis. Lankančios mokytojos ne tik stiprina sesers dvasingumą, bet taip pat turi unikalią galimybę ugdyti ir nustatyti poreikius. Paramos bendrijos vadovės, būkite aktyvios gerovės komiteto susirinkimuose ir praneškite apie tuos dvasinius ir materialius poreikius, apie kuriuos jums pranešė lankančios mokytojos. Tyra Kristaus meilė Vedusiosios, prisiminkite praeitį. Kas privertė jus įsimylėti savo sutuoktinį? Tai prisimindamos, jus lengviau atleisite. Rodykite savo meilę vienas kitam. Žmona gali pakeisti vyro gyvenimą stiprindama jo pasitikėjimą savimi. Vyras gali prašviesinti net ir tamsiausią dieną trimis paprastučiais žodeliais: „Aš tave myliu“. Viena iš didžiausių dovanų, kurią tėvai gali duoti savo vaikams yra parodyti jiems, kad jie myli vienas kitą. Mūsų tėvų vaidmuo auginant teisius vaikus yra aprūpinti, apsaugoti ir ugdyti – ir tai mes darome kaip lygūs partneriai. Tą patį darome ir būdami vadovai. Būti vadovu yra sunku. Būti tėvu yra sunku. Mes prarandame ryžtą, bet einame toliau. Manau, kad mes daug išmokstame apie tyrą Kristaus meilę savo šeimose ir tarnaudami Bažnyčios pašaukimuose. Būdami tėvai ir vadovai savo vaikams turime teikti tokią meilę, kokią Dangiškasis Tėvas teikia mums: Kristaus meilę. Moronio 8:17 mes skaitome: „Aš esu pripildytas tikrosios meilės, kuri yra nesibaigianti meilė“. Pridėkite dar ir šiuos Viešpaties žodžius: „lyg skraiste apsirenkite tikrosios meilės raiščiu, kuris yra tobulumo ir taikos raištis“ (DS 88:125). Šiandien čia turiu savo skraistę – skarą – simbolizuojančią tikrosios meilės skraistę. Paprašiau, kad mano sūnus, jo žmona ir mano penki anūkai prisijungtų prie manęs. Aš kviečiu jus visuose savo darbuose vilkėti tikrosios meilės skraiste, apgaubti savo šeimą tyra Kristaus meile. Šeimos ir vadovai, telaimina jus Dievas, kad galėtumėte apgaubti savo mylimuosius tikrosios meilės skraiste, kad visi mes galėtume sugrįžti Dangiškojo Tėvo akivaizdon ir gyventi kartu su juo per amžius. Jėzaus Kristaus vardu, amen. Išnašos 1. “Rejoicing in the Privilege to Serve,” Worldwide Leadership Training Meeting, June 21, 2003, 24. 2. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ 3. “Stand Strong against the Wiles of the World,” Ensign, Nov. 1995, 100.