Tikėjimas, paklusnumas, ištvermė

Prezidentas Tomas S. Monsonas


Prezidentas Tomas S. Monsonas
Tikėkite, kad išlikti stiprioms ir ištikimoms Evangelijos tiesoms yra be galo svarbu. Liudiju apie tai!

Mano brangios jaunosios sesutės, kalbėdamas jums jaučiu nuolankumo dvasią. Meldžiu pagalbos iš aukštybių, kad deramai atlikčiau šią užduotį.

Vos prieš 20 metų dar nebuvote pradėjusios savo mirtingosios kelionės. Vis dar gyvenote dangiškuose namuose ir buvote tarp dvasių, kurios mylėjo jus ir rūpinosi jūsų amžinąja gerove. Žemiškasis gyvenimas galiausiai tapo būtinu jūsų tobulėjimo etapu. Neabejoju, kad buvo ištarta daugelis sudie ir išreikštas pasitikėjimas jumis. Gavote kūnus ir tapote mirtingos, atskirtos nuo Dangiškojo Tėvo akivaizdos.

Tačiau čia, žemėje, jūsų laukė su džiaugsmu. Pirmieji metai buvo brangūs, ypatingi metai. Šėtonas neturėjo galios jums gundyti, nes dar nebuvote atsakingos. Dievo akyse buvote nekaltos.

Netrukus pradėjote vadinamąjį „baisios paauglystės“ periodą. Man labiau patinka jį vadinti „nuostabi paauglystė“. Koks nuostabus galimybių, augimo, vystymosi metas, pasižymintis žinių ir tiesos siekimu.

Niekas nesako, kad paauglystės periodas yra lengvas. Dažnai tai nepasitikėjimo, neadekvatumo jausmo, savo vietos tarp draugių ieškojimo ar bandymo pritapti metai. Tai metas, kai tampate labiau nepriklausomos – ir gal būt trokštate daugiau laisvės, nei jos pasiruošę suteikti gimdytojai. Tai taip pat ypatingas metas, kai Šėtonas jus gundys ir iš visų jėgų stengsis nuvilioti nuo kelio, vedančio atgal į dangiškus namus, iš kurių atėjote, atgal pas savo artimuosius, atgal pas savo Dangiškąjį Tėvą.

Jus supantis pasaulis nėra pasiruošęs suteikti jums reikiamą pagalbą, kad sėkmingai pasiektumėte šios dažnai klaidžios kelionės tikslą. Mūsų dabartinėje visuomenėje atrodo, kad daugelis atsilaisvino nuo saugių švartavimosi lynų ir išplaukė iš ramybės uosto.

Pakantumas nedorybei, amoralumas, pornografija, narkotikai, bendraamžių spaudimo galia– visi šie ir aibė kitų dalykų – tampa priežastimi, dėl kurios daugelis yra blaškomi nuodėmės jūroje ir dūžta į aštrius prarastų galimybių, išsižadėtų palaimų ir žlugusių svajonių rifus.

Ar egzistuoja kelias, nuvesiantis ten, kur saugu? Ar įmanoma pabėgti nuo gresiančio pavojaus? Atsakymas – skardus taip! Patariu jums žvelgti į Viešpaties švyturį. Jau esu tai sakęs; pasikartosiu: nėra tokio tiršto rūko nei tokios tamsios nakties, nei tokios stiprios audros, nei tiek paklydusio jūreivio, kurio negalėtų išgelbėti Viešpaties švyturys. Jis kviečia gyvenimo audrose. Jis šaukia: „Štai saugus kelias! Štai kelias namo.“ Jis siunčia lengvai matomus ir niekada nenutrūkstančius šviesos signalus. Jei seksite tais signalais, jie nuves jus atgal į dangiškuosius namus.

Šįvakar norėčiau kalbėti jums apie tris esminius Viešpaties švyturio signalus. Jie padės jums sugrįžti pas Tėvą, kuris nekantriai laukia jūsų pergalingo sugrįžimo. Tie trys signalai yra: tikėjimas, paklusnumas ir ištvermė.

Pirmiausia paminėsiu pagrindinį ir svarbiausią signalą: tikėkite. Tikėkite, kad esate Dangiškojo Tėvo dukra. Tikėkite, kad Jis jus myli ir kad atėjote čia pasiekti šlovingą tikslą – gauti amžinąjį išgelbėjimą. Tikėkite, kad išlikti stiprioms ir ištikimoms Evangelijos tiesoms yra be galo svarbu. Liudiju apie tai!

