Kaip gauti apreiškimą ir įkvėpimą asmeniniam gyvenimui

Kiekvienas stovintis prie šios sakyklos, kad perduotų žinią, jaučia viso pasaulio narių stiprybę ir palaikymą. Esu dėkingas, kad toks pats palaikymas sklinda nuo mylimos bendražygės, esančios kitoje uždangos pusėje. Ačiū tau, Dženyn.

Šventoji Dvasia mums perduoda svarbią ir reikalingą informaciją, kad vestų mus šioje žemiškoje kelionėje. Kai toji informacija yra glausta, aiški ir esminė, tai ji nusipelno apreiškimo vardo. Kai iš eilės gaunami keli raginimai, dažnai žingsnis po žingsnio vedantys mus link vertingo tikslo, šios savo kalbos kontekste tokią informaciją įvardinsiu įkvėpimu.

Kaip apreiškimo pavyzdį galiu pateikti Prezidento Spenserio V. Kimbolo pamokymą, gautą po jo ilgos ir nuolatinės maldos Viešpačiui dėl kunigystės suteikimo visiems vertiems Bažnyčios vyrams, kuri tuo metu buvo prieinama tik kai kuriems iš jų.

Kitas apreiškimo pavyzdys yra Prezidentui Džozefui F. Smitui duotas toks pamokymas: „Tikiu, kad judame pirmyn ir kad esame apsupti dangiškų pasiuntinių bei dangiškų esybių. Mes nuo jų neatskirti. … Mes glaudžiai susieti su savo giminaičiais, su savo protėviais … kurie anksčiau mūsų nukeliavo į dvasių pasaulį. Mes negalime jų pamiršti; mes nesiliaujame jų mylėję; visuomet išlaikome juos savo širdyje, atmintyje, tad esame su jais susaistyti ir suvienyti tokiais ryšiais, kurių negalime nutraukti. […] Jei taip jaučiamės būdami mirtingi ir apsupti kūniškų silpnybių, … ar begalima tikriau … tikėti, kad visi ištikimieji ir jau Anapilin pasitraukę žmonės … mus mato geriau, nei mes matome juos; kad jie mus pažįsta geriau, nei mes pažįstame juos. […] Mes gyvename jų apsuptyje, jie mus mato, jie rūpinasi mūsų gerove, jie dabar myli mus labiau nei bet kada. Nes būtent dabar jie mato mus tykančius pavojus; … jų meilė mums ir tos gerovės troškimas turi būti didesnis už tą troškimą, kurį mes jaučiame sau.“¹

Per uždangą gali būti sustiprinami ryšiai su tais žmonėmis, kuriuos mes pažįstame ir mylime. Tai padarysime per savo ryžtingas pastangas nuolatos darydami kas teisinga. Ryšį su išėjusiu mylimu asmeniu sustiprinti galime pripažindami, kad tas išsiskyrimas tėra laikinas ir kad šventykloje sudarytos sandoros yra amžinos. Jei sandoroms nuolatos paklusime, tai jos užtikrins amžiną juose slypinčių pažadų pildymąsi.

Labai aiškus apreiškimo atvejis mano gyvenime nutiko tuomet, kai Dvasia mane stipriai ragino paprašyti Dženyn Vatkins, kad kartu užsiantspauduotumėme šventykloje.

Viena didžiausių pamokų, kurią kiekvienas turime išmokti, yra prašyti. Kodėl Viešpats nori, kad Jam melstumėmės ir prašytume? Todėl, kad būtent taip gaunamas apreiškimas.

Kai iškyla koks sunkus klausimas, štai ką darau. Aš pasninkauju. Meldžiuosi, kad galėčiau surasti ir suprasti man galinčias padėti Raštų eilutes. Toks procesas yra cikliškas. Pradedu nuo Raštų eilutės skaitymo; apmąstau, ką toji eilutė reiškia, ir meldžiu įkvėpimo. Tuomet apmąstau ir pasimeldžiu, kad suprasčiau, ar supratau viską, ką Viešpats manęs prašo padaryti. Kuo daugiau doktrinos žinau, tuo daugiau supratimo gaunu. Supratau, kad tai yra puikus mokymosi iš Raštų būdas.

Yra keli praktiški principai apreiškimo gavimo galimybei didinti. Pirma, jei pasiduosite pasipiktinimo, įskaudinimo ar atsikalbinėjimo emocijoms, išvarysite Šventąją Dvasią. Tokias emocijas turime pašalinti, nes kitaip apreiškimo gavimo galimybė bus labai maža.

