Broliai, mes turime darbo

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo


Vyresnysis D. Todas Kristofersonas
Kaip kunigystę turintys vyrai, visuomenėje, namuose ir Bažnyčioje turime atlikti svarbų vaidmenį.

Broliai, pastaraisiais metais buvo daug pasakyta ir parašyta apie vyrų ir vaikinų sunkumus. Štai keli pavyzdžiai: Kodėl nebeliko gerų vyrų?, Vaikinų baigtis, Vyrų baigtis, Kodėl vaikinams nesiseka? irVyriškėjimas. Įdomu, kad daugelį jų parašė moterys. Bet kuriuo atveju šias analitines knygas sieja viena bendra gija – šiais laikais daugelyje bendruomenių vyrai ir berniukai gauna prieštaringą ir menkinančią informaciją apie jų vaidmenį ir vertę visuomenėje.

Knygos Vyriškėjimas autorė tai apibūdino taip: „Tai, kad mergaitės tapdavo moterimis tiesiog fiziškai subręsdamos, o berniukai turėjo išlaikyti testą, jau beveik tapo universalia civilizacijos taisykle. Jie turėjo parodyti drąsą, fizinę galią ar būtinų įgūdžių įvaldymą. Tai buvo daroma siekiant įrodyti, kad jie yra kompetentingi moterų ir vaikų gynėjai, kas visuomet buvo jų prioritetinis socialinis vaidmuo. Tačiau šiais pažangios ekonomikos laikais moterims žengiant pirmyn, šeimą išlaikantys vyrai ir tėvai dabar yra pasirinktinis dalykas ir tos charakterio savybės, kurių reikėjo vyrams, kad jie atliktų savo vaidmenį, – tvirtumas, stoiškumas, drąsa, ištikimybė – tapo atgyvenusios ir netgi truputį gėdingos.“1

Tarp tų, kurios uoliai reklamuoja moterų galimybes (tai mes giriame), yra tokių, kurios žemina vyrus ir jų indėlį. Joms gyvenimas atrodo tarytum vyro ir moters varžybos – vienas turi dominuoti kito atžvilgiu, ir dabar atėjo laikas tai daryti moteriai. Kai kurios įrodinėja, kad karjera yra viskas, o santuoka ir vaikai turėtų būti tik pasirinktinis dalykas, todėl, kam mums vyrai?2 Yra per daug Holivudo filmų, televizijos ir palydovinių programų ir netgi reklamų, kuriose vyrai vaizduojami kaip nekompetentingi, nesubrendę arba savanaudiški. Tas kultūrinis vyrų skurdinimas veikia griaunančiai.

Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose nustatyta: „Merginos dabar pasiekia geresnių rezultatų nei vaikinai beveik visuose lygiuose nuo pradinės mokyklos iki abitūros. Pavyzdžiui, aštuntoje klasėje tik 20 procentų berniukų gerai rašo ir 24 procentai gerai skaito. Vaikinų valstybinio egzamino rezultatai 2011 metais buvo prasčiausi per pastaruosius 40 metų. Tikimybė, kad berniukai nebaigs tiek vidurinės mokyklos, tiek koledžo yra 30 procentų didesnė už tikimybę, kad nebaigs mergaitės. […] Spėjama, kad 2016 metais moterys gaus 60 procentų visų bakalauro diplomų, 63 % – magistro ir 54 % – daktaro diplomų. Du trečdaliai studentų specialiose adaptuotose programose yra vaikinai.“3

Kai kurie vyrai ir vaikinai tuos negatyvius ženklus priėmė kaip pasiteisinimą vengti atsakomybės ir niekada nesuauga. Vienos universiteto profesorės padarytoje išvadoje, kuri per dažnai pasitvirtina, sakoma: „Vyrai ateina į klasę atbulai užsimaukšlinę beisbolo kepuraites ir [nevykusiai] teisindamiesi, kad jų namų darbus surijo tekstų rašyklė. Tuo tarpu moterys tikrina savo tvarkaraščius ir prašo rekomendacijų mokytis teisės mokykloje.“4 Viena moteris, kino kritikė, išsakė gana cinišką požiūrį, kad „tai, ko galime tikėtis iš vyrų, jei mums pasiseka ir išsirenkame sau partnerį, – tai, kad jis paprasčiausiai būtų partneris. Toks, kuris užimtų savo vietą ir gerbtų mūsų pasirinkimą užimti savąją.“5

Broliai, neturėtume būti tokie. Kaip kunigystę turintys vyrai visuomenėje, namuose ir Bažnyčioje turime atlikti svarbų vaidmenį. Tačiau turime būti vyrai, kuriais pasitikėtų moterys, kuriais pasitikėtų vaikai ir kuriais pasitikėtų Dievas. Bažnyčioje ir Dievo karalystėje šiomis paskutinėmis dienomis neturi būti vaikinų ir vyrų, kurie dreifuoja. Neturi būti vaikinų, kuriems trūksta savidrausmės ir kurie gyvena tik tam, kad linksmintųsi. Neturi būti jaunų suaugusių vyrų, kurie gyvenime nieko nesiekia, kurie rimtai negalvoja apie šeimos kūrimą ir kaip prisidėti prie pasaulio gerovės. Neturi būti vyrų ir tėvų, kurie namuose dvasiškai nevadovauja. Neturi būti tokių, kurie, turėdami šventą kunigystę pagal Dievo Sūnaus tvarką, švaisto savo stiprybę pornografijai arba leidžia savo gyvenimo dienas kibernetinėje erdvėje (ironiška prasme būdami pasaulio, bet ne pasaulyje).