Mano jaunosios draugės, tikėkite žodžiais, kuriais kas savaitę mintinai sakote Merginų organizacijos temą. Susimąstykite apie tų žodžių prasmę. Juose atrasite tiesą. Visuomet stenkitės gyventi pagal nurodytas vertybes. Tikėkite, kad, kaip sakoma jūsų temoje, jei priimsite tas vertybes ir elgsitės pagal jas, būsite pasiruošusios stiprinti šeimą ir namus, sudaryti šventas sandoras ir jų laikytis, priimti šventyklos apeigas ir galiausiai džiaugtis išaukštinimo palaiminimais. Tai nuostabios Evangelijos tiesos. Gyvendamos pagal jas, visą gyvenimą būsite laimingesnės tiek čia, tiek ir po mirties, nei būtumėte tuo atveju, jei jų nepaisytumėte.

Daugelis jūsų Evangelijos tiesų mokėtės nuo ankstyvos vaikystės. Jus mokė mylintys gimdytojai ir rūpestingi mokytojai. Jų perteiktos tiesos padėjo jums įgyti liudijimą; jūs įtikėjote tuo, ko mokė. Jums studijuojant, meldžiant vadovavimo, kas savaitę lankantis Bažnyčios susirinkimuose, tas liudijimas gali ir toliau būti stiprinamas dvasiškai ir augti, tačiau tik nuo jūsų priklauso, ar jis išliks ar ne. Šėtonas iš visų jėgų stengsis jį sunaikinti. Liudijimą turėsite puoselėti visą savo gyvenimą. Panašiai kaip ryškiai degantis laužas, jūsų liudijimas – jei nebus nuolat kurstomas – virs rusenančiomis žarijomis ir galiausiai užges. Neleiskite tam atsitikti.

Be sekmadieninių susirinkimų ir šiokiadieniais vykstančių veiklų, esant progai, dalyvaukite ankstaus ryto ar su mokykla suderinto laiko seminarijos pamokose. Pasinaudokite tokia galimybe. Daugelis jūsų lankote seminariją. Kaip ir visais gyvenimo atvejais, tai, kiek naudos gausite iš seminarijos, priklauso nuo jūsų požiūrio ir noro mokytis. Laikykitės nuolankaus požiūrio ir trokškite mokytis. Koks esu dėkingas už galimybę paauglystėje anksti ryte lankyti seminariją. Tai stipriai paveikė mano ir mano liudijimo vystymąsi. Seminarija gali pakeisti gyvenimą.

Prieš daugelį metų kartu su nepaprastai daug savo gyvenime pasiekusiu vyru priklausiau direktorių tarybai. Buvau sužavėtas jo principingumo ir atsidavimo Bažnyčiai. Sužinojau, kad jis įgijo liudijimą ir prisidėjo prie Bažnyčios per seminariją. Kai jis vedė, jo žmona buvo Bažnyčios narė nuo gimimo, o jis pats nepriklausė jokiai Bažnyčiai. Bėgant metams, nepaisant žmonos pastangų, jis nesidomėjo bažnyčios lankymu su žmona ir vaikais. Ir tada anksti rytais jis pradėjo vežioti į seminariją savo dvi dukras. Jis likdavo mašinoje pamokos metu, o po to nuveždavo dukras į mokyklą. Vieną rytą lijo ir viena dukterų tarė: „Užeik vidun, tėti. Gali sėdėti koridoriuje.“ Jis priėmė kvietimą. Klasės durys buvo atviros, ir jis pradėjo klausytis. Jo širdis buvo paliesta. Iki mokslo metų pabaigos jis lankė seminariją kartu su savo dukromis, dėl ko galiausiai tapo Bažnyčios nariu ir išliko aktyvus visą gyvenimą. Leiskite seminarijai padėti jums įgyti ir sustiprinti jūsų liudijimą.

