Sakramento palaiminimai

Vyresnysis Donas R. Klarkas

Iš Septyniasdešimties


Vyresnysis Donas R. Klarkas
Jei kiekvieną savaitę priimdami sakramentą jausime dėkingumą už Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, atnaujinsime savo krikšto sandoras, pajusime atleidimą ir Šventosios Dvasios įkvėpimą, tai būsime palaiminti.

Aš užaugau Reksburge, Aidaho valstijoje, kur įtaką man darė nuostabi šeima, draugai, mokytojai ir vadovai. Visų mūsų gyvenimuose buvo ypatingų įvykių, kurie palietė mūsų širdis ir viską pakeitė amžiams. Vienas toks atsitikimas įvyko mano jaunystėje. Jis pakeitė mano gyvenimą.

Aš visada buvau aktyvus Bažnyčios narys ir tobulėjau per Aarono kunigystę. Kai buvau paauglys, mano mokytojas, brolis Džeikobas paprašė, kad ant kortelės užrašyčiau apie ką galvoju per sakramentą. Paėmęs kortelę pradėjau rašyti. Pirmos sąraše buvo prieš dieną laimėtos krepšinio varžybos. Po jo – pasimatymas po rungtynių, ir taip sąrašas tęsėsi. Toli gražu ne pirmas sąraše ir neišskirtas buvo Jėzaus Kristaus vardas.

Kiekvieną sekmadienį pildydavome naują kortelę. Man, jaunam Aarono kunigystės turėtojui, sakramento apeiga ir susirinkimas įgijo naują, platesnę dvasinę reikšmę. Ėmiau su nekantrumu laukti sekmadienio ir galimybės priimti sakramentą suvokdamas, kad Gelbėtojo Apmokėjimas mane keičia. Kiekvieną sekmadienį iki pat šios dienos, priimdamas sakramentą, galiu pažiūrėti į kortelę ir peržiūrėti savo sąrašą. Dabar visada mano sąraše pirmiausia yra žmonijos Gelbėtojas.

Naujajame Testamente skaitome apie Gelbėtojo susitikimą su savo Apaštalais aukštutiniame kambaryje Paschos vakarienei.

„Ir, paėmęs duonos, jis padėkojo, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui.“

Lygiai taip pat po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas.“1

Jėzus tokiu pat būdu įvedė sakramento apeigą, kuomet lankėsi pas Nefitus.2 Ėmiau suprasti šių dviejų įvykių svarbą.

Prezidentas Deividas O. Makėjus sakė: „Esu įkvėptas pabrėžti, kuris Viešpaties įsteigtas susirinkimas yra pats svarbiausias susirinkimas Bažnyčioje – tai yra sakramento susirinkimas.“3 Jei tinkamai pasiruošime sakramentui, tai galėsime keisti savo gyvenimus. Norėčiau pateikti penkis pasiūlymus, galinčius palaiminti mūsų gyvenimus, jei vertai priimsime sakramentą.

I. Jauskite dėkingumą už Jėzaus Kristaus Apmokėjimą

Pirmasis principas – per sakramento apeigą jausti dėkingumą Dangiškajam Tėvui už Jo Sūnaus Apmokėjimą. Istorija, kurią papasakosiu, yra apie sakramento išnešiojimą:

„Sakramento apeigai neteikiau didelės reikėmės iki to sekmadienio, kuomet buvau įšventintas į diakonus. Tą popietę aš pirmą kartą išnešiojau sakramentą. Prieš susirinkimą vienas iš diakonų mane įspėjo: „Stebėk brolį Šmidtą. Tau gali tekti jį pažadinti!“ Galiausiai atėjo laikas man dalinti sakramentą. Prie pirmų šešių eilių man neblogai sekėsi. Vaikai ir suaugusieji priėmė duoną per daug nesusimąstydami ir be sunkumų. Tuomet atėjau prie septintos eilės, eilės, kurioje visada sėdėjo brolis Šmidtas. Nustebau. Užuot miegojęs, jis buvo labai žvalus. Priešingai nei kiti, duoną paėmė taip, jog atrodė, kad tai daro giliai susimąstęs ir pagarbiai.