Kitas principas yra būti atsargiems su humoru. Garsus, netinkamas juokelis įžeis Dvasią. Geras humoras padeda apreiškimui; garsus juokas – nepadeda. Humoro jausmas yra lyg išsigelbėjimo liukas nuo gyvenimo sunkumų.

Kitas apreiškimo priešas yra pasakyto dalyko išpūtimas arba pernelyg garsus to dalyko pateikimas. Atsargi ir tyli kalba didina galimybę gauti apreiškimą.

Kita vertus, dvasinį bendravimą gali labai pagerinti rūpinimasis savo sveikata. Mankšta, pakankamas miegas, tinkama mityba didina mūsų gebėjimą gauti ir suprasti apreiškimą. Nugyvensime mums skirtą laiko tarpą, tačiau, jei rinksimės tinkamai ir apgalvotai, tai pagerinsime ne tik savo tarnystės kokybę, bet ir savo gerovę.

Svarbu, kad mūsų kasdieniai darbai netrukdytų išgirsti Dvasią.

Apreiškimas gali būti duodamas ir per sapną, kuomet riba tarp miego ir pabudimo beveik nepastebima. Jei nedelsdami pabandysite išsaugoti turinį, tai galėsite jį gana išsamiai aprašyti. Kitu atveju jis greitai išblėsta. Naktinį įkvėpimą dažnai lydi šventumo pojūtis, jaustas viso sapno metu. Mūsų ypač gerbiamus asmenis tiesų mokymui per sapnus Viešpats naudoja todėl, kad mes jais pasitikime ir įsiklausome į jų pamokymus. Bet tai Viešpats moko per Šventąją Dvasią. Per mūsų mylimus ir gerbiamus asmenis sapne Jis moko tik todėl, kad lengviau suprastume ir greičiau atvertume savo širdis.

Vardan savo tikslų Viešpats gali padėti mums prisiminti viską. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume nustoti užsirašinėti iš Dvasios gautus pamokymus. Atidus įkvėpimų užrašymas parodo Dievui, kad Jo bendravimas su mumis mums yra šventas. Užsirašymas taip pat padidins gebėjimą prisiminti apreiškimą. Tokius Dvasios pamokymų užrašus reikia nepamesti ir saugoti nuo svetimų žmonių.

Raštuose išraiškingai patvirtinama tai, kaip nuolat laikantis tiesos galima atverti duris įkvėpimui žinoti ką daryti ir, jei reikia, per dievišką galią pasisemti jėgų. Raštuose pasakojama, kaip žmogų, ištikus bėdai, Viešpats jį sustiprina, ir jis įveikia sunkumus, abejones ir akivaizdžiai neįveikiamus iššūkius. Mąstydami apie šiuos pavyzdžius sulauksite Šventosios Dvasios liudijimo, kad šie pasakojimai yra tikri. Suprasite, kad ir jūs galite sulaukti panašios pagalbos.

Esu matęs tokių, kurie iššūkių akivaizdoje žinojo ką daryti net tada, kai tie iššūkiai nebuvo jų jėgoms. Jie kliovėsi Viešpačiu ir žinojo, kad Jis nukreips juos link neatidėliotinų sprendimų.

Viešpats paskelbė: „O jūs turite būti mokomi iš aukštybių. Šventinkite save ir būsite apdovanoti galia, idant galėtumėte mokyti taip, kaip sakiau.“² Žodžiai šventinkite save gali atrodyti neaiškūs. Prezidentas Haroldas B. Ly kartą paaiškino, kad šiuos žodžius galiu pakeisti fraze „laikykitės mano įsakymų“. Jei taip skaitysite, patarimas atrodys aiškesnis.³

Įkvėpimą iš Viešpaties gali gauti toks žmogus, kuris visuomet yra tiek protiškai, tiek ir fiziškai švarus bei turi tyrus ketinimus. Viešpats pasitiki tokiu žmogumi, kuris yra paklusnus Jo įsakymams. Tokį asmenį Jis gali įkvėpti žinojimu apie tai, kas turi būti padaryta, ir, esant poreikiui, tam padaryti gali suteikti dieviškos galios.

Kad dvasingumas stiprėtų ir taptų labiau prieinamas, jis turi būti pasodintas teisioje dirvoje. Išdidumas, išpuikimas bei pasipūtimas yra lyg uolėta dirva, kuri niekada neduos dvasinio vaisiaus.

Nuolankumas yra derlinga žemė, kurioje dvasingumas auga ir duoda įkvėpimo vaisių žinoti ką daryti. Jo dėka galima įgyti dieviškos galios atlikti tai kas būtina. Pagyrimo bei pripažinimo siekiantis asmuo negalės būti mokomas Dvasios. Arogantiškas asmuo, kuris sprendimus priima vadovaudamasis emocijomis, nejaus galingo Dvasios vedimo.

Kai esame pagalbos kitiems instrumentai, tai įkvėpimą gauname daug lengviau, nei galvodami vien apie save. Kai padedame kitiems, Viešpats gali sudaryti mums palankias sąlygas.

Mūsų Dangiškasis Tėvas į Žemę mus siuntė ne tam, kad čia žlugtume, o tam, kad mums šlovingai pasisektų. Tai gali pasirodyti paradoksalu, tačiau būtent todėl kartais labai sunku išgirsti atsakymus į maldas. Kartais gyvenimą bandome pasitikti pasikliaudami savo pačių patirtimi ir sugebėjimais. Apie tai, ką daryti, išmintingiausia sužinoti per maldą ir dievišką įkvėpimą. Savo nuolankumo dėka, esant reikalui, įkvėptam tikslui pasiekti būsime verti gauti dieviškos galios.

Oliveris Kauderis, kaip ir dauguma mūsų, nesuprato, kad Viešpats jau atsakė į maldas. Kad atvertų jo, ir mūsų, akis, Džozefui Smitui buvo duotas šis apreiškimas:

„Palaimintas esi už tai, ką padarei; nes tu teiravaisi manęs; ir štai, kiek kartų manęs teiravaisi, tiek kartų gavai mano Dvasios pamokymų. Jeigu ne tai, tu nebūtum atėjęs ten, kur dabar esi.

Štai, tu žinai, kad manęs teiravaisi ir aš apšviečiau tau protą; ir dabar aš sakau tau tai, kad žinotum, jog buvai apšviestas tiesos Dvasia.“⁴

Jei jūs manote, kad Dievas neatsako į jūsų maldas, apmąstykite šias Raštų eilutes, o tada atidžiai savo pačių gyvenime paieškokite įrodymų, kad galbūt Jis jau jums atsakė.

Du rodikliai, parodantys, kad jausmas ar raginimas ateina iš Dievo, yra ramybė širdyje ir šilti jausmai viduje. Jei seksite mano aptartais principais, būsite pasiruošę kritiškais savo gyvenimo atvejais atpažinti apreiškimą.

Kuo atidžiau seksite dievišku vadovavimu, tuo laimingesni būsite tiek čia, tiek ir amžinybėje, tuo akivaizdesnė bus jūsų pažanga ir pajėgumas tarnauti. Aš ne visiškai suprantu, kodėl taip yra, tačiau tas vadovavimas jūsų gyvenime tikrai nevaržo jūsų valios laisvės. Jūs galite pasirinkti savo sprendimus. Bet atminkite, kad polinkis elgtis teisiai atneša ramybę ir laimę.

Jei pasirenkama neteisingai, per atgailą galima tai ištaisyti. Jei visiškai įvykdomos jos sąlygos, tai Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo, Apmokėjimas išlaisvina iš teisingumo reikalavimų dėl padarytų klaidų. Tai yra nuostabiai paprasta ir nesuvokiamai gražu. Jei ir toliau gyvensite teisiai, tai jums visuomet bus leista žinoti ką daryti. Kartais sužinojimas, ką reikia daryti, iš jūsų gali pareikalauti didelių pastangų ir pasitikėjimo. Tačiau jums bus apreikšta ką daryti, jei patenkinsite dieviško apreiškimo sąlygas, tai yra gyvensite paklusdami Viešpaties įsakymams, pasikliausite Jo dievišku laimės planu ir vengsite visko, kas tam planui prieštarauja.

Bendravimas su Tėvu Danguje nėra mažmožis. Tai yra šventa privilegija. Jis grindžiamas amžinaisiais ir nesikeičiančiais principais. Jei tikėsime, būsime paklusnūs ir tinkamai naudosimės valios laisve, tai Dangiškasis Tėvas mums padės.

Teįkvėpia jus Viešpats, kad suprastumėte ir pasinaudotumėte tais principais, kurie veda link asmeninio apreiškimo ir įkvėpimo. Jėzaus Kristaus vardu, amen.