Ateis metas, kai susidursite su sunkumais, kurie gali kelti pavojų jūsų liudijimui, arba, siekdamos kitų pomėgių, galite pačios jį apleisti. Maldauju, išlaikykite jį stiprų. Tai jūsų, vien tik jūsų, atsakomybė palaikyti jo šviesiai degančią liepsną. Tam reikia pastangų, tačiau dėl to niekuomet, niekuomet nesigailėsite. Prisimenu Džiulės De Azevedo Henks dainos žodžius. Kalbėdama apie savo liudijimą, ji rašė:

Papūtus vėjui atmainos,
Kai siela merdėja skausmuos,
Už jį gyvybę pasiruošusi aukot,
Nes reikia mano jo šilumos – man reik šviesos.
Nors šėlsta pokyčių audra,
Liūty, aš stoviu sau tvirta,
Išlieku aš tokia
Ir saugau ugnį savyje.1

Įtikėkite ir tada kurstykite savo liudijimo ugnį, kad ji, nepaisant nieko, ryškiai šviestų.

Toliau, merginos, pakluskite. Pakluskite gimdytojams. Pakluskite Dievo įstatymams. Juos mums davė mylintis Dangiškasis Tėvas. Mūsų gyvenimas teiks daugiau pasitenkinimo ir bus paprastesnis, kai paklusime jiems. Bus lengviau įveikti sunkumus ir problemas. Gausime Viešpaties pažadėtąsias palaimas. Jis yra pasakęs: „Viešpats reikalauja širdies ir uolaus proto; ir uolūs bei paklusnūs valgys Sionės žemės gėrybes šiomis paskutinėmis dienomis.“2

Teturite vieną gyvenimą. Stenkitės jį nugyventi nepakliūdamos į bėdas. Jūs būsite gundomos, ir kartais tai darys tie, kuriuos laikote draugais.

Prieš keletą metų kalbėjausi su Žvaigždučių klasės patarėja, kuri papasakojo apie vieną merginą jos klasėje. Ši mergina ne kartą buvo gundoma palikti tiesos kelią ir traukti nuodėmės klystkeliu. Nusileidusi nuolatiniams kai kurių mokyklos draugių įtikinėjimams, ji galiausiai sutiko pasukti tuo klystkeliu. Viskas buvo suplanuota: savo gimdytojams reikėjo pasakyti, kad vakare eina į Merginų organizacijos veiklą. Tačiau ten ji planavo pabūti tik tol, kol atvykusios draugės su savo vaikinais paims ją. Tada jie nuvyksią į vakarėlį, kuriame bus geriami alkoholiniai gėrimai ir besilinksminančių elgesys visiškai prieštaraus tam, ką mergina žinojo, esant teisinga.

Mokytoja meldė įkvėpimo, padėsiančio jai žinoti, kaip padėti visoms merginoms, bet ypač šiai merginai, kuri nebuvo tikra, ar verta pasišvęsti Evangelijai. Tą vakarą mokytoja gavo įkvėpimą mesti visa, kas suplanuota, ir su merginomis pakalbėti apie tai, kaip svarbu išlikti moraliai švarioms. Jai pradėjus dalintis savo mintimis ir jausmais, ta mergina dažnai žvilgčiojo į laikrodį, kad tik nepraleistų susitikimo su draugėmis. Tačiau pokalbiui gilėjant, jos širdis buvo paliesta, pabudo jos sąžinė ir atsinaujino ryžtas. Atėjus laikui susitikti, ji tiesiog ignoravo daug kartų ją kvietusį garsinį automobilio signalą. Visą vakarą ji pasiliko su savo mokytoja ir merginomis. Pavojaus buvo išvengta ir mergina neiškrypo iš Dievo nurodyto kelio. Šėtono planas sužlugo. Mergina pasiliko, kol visi išėjo, ir padėkojo savo mokytojai už pamoką. Ji papasakojo, kaip ta pamoka padėjo jai išvengti to, kas galėjo baigtis tragiškai. Į mokytojos maldą buvo atsakyta.

Vėliau sužinojau, kad dėl jos sprendimo tą vakarą neiti su savo draugais – kai kurie jų buvo populiariausi vaikinai ir merginos mokykloje – jie nusisuko nuo tos merginos ir daugelį mėnesių mokykloje ji neturėjo draugų. Jie negalėjo susitaikyti su tuo, kad mergina nenorėjo daryti tai, ką darė jie. Tai buvo be galo sunkus ir vienatvės kupinas periodas, tačiau ji išliko tvirta ir su laiku rado draugų, kurie vadovavosi tais pačiais standartais. Dabar, prabėgus keleriems metams, ji susituokusi šventykloje ir turi keturis gražius vaikučius. Jos gyvenimas galėjo būti visiškai kitoks. Mūsų sprendimai nulemia mūsų likimą.

Brangios merginos, kiekvieną planuojamą sprendimą įvertinkite tokiu testuku: „Ką tai duos man? Ką tai duos mano labui?“ Tegul jūsų elgesio taisyklės akcentuoja ne „Ką kiti pagalvos?“, o „Ką pati galvosiu apie save?“ Pasiduokite ramaus, tylaus balso įtakai. Atminkite, kad jūsų patvirtinimo metu įgaliojimą turintis asmuo uždėjo rankas jums ant galvos ir tarė: „Priimk Šventąją Dvasią.“ Atverkite savo širdis, net savo sielas, ir išgirskite tą ypatingą, tiesą liudijantį balsą. Pranašas Izaijas pažadėjo: „Girdėsi jo balsą, už nugaros tau sakantį: Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“3

Mūsų laikai pasižymi pakantumu nedorybei. Žurnalai ir televizijos laidos rodo filmų žvaigždes, sporto aikščių didvyrius – tuos, kuriais nori sekti jaunimas, – nepaisančius Dievo įstatymų ir besipuikuojančius nuodėmėmis, regis, be jokių blogų pasekmių. Netikėkite tuo! Ateina ataskaitos metas – netgi sąskaitų suvedimo metas. Kiekvienai pelenei išmuš vidurnaktis – jei ne šiame, tai kitame gyvenime. Visiems ateis Teismo Diena. Ar esate pasiruošusios? Ar patenkintos tuo, ką nuveikėte?

Jei kuri suklupote savo kelionėje, pažadu jums, kad yra kelias atgalios. Šis procesas vadinamas atgaila. Mūsų Gelbėtojas mirė, kad jums ir man suteiktų šią palaimingą dovaną. Nors kelias sunkus, pažadas yra tikras. Viešpats sakė: „Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas, bet jos gali tapti baltos it vilna.“4 „Ir jų daugiau nebeatminsiu.“5

Mano mylimos jaunosios sesutės, turite brangią laisvos valios dovaną. Maldauju jus rinktis paklusti.

Galiausiai, ištverkite. Ką reiškia ištverti? Man patinka toks apibrėžimas: narsiai atsilaikyti. Narsos gali prireikti, kad įtikėtume; kartais jos prireiks paklusti. Tikrai jos reikės, kad ištvertumėte iki dienos, kai teks palikti šį mirtingąjį pasaulį.

Bėgant metams, kalbėjausi su daugeliu žmonių, kurie sakė: „Turiu tiek daug problemų, tokių rimtų rūpesčių. Gyvenimo sunkumai varo mane į neviltį. Ką galiu padaryti?“ Jiems pateikdavau, o dabar pateikiu ir jums, tokį konkretų siūlymą: „Dangiško vadovavimo siekite tik vienai konkrečiai dienai. Gyvenimas atrodo sunkus, kai išgyvename dėl to, kas bus ateity, bet daug lengviau, kai pasirūpinama tik viena diena. Kiekvienas galime būti ištikimas tik vieną dieną – po to dar vieną, ir dar vieną po jos – ir taip visą gyvenimą nugyvensime, vedami Dvasios, išlikdami arti Viešpaties, kupini gerų darbų ir teisumo. Gelbėtojas pažadėjo: „Žiūrėkite į mane ir ištverkite iki galo, ir jūs gyvensite; nes tam, kuris ištveria iki galo, aš duosiu amžinąjį gyvenimą.“6

Mano jaunosios draugės, su tokiu tikslu atėjote į šį mirtingąjį gyvenimą. Nėra nieko svarbiau už tikslą, kurį stengiatės pasiekti, būtent amžinąjį gyvenimą jūsų Tėvo karalystėje.

Esate brangios, labai brangios mūsų Dangiškojo Tėvo dukterys, kurias su tikslu Jis atsiuntė būtent šiomis dienomis. Jūs buvote saugomos iki pat šių laikų. Jei įtikėsite, paklusite ir ištversite, gausite tai, kas nuostabu ir šlovinga. Tebūna tai palaima. To meldžiu Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo vardu, amen.

Rodyti nuorodas

  1.  

    1. Julie de Azevedo Hanks, “Keeper of the Flame“, Treasure the Truth (compact disc, 1997).

  2.  

    2.  Doktrinos ir sandorų 64:34.

  3.  

    3.  Izaijo 30:21.

  4.  

    4.  Izaijo 1:18.

  5.  

    5.  Jeremijo 31:34.

  6.  

    6.  3 Nefio 15:9.