Po kelių minučių nešinas vandeniu aš vėl priėjau prie septintos eilės. Šį kartą mano draugas buvo teisus. Brolis Šmidtas sėdėjo nulenkęs galvą ir užmerkęs savo dideles vokiškas akis. Jis atrodė taip, lyg būtų giliai įmigęs. Ką turėjau daryti ar sakyti? Akimirką pažvelgiau į jo kaktą, susiraukšlėjusią ir išvargintą ilgamečio triūso ir sunkumų. Bažnyčios nariu jis tapo paauglystėje ir savo mažame Vokietijos miestelyje dažnai buvo persekiojamas. Liudijimų susirinkime daugybę kartų girdėjau pasakojimą apie tai. Galiausiai nusprendžiau bakstelėti jam į petį tikėdamasis jį pažadinti. Man besirengiant tai padaryti jis lėtai pakėlė galvą. Jo skruostais riedėjo ašaros, o kai pažvelgiau į jo akis, pamačiau meilę ir džiaugsmą. Jis tyliai ištiesė ranką ir paėmė vandenį. Nors man tada buvo tik dvylika metų, aš vis dar aiškiai pamenu tą jausmą, kurį jutau stebėdamas kaip šis pagyvenęs raukšlėtas vyriškis priima sakramentą. Nė kiek neabejodamas žinojau, kad jis sakramentui jautė kažką tokio, ko pats niekada nejutau. Tuomet aš nusprendžiau, kad noriu jausti tą patį.“4

Brolis Šmidtas bendravo su dangumi ir dangus bendravo su juo.

II. Atminkite, kad mes atnaujiname krikšto sandoras

Antrasis principas yra atminti, kad priimdami sakramentą mes atnaujiname krikšto sandoras. Kai kurie mūsų pažadai, aprašyti ir Raštuose, yra:

„[Norėti] įeiti į Dievo kaimenę ir vadintis jo žmonėmis, … nešti vienas kito naštas, … gedėti su tais, kurie gedi, … ir būti Dievo liudytojais.“5

„[Ateiti] su sudužusiomis širdimis ir atgailaujančiomis dvasiomis, … [pasiryžti] priimti Jėzaus Kristaus vardą, [apsispręsti] tarnauti jam iki galo“6 ir laikytis Jo įsakymų, ir visuomet Jį atminti.7

Sakramento maldos primena šias sandoras. Kuomet priimame sakramentą, mes atnaujiname savo įsipareigojimą laikytis šių sandorų. Manau, būtų tinkama, jei sakramento maldas įsimintume savo protais ir širdimis. Tai padės mums susitelkti ties savo krikšto sandorų atnaujinimu. Nesvarbu, ar krikšto metu buvome aštuonerių ar aštuoniasdešimties metų, bet tikiuosi mes niekad nepamiršime tos dienos ir sudarytų sandorų.

III. Sakramento metu galime jausti savo nuodėmių atleidimą

Trečia, sakramento metu galime jausti savo nuodėmių atleidimą. Jei prieš sakramento susirinkimą skyrėme laiko atgailai už savo nuodėmes, tai iš sakramento susirinkimo galime išeiti jausdamiesi švarūs ir tyri. Prezidentas Boidas K. Pakeris sakė: „Sakramentas atnaujina atleidimo procesą. Kiekvieną sekmadienį atliekama apeiga yra apeiga, skirta atnaujinti atleidimo procesą. […] Kiekvieną sekmadienį jūs apsivalote, kad atėjus laikui ir jums mirus jūsų dvasia būtų švari.“8 Sakramento priėmimas vertai gali padėti mums jaustis taip, kaip jautėsi karaliaus Benjamino žmonės, kurie „buvo pripildyti džiaugsmo, gavę savo nuodėmių atleidimą ir turėdami sąžinės ramybę.9

IV. Galime gauti įkvėpimą kaip išspręsti savo problemas

Ketvirtasis principas yra tai, kad sakramento apeigos metu galime gauti įkvėpimą kaip išspręsti savo problemas. Kai Bolivijoje buvau misijos prezidentu, kartu su žmona Meri Ana buvome palaiminti galimybe dalyvauti misijos prezidentų seminare, kuriame dalyvavo prezidentas Henris B. Airingas. Tame seminare jis mokė, kad yra trys būdai, kaip pasiruošti gauti naudos iš susirinkimo. Turėtume ateiti su savo problemomis kaip nuolankūs, pasiruošę mokytis vaikai, trokštantys padėti kitiems Dievo vaikams.

Nuolankiai ateidami į sakramento susirinkimą, galime būti palaiminti – gauti įkvėpimą, kaip išspręsti savo kasdienes problemas. Turime ateiti pasiruošę, nusiteikę klausytis ir nesiblaškyti. Raštuose skaitome: „Bet štai, aš sakau tau, jog tu turi ištirti tai savo protu; tada turi manęs paklausti, ar tai teisinga; ir jeigu tai teisinga, aš padarysiu, kad tavo širdis tavyje degs; todėl tu pajusi, kad tai teisinga.10 Mes galime sužinoti, ką turėtume padaryti, kad išspręstume savo problemas.

V. Sakramento priėmimas vertai padės mums prisipildyti Šventosios Dvasios

Penktasis principas, sakramento priėmimas vertai padės mums prisipildyti Šventosios Dvasios. Įsteigdamas sakramento apeigą Savo apsilankymo pas nefitus metu, Jėzus pareiškė: „Tas, kuris valgo šitą duoną, valgo mano kūno savo sielai; ir tas, kuris geria šito vyno, geria mano kraujo savo sielai; ir jo siela niekada nealks ir netrokš, bet bus pripildyta.“11 Jiems buvo pažadėta, kad jei jie alks ir trokš teisumo, jie bus pripildyti Šventosios Dvasios. Sakramento malda taip pat pažada, kad jei laikysimės sandorų, su mumis visuomet bus Jo Dvasia.12

Vyresnysis Melvinas Dž. Balardas sakė: „Aš liudiju, kad sakramento apeigos metu yra dvasia, kuri sušildo sielą nuo galvos iki kojų, ir gali jausti, kaip dvasios žaizdos užgyja ir našta nukeliama. Paguoda ir laimė ateina tai sielai, kuri yra verta ir nuoširdžiai trokšta priimti šį dvasinį maistą.“13

Jei kiekvieną savaitę priimdami sakramentą jausime dėkingumą už Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, atnaujinsime savo krikšto sandoras, pajusime atleidimą ir Šventosios Dvasios įkvėpimą, tai būsime palaiminti. Sakramento susirinkimas visada bus nuostabus, jei sakramento apeiga bus mūsų garbinimo šerdis. Reiškiu dėkingumą už Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Aš žinau, kad jis gyvas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Mostrar las referencias

  1.  

    1.  Luko 22:19–20; kursyvas pridėtas.

  2.  

    2. Žr. 3 Nefio 18.

  3.  

    3. David O. McKay, in Conference Report, Oct. 1929, p. 11.

  4.  

    4.  Book of Mormon Student Manual (Church Educational System manual, 1979), p. 417.

  5.  

    5.  Mozijo 18:8–9.

  6.  

    6.  Doktrinos ir Sandorų 20:37.

  7.  

    7. Žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77.

  8.  

    8. Boyd K. Packer, Mine Errand from the Lord (2008), p. 196.

  9.  

    9.  Mozijo 4:3; kursyvas pridėtas.

  10.  

    10.  Doktrinos ir Sandorų 9:8; kursyvas pridėtas.

  11.  

    11.  3 Nefio 20:8.

  12.  

    12. Žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77.

  13.  

    13. Melvin J. Ballard, in Bryant S. Hinckley, Sermons and Missionary Services of Melvin Joseph Ballard (1949), p. 149.