Broliai, turime darbo.

Vaikinai, jūs turite labai stengtis mokykloje ir tada po vidurinės mokyklos tęsti mokslus. Kai kurie iš jūsų sieks universitetinių studijų ir karjeros versle, žemdirbystėje, valstybės valdyme ar kitose profesijose. Kai kurie bus žymūs menininkai, muzikai ir pedagogai. Kiti pasirinks karinę karjerą ar prekybos mokslus. Kelis metus mano namuose dirbo nemažai statybininkų ir remontininkų. Žavėjausi tų vyrų darbštumu ir meistriškumu. Kad ir kokią profesiją pasirinktumėte, būtina, jog taptumėte geri specialistai, kad galėtumėte išlaikyti šeimą ir prisidėti prie savo bendruomenės ir šalies gerovės.

Neseniai mačiau filmą, vaizduojantį vieną Indijos keturiolikmečio vaikino, vardu Amaras, gyvenimo dieną. Jis anksti atsikelia ir ilgai dirba dviejuose darbuose prieš mokyklą ir po jos šešias su puse dienų per savaitę. Jo pajamos sudaro svarią šeimos pragyvenimo dalį. Jau sutemus jis skuba namo savo senu dviračiu iš antro darbo ir kažkaip randa porą valandų namų darbams prieš krisdamas į lovą ant žemės tarp kitų dviejų miegančių vaikų maždaug vienuoliktą valandą. Nors nesu jo sutikęs, didžiuojuosi juo už jo uolumą ir drąsą. Jis daro viską, ką gali, turėdamas ribotus išteklius ir galimybes, ir jis laimina savo šeimą.

Jūs, suaugę vyrai – tėvai, vieniši suaugusieji, vadovai, namų mokytojai – būkite verti pavyzdžiai ir padėkite augančiai berniukų kartai tapti vyrais. Mokykite juos bendravimo ir kitų įgūdžių: kaip dalyvauti pašnekesyje, kaip susipažinti ir bendrauti su kitais, kaip bendrauti su moterimis ir mergaitėmis, kaip tarnauti, kaip būti aktyviems ir džiaugtis pramogomis, kaip užsiimti pomėgiais netampant nuo jų priklausomais, kaip taisyti savo klaidas ir teisingiau rinktis.

Ir kaip Jehova kalbėjo Jozuei, taip aš sakau visiems mane girdintiems, kad ir kur jus pasieks ši žinia: „Būk stiprus ir ryžtingas“ (Jozuės 1:6). Būkite drąsūs ir kuo geriau pasiruoškite, kad ir kokios būtų aplinkybės. Pasiruoškite būti geru vyru ir tėvu; pasiruoškite būti geru ir produktyviu piliečiu; pasiruoškite tarnauti Viešpačiui, kurio kunigystę turite. Kad ir kur būtumėte, jūsų Dangiškasis Tėvas jus prisimena. Nesate vieni; turite kunigystę ir Šventosios Dvasios dovaną.

Iš visų vietų, kur esate reikalingi, pati svarbiausia vieta yra jūsų kunigystės kvorumas. Mums reikia kvorumų, teikiančių dvasinį maistą sekmadieniais ir drauge tarnaujančių. Mums reikia kvorumų vadovų, kurie būtų susitelkę į Viešpaties darbą, į paramą kvorumo nariams ir jų šeimoms.

Pagalvokite apie misionierišką darbą. Vaikinai, jūs neturite švaistyti laiko. Negalite laukti ir pradėti rimtai ruoštis sulaukę septyniolikos ar aštuoniolikos metų. Aarono kunigystės kvorumai gali padėti jų nariams suprasti kunigystės priesaiką bei sandorą ir pasiruošti įšventinimui į vyresniuosius; jie gali padėti jiems suprasti ir pasiruošti šventyklos apeigoms; ir jie gali padėti jiems pasiruošti sėkmingoms misijoms. Melchizedeko kunigystės kvorumai ir Paramos bendrija gali padėti gimdytojams paruošti išmanančius Mormono Knygą misionierius, kurie išvyks į misiją visiškai pasišventę. Ir kiekvienoje apylinkėje, ir skyriuje tie patys kvorumai gali imtis iniciatyvos veiksmingai bendradarbiaudami su ten tarnaujančiais nuolatiniais misionieriais.

Su tuo susijęs darbas, kuris pirmiausia guli ant kunigijos pečių, yra Viešpaties kvietimas, kurį kartoja Prezidentas Tomas S. Monsonas, gelbėti tuos, kurie atitolo nuo Evangelijos arba kurie dėl kažkokių priežasčių įsižeidė. Tame darbe mes turime nuostabių pasiekimų, tarp jų šaunų vaikinų darbą. Naujosios Meksikos ispaniškai kalbančios Albukerkės apylinkės Rio Grando Aarono kunigystės kvorumas kartu tarėsi, kuriuos vaikinus jie galėtų sugrąžinti ir tada visa grupe nuėjo kiekvieno iš jų aplankyti. Vienas iš aplankytųjų pasakė: „Kai jie atėjo prie mano durų, jaučiausi svarbus.“ Kitas pridūrė: „Širdyje džiaugiuosi, kad kažkas nori, kad būčiau bažnyčioje; tai sukelia man norą eiti į bažnyčią.“ Kai kvorumo nariai pakvietė vieną vaikiną sugrįžti, jie pasikvietė jį eiti kartu su jais lankyti kito žmogaus, ir jis nuėjo. Tokiu būdu jie ne tik pakvietė jį lankyti bažnyčią; jie jį iš karto padarė kvorumo nariu.

Kitas sunkus, bet įkvepiantis kunigijos darbas – šeimos istorijos ir šventyklos darbas. Laukite netrukus pasirodysiančio Pirmosios Prezidentūros laiško, kuriame bus naujas kvietimas daryti šią mūsų darbo dalį ir aukštesnė jos vizija.

Mūsų kvorumai taip pat sudaro savitarpio paramos broliją. Prezidentas Gordonas B. Hinklis kartą pasakė: „Mano broliai, tai bus nuostabi diena, tai bus Viešpaties tikslų išsipildymo diena, kada mūsų kunigystės kvorumai taps kiekvieno jam priklausančio vyro stiprybės inkaru, kada kiekvienas toks vyras galės atitinkamai pasakyti: „Esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios kunigystės kvorumo narys. Esu pasiruošęs padėti savo broliams tenkinant visus jų poreikius ir esu tikras, kad jie yra pasiruošę padėti man tenkinti manuosius. Kartu dirbdami galime nesidrovėdami ir be baimės atsilaikyti pučiant bet kokios – ekonominės, socialinės ar dvasinės – nelaimės vėjui.“6

Nepaisant visų mūsų pastangų, ne visada reikalai klostysis taip, kaip norėtume. Ypač skaudi neganda, galinti ištikti vyrą, yra bedarbystė. Senesnių laikų Bažnyčios gerovės programos brošiūroje sakoma: „Nedirbantis vyras reikalauja ypatingo Bažnyčios dėmesio, nes negalėdamas patenkinti prigimtinio poreikio dirbti jis išbandomas, ar bus ištikimas, kaip buvo bandomas Jobas. Kai manoma, kad sunkumai tęsis vos kelias dienas, o jos tampa savaitėmis, mėnesiais ir netgi metais, skausmas gilėja. […] Bažnyčia negali tikėtis sekmadienį išgelbėti žmogų, jeigu visą savaitę ji pasyviai stebi, kaip jo siela nukryžiuojama.“7

2009 m. balandį Ričardas K. Edžlis, anksčiau tarnavęs pirmininkaujančioje vyskupijoje, papasakojo istoriją apie pavyzdingą kvorumą, kuris suvienijo jėgas, kad padėtų darbo netekusiam savo nariui:

„Filo autodirbtuvė iš Centervilio Jutoje yra liudijimas apie tai, ko gali pasiekti kunigijos vadovai ir kvorumas. Filas buvo vyresniųjų kvorumo narys ir dirbo mechaniku vietinėje automobilių remonto dirbtuvėje. Deja, remonto dirbtuvė, kurioje dirbo Filas, patyrė ekonominių sunkumų ir turėjo atleisti Filą iš darbo. Jį sukrėtė toks įvykių posūkis.

Išgirdęs, jog Filas prarado darbą, jo vyskupas Leonas Olsonas ir vyresniųjų kvorumo prezidentūra pamaldžiai apsvarstė būdus, kaip galėtų padėti Filui vėl atsistoti ant kojų. Juk jis buvo kvorumo narys, brolis, ir jam reikėjo pagalbos. Jie priėjo prie išvados, kad Filas sugebės vadovauti savo paties verslui. Vienas iš kvorumo narių pasiūlė savo seną daržinę, kuri galbūt galėtų būti naudojama kaip remonto dirbtuvė. Kitas kvorumo narys galėjo padėti surinkti reikiamus įrankius bei medžiagas naujai dirbtuvei. Beveik visi kvorume galėjo padėti – bