Nuostabi jūsų kelionė namo

Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas

Antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje


Dyteris F. Uchtdorfas
Kai džiugiai naudositės žemėlapiu, kurį jus mylintis Tėvas davė kelionei, jis nuves jus į šventas vietas ir padės pasiekti jūsų dieviškąjį potencialą.

Mums yra garbė šį vakarą susirinkime matyti mūsų mylimą pranašą Prezidentą Tomą S. Monsoną. Prezidente, mes visada meldžiamės už jus.

Brangios mano seserys, ačiū už muziką ir ištartus žodžius. Jie buvo įkvepiantys ir labai tinkami šventam Velykų metui, kurį švenčiame šią savaitę.

Brangios jaunosios sesutės, džiugu būti čia kartu su jumis, jūsų motinomis ir nuostabiomis jūsų vadovėmis. Jūsų dvasia šviečia, o šypsenos užkrečia. Jūs tikrai rūpite Viešpačiui, kuris iš dangaus su meile žiūri į jus.

Aš užaugau Cvikau mieste, buvusioje Rytų Vokietijoje. Man buvo maždaug 11 metų, kai mano tėvą pradėjo persekioti kaip politinį disidentą, tada mano tėvai nusprendė, kad vienintelis išsigelbėjimas mūsų šeimai būtų pabėgimas į Vakarų Vokietiją. Nusprendėme, kad būtų saugiausia, palikus visus savo daiktus, bėgti į Vakarus skirtingu laiku ir skirtingais keliais.

Kadangi mano tėvui grėsė didžiausias pavojus, jis išvyko trumpiausiu keliu per Berlyną. Mano vyresnieji broliai pasuko į šiaurę, ir taip kiekvienas rado savo kelią į Vakarus. Mano sesuo, kuri tuomet buvo panašaus amžiaus kaip jūs, kartu su Merginų organizacijos mokytoja Helga Fasman ir dar keletu kitų įsėdo į traukinį, kurio maršruto atkarpa driekėsi per Vakarų Vokietiją. Sumokėjusios vagono palydovui, kad šis atrakintų duris, traukiniui kirtus Vakarų Vokietijos sieną, į laisvę jos iššoko iš judančio traukinio. Aš labai žavėjausi savo sesers drąsa.

Aš buvau jauniausias vaikas ir mano mama nusprendė, kad ji pati mane perves per kalnų grandinę, skiriančią šias dvi šalis. Prisimenu, kaip ji suruošė pietus, tarsi eitume į žygį ar iškylą kalnuose.

Nuvažiavę traukiniu kiek galima toliau, po to ilgas valandas ėjome artėdami Vakarų Vokietijos sienos link. Nors sienos buvo griežtai saugomos, bet mes turėjome žemėlapį ir žinojome laiką ir vietą, kur būtų saugiausia kirsti sieną. Jaučiau mamos nerimą. Ji įdėmiai apžvelgė vietovę, kad įsitikintų, ar mūsų niekas neseka. Su kiekvienu žingsniu jos kojos ir keliai silpo. Mums kopiant į paskutinę aukštą kalvą aš padėjau jai nešti sunkų krepšį, prikrautą maisto, gyvybiškai svarbių dokumentų ir šeimos nuotraukų. Tikriausiai ji manė, kad mes jau kirtome sieną. Kai pagaliau pasijautė saugiai, mes atsisėdome ir pradėjome valgyti savo iškylos pietus. Neabejoju, kad tą dieną ji pirmą kartą pajuto palengvėjimą.

Bepietaudami pamatėme sieną žymintį ženklą. Jis matėsi taip toli priekyje! Mes surengėme iškylą ne toje sienos pusėje. Mes vis dar buvome Rytų Vokietijoje!

Pasieniečiai galėjo pasirodyti bet kuriuo momentu!

Mano motina akimirksniu atgal sudėjo pietus ir mes visu greičiu pasileidome įkalnėn. Šį kartą mes nedrįsome sustoti tol, kol nebuvome visiškai įsitikinę, kad jau pasiekėme kitą sienos pusę.

Nors kiekvienas mūsų šeimos narys išvyko labai skirtingais keliais ir patyrė labai skirtingus sunkumus kelyje, galiausiai visiems pavyko saugiai atvykti. Mūsų šeima vėl buvo kartu. Kokia tai buvo nuostabi diena!

Kelionių istorijos

Tai, ką jums papasakojau, yra mano labai svarbios kelionės išgyvenimai. Dabar, kai pažvelgiu atgal į savo gyvenimą, matau nemažai tokių „kelionių“, kurias laikui bėgant patyriau. Ne visose iš jų reikėjo kirsti kalnų virtines ar politines sienas; kitose svarbiau buvo įveikti išbandymus arba augti dvasiškai. Bet jos visos buvo išbandymų kelionės. Tikiu, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra atskirų „kelionių istorijų“ kolekcija.

Neabejoju, žinote, kad kiekvienos kultūros tradicijos yra turtingos kelionių istorijomis. Pavyzdžiui, jūs turbūt prisimenate Dorotės ir jos šuns Toto kelionę Ozo šalies burtininke. Viesulas pagauna Dorotę ir Toto ir nuneša į Ozo šalį. Ten Dorotė suranda tą išskirtinį geltonomis plytomis grįstą takelį, žymintį kelionės kelią, kuris galiausiai parveda namo.

Arba Čarlzo Dikenso Ebinizerį Skrudžą, kuris keliauja ne iš vienos vietos į kitą, bet laike. Tai kelionė po jo paties širdį, per kurią jis suprato, kodėl tapo toks, koks yra, ir pamatė, kas galėjo atsitikti, jei ir toliau būtų ėjęs savanaudiškumo ir nedėkingumo keliu.1

Vienas žymiausių Kinijos literatūros klasikinių romanų yra Kelionė į Vakarus. XVI amžiaus romane, labai gražiai aprašyta vienuolio piligrimo nuotykių istorija, kurioje jis kartu su keturiais draugiškais personažais keliauja dvasinio nušvitimo link.

Žinoma, dar yra Bilbas Beginsas, mažas kuklus hobitas, kuris daug mieliau liktų namuose ir valgytų sriubą. Bet po beldimo į duris jis priima kvietimą keliauti į nežinomybę ir kartu su burtininku ir būriu nykštukų iškeliauja į pasaulį, kad atliktų pavojingą, bet gyvybiškai svarbią misiją.2

Universali istorija

Ar ne todėl mums patinka šie kelionių pasakojimai, kad mes jaučiamės labai panašūs į tuos keliautojus? Sėkmingi ir nesėkmingi kelionių potyriai gali mums padėti rasti gyvenimo kelią. Vaizdo įrašas, kurį matėme prieš kelias minutes, taip pat pasakoja nuostabią kelionės istoriją. Galbūt šie pasakojimai mums taip pat primena vienos kelionės istoriją, su kuria mes jau esame susipažinę – kelionę, kurioje kiekvienas iš mūsų atliekame svarbų vaidmenį.

Ši istorija prasidėjo labai seniai, daug anksčiau nei žemė pradėjo suktis orbitoje, gerokai anksčiau nei saulė ėmė skleisti karštus spindulius į šaltą kosmosą, daug anksčiau nei didelės ir mažos būtybės įsikūrė mūsų planetoje. Šios istorijos pradžioje jūs gyvenote tolimoje gražioje vietoje.

Mes nežinome daug smulkmenų apie tą ikimirtingąją būtį, bet kai ką žinome. Mūsų Dangiškasis Tėvas atskleidė mums, kas Jis yra, kas mes esame ir kuo galime tapti.

Būdami pirmojoje būsenoje, jūs su absoliučiu tikrumu žinojote, kad Dievas egzistuoja, nes Jį matėte ir girdėjote. Jūs pažinojote Jėzų Kristų, kuris tapo Dievo Avinėliu. Jūs tikėjote Juo. Ir žinojote, kad jums nelemta pasilikti saugiame savo ikimirtingųjų namų prieglobstyje. Kad ir kaip labai jums patiko amžinoji būtis, vis dėlto jūs žinojote, kad norite ir kad jums reikia pradėti kelionę. Turėjote palikti Tėvo akivaizdą, pereiti pro užmaršties šydą, gauti mirtingą kūną, sužinoti ir patirti tai, kas, tikiuosi, padės jums tapti panašesniems į Dangiškąjį Tėvą ir grįžti Jo akivaizdon.

Toje šventoje vietoje, apsuptus tų, kuriuos pažinojote ir mylėjote, jus turbūt neramino vienas svarbus klausimas „Ar aš saugiai grįšiu į savo dangiškuosius namus?“

Žinojote, kad susidursite su daugeliu dalykų, kurių negalėsite kontroliuoti. Kartais žemiškasis gyvenimas bus sunkus, kupinas netikėtų posūkių: ligų, sielvarto, nelaimingų atsitikimų, konfliktų.

Be atminties apie ankstesnį egzistavimą – neprisimindami, kad anksčiau gyvenote su Tėvu danguje – ar jūs vis dar atpažinsite Jo balsą tarp žemiškojo gyvenimo triukšmo ir pramogų?

Nusimatanti kelionė atrodė tokia ilga ir neaiški, kupina rizikos.

Jūs žinojote, kad tai nebus lengva, bet dėti visas pastangas bus verta.

Taigi jūs stovėjote amžinosios kelionės pradžioje žvelgdamos į priekį su neapsakomu nekantrumu ir viltimi, ir, manau, su trupučiu nerimo ir baimės.

Galų gale jūs žinojote, kad Dievas bus teisingas, kad Jo gerumas triumfuos. Jūs dalyvavote didžiuosiuose dangiškuose pasitarimuose ir žinojote, kad Gelbėtojas ir Išpirkėjas Jėzus Kristus suras būdą, kaip apvalyti jus nuo nuodėmės ir išgelbėti nuo fizinės mirties. Jūs tikėjote, kad galų gale jūs džiūgausite ir kartu dangiškuoju choru giedosite gyrių Jo šventajam vardui.

Ir tada jūs giliai įkvėpėte…

Ir žengėte didelį žingsnį pirmyn…

Ir štai jūs čia!

Kiekviena iš jūsų pradėjote nuostabią kelionę atgal į savo dangiškuosius namus!

Jūsų žemėlapis

Dabar, kai esate čia, žemėje, išmintinga būtų savęs paklausti, kaip sekasi kelionė. Ar judate teisinga kryptimi? Ar tampate ta asmenybe, kuria buvote sukurta būti ir norėjote ja tapti? Ar pasirenkate tai, kas padės jums grįžti pas jūsų Tėvą danguje?

Jis nepasiuntė jūsų į šitą kelionę tik klajoti vienoms neturint tikslo. Jis nori, kad sugrįžtumėte pas Jį į namus. Jis davė jums mylinčius gimdytojus ir ištikimus Bažnyčios vadovus kartu su žemėlapiu, kuriame pateikiamas reljefas ir pažymėti pavojai; jame parodyta, kur galime rasti ramybę ir laimę, žemėlapis padės jums rasti kelią, kuriuo grįšime namo.

Taigi, kur rasti šį žemėlapį?

  1. Šventuose Raštuose.
  2. Pranašų ir apaštalų žodžiuose.
  3. Ir per asmeninį apreiškimą iš Šventosios Dvasios.

Šis žemėlapis yra Jėzaus Kristaus Evangelija, geroji naujiena, ir džiaugsmingas Kristaus mokinio kelias. Tai yra mūsų Užtarėjo ir Mokytojo mums duoti įsakymai ir pavyzdys, nes Jis žino kelią, nes Jis ir yra kelias.3

Žinoma, vien turėti žemėlapį nepakanka, reikia jį studijuoti – vadovautis juo keliaujant per gyvenimą. Skatinu jus stengtis, kad Dievo žodžio studijavimas ir taikymas taptų jums svarbiausiu dalyku. Atverkite savo širdį Šventajai Dvasiai, kad Ji galėtų vesti jus visą jūsų gyvenimo kelią.

Jūsų žemėlapyje yra daug mūsų Dangiškojo Tėvo ir Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus paskatinimų ir pamokymų. Šiandien su jumis norėčiau pasidalinti trimis iš šitų žinių, kurios padės jums sėkmingai parkeliauti atgal į dangiškuosius namus.

Pirmoji žinia: „Nebijokite, nes aš, Viešpats, esu su jumis.“4

Jūs nesate vienišos šioje kelionėje. Dangiškasis Tėvas jus pažįsta. Net tada, kai niekas jūsų negirdi, Jis girdi jus. Kai jūs džiaugiatės teisumu, Jis džiaugiasi kartu su jumis. Kai jus užklumpa išbandymai, Jis liūdi su jumis.

Dangiškojo Tėvo dėmesys jums nepriklauso nuo to, kokia turtinga, graži, sveika ar protinga esate. Jis mato ne taip, kaip pasaulis; Jis mato, kokia iš tikrųjų esate. Jis žiūri į jūsų širdį.5 Jis rūpinasi jumis6, nes esate Jo vaikas.

Brangios seserys, jei visa širdimi Jo ieškosite, rasite Jį.7

Užtikrinu jus, jūs nesate vienišos.

Dabar pažvelkite į jus supančius žmones. Galbūt pamatysite savo vadovus, draugus ar šeimos narius. Kitus matote pirmą kartą. Nepaisant to, visi, kuriuos matote aplinkui, – šiame susirinkime ar bet kurioje kitoje vietoje, šiandien arba bet kuriuo kitu metu – visi buvo narsūs ikimirtingajame pasaulyje. Šalia jūsų sėdintis kuklus ir neišsiskiriantis asmuo galėjo būti viena iškiliausių asmenybių, kurią jūs mylėjote ir kuria žavėjotės dvasių pasaulyje. Jūs taip pat galėjote būti toks pat sektinas pavyzdys!

Dėl vieno dalyko galite būti tikros: kiekvienas asmuo, kurį matote, – nesvarbu kokios rasės, religijos, politinių įsitikinimų, kūno sudėjimo ar išvaizdos – yra jūsų šeimos narys. Mergina, kurią matote šalia, turi tą patį Dangiškąjį Tėvą kaip ir jūs, ji taip pat paliko Jo meilės kupiną akivaizdą, norėdama ateiti į šią žemę ir gyventi taip, kad vieną dieną sugrįžtų pas Jį.

Tačiau galbūt ji vieniša, taip, kaip kartais jūs jaučiatės. Kartais ji netgi gali pamiršti savo kelionės tikslą. Prašau, priminkite jai savo žodžiais ir darbais, kad ji nėra vieniša. Esame čia, kad padėtume vieni kitiems.

Gyvenimas gali būti kupinas sunkumų, o šie gali užkietinti širdis taip, kad kai kurie žmonės tampa lyg nepasiekiami. Kai kurie gali būti pilni pykčio. Kiti gali tyčiotis ir šaipytis iš tų, kurie tiki mylinčiu Dievu. Bet, nors ir neprisimena, jie taip pat kažkada troško sugrįžti pas savo Tėvą danguje.

Mes neprivalome ką nors atversti. Tai yra Šventosios Dvasios darbas. Jūsų užduotis yra pasidalinti savo tikėjimu ir nebijoti. Būkite draugiškos visiems, bet niekada nepaminkite savo standartų. Išlikite ištikimos savo įsitikinimams ir tikėjimui. Stovėkite išdidžiai, kadangi esate Dievo dukra ir Jis stovi kartu su jumis!

Antroji žinia: „Vienas kitą mylėkite, kaip aš jus mylėjau.“8

Ar kada nors susimąstėte, kokia kalba kalbėjome, kai gyvenome Dievo akivaizdoje? Turiu didelių įtarimų, kad tai galėjo būti vokiečių kalba, nors manau, kad niekas tvirtai nežino. Bet žinau, kad ikimirtingajame gyvenime mes tiesiogiai iš mūsų dvasių Tėvo mokėmės vienos universalios kalbos, kuri turi galią įveikti emocines, fizines ir dvasines kliūtis.

Ši kalba yra tyra Jėzaus Kristaus meilė.

Tai yra galingiausia pasaulio kalba.

Kristaus meilė yra neapsimestinė meilė. Tai nėra meilė, kuri rašoma ant atviruko. Tai ne ta meilė, kuri šlovinama populiarioje muzikoje ir filmuose.

Ši meilė neabejotinai keičia mūsų būdą. Ji gali įveikti neapykantą ir ištirpinti pavydą. Ji gali išgydyti nuoskaudas ir numalšinti įsiaudrinusius jausmus. Ji gali daryti stebuklus.

Mūsų „svarbiausias pamokas“9 mes gavome meilės kalba, kaip dvasios Dievo akivaizdoje, ir čia, žemėje, turime galimybes praktikuoti ją ir išmokti kalbėti laisvai. Įvertindamos tai, kas motyvuoja jūsų mintis ir veiksmus, galite žinoti, ar mokotės šios meilės kalbos.

Kai jūsų pagrindinės mintys sukasi apie tai, kokią naudą gausite jūs, jūsų motyvacija gali būti savanaudiška ir paviršutiniška. Tai ne ta kalba, kurią norite išmokti.

Bet kada jūsų pagrindinės mintys ir elgesys yra nukreipti į tarnavimą Dievui ir kitiems – kai nuoširdžiai trokštate palaiminti ir dvasiškai pakylėti aplinkinius – tada tyros Kristaus meilės galia gali veikti jūsų širdis ir gyvenimus. Tai ta kalba, kurią norite išmokti.

Kai laisvai išmoksite šią kalbą ir vartosite ją bendraudami su kitais, jie atpažins jumyse tai, kas gali pažadinti juose ilgai slėptą troškimą ieškoti teisingo kelio grįžti atgal į savo dangiškuosius namus. Galų gale meilės kalba yra ir jų tikroji, gimtoji kalba.

Ši įsiskverbianti ir nepaliaujama įtaka yra kalba, kuri pasiekia sielos gelmes. Tai yra supratimo, paslaugumo, įkvėpimo, džiaugsmo ir paguodos kalba.

Išmokime vartoti universalią Kristaus meilės kalbą.

Ir trečia žinia: „Būkite džiugios.“10

Kartais pradedame nerimauti, kurioje mūsų kelionės vietoje esame, ar ne? Jums dvylika metų. Turbūt norite, kad jums būtų keturiolika. Jei esate keturiolikos, galbūt norite, kad jums būtų aštuoniolika. O kai jums aštuoniolika, gali atsitikti ir taip, kad norėtumėte, jog jums vėl būtų dvylika ir galėtumėte pradėti viską iš naujo.

Visada bus dėl ko skųstis – dėl to, kas atrodo neteisinga. Galite praleisti savo gyvenimo dienas būdamos liūdnos, vienišos, nesuprastos, ar nepageidaujamos. Bet tai nėra ta kelionė, kurios tikėjotės, ir tai nėra ta kelionė, dėl kurios Dangiškasis Tėvas jus atsiuntė. Atminkite, jūs esate tikra Dievo dukra!

Žinodamas tai, raginu jus eiti užtikrintai ir džiaugsmingai. Taip, kelyje yra duobių, aplinkkelių ir net pavojų. Tačiau nesusitelkite į juos. Ieškokite laimės, kurią Dangiškasis Tėvas paruošė jums kiekviename kelionės žingsnyje. Laimė yra tikslas, bet ji taip pat ir kelias. Jis pažadėjo „ramybę šiame pasaulyje ir amžinąjį gyvenimą ateinančiame pasaulyje“.11 Štai kodėl Jis įsako mums: „Būkite džiugūs.“

Kai džiugiai naudositės žemėlapiu, kurį jus mylintis Tėvas davė kelionei, jis nuves jus į šventas vietas ir padės pasiekti jūsų dieviškąjį potencialą. Užaugsite tokia Dievo dukra, kokia tikėjotės tapti.

Brangios seserys, brangios Bažnyčios merginos, brangios jaunosios draugės, aš, kaip Viešpaties Apaštalas, suteikiu jums palaiminimą, kad rastumėte kelią namo šioje kelionėje ir kad įkvėptumėte savo bendrakeleivius. Mano pažadas ir malda jums, jei gerbsite ir ištikimai gyvensite pagal Jėzaus Kristaus Evangelijos sandoras, principus ir vertybes, savo kelionės pabaigoje sutiksite Dangiškąjį Tėvą. Jis apglėbs jus ir jūs žinosite, pagaliau visiems laikams, kad saugiai pasiekėte namus. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Mostrar las referencias

    Išnašos

  1.  

    1. Žr. Čarlzas Dikensas, Kalėdų giesmė.

  2.  

    2. Žr. Džonas Ronaldas Ruelis Tolkinas, Hobitas.

  3.  

    3. Žr. Jono 14:6.

  4.  

    4. Doktrinos ir Sandorų 68:6, taip pat žr. Izaijo 41:10; Jono 14:18.

  5.  

    5. Žr. 1 Samuelio 16:7.

  6.  

    6. Žr. 1 Petro 5:6–7.

  7.  

    7. Žr. Jeremijo 29:13.

  8.  

    8. Jono 15:12; taip pat žr. Jono 13:34; Moronio 7:45–48.

  9.  

    9. Doktrinos ir Sandorų 138:56.

  10.  

    10. Doktrinos ir Sandorų 78:18; taip pat žr. Jono 16:33; 3 Nefio 1:13.

  11.  

    11. Doktrinos ir Sandorų 59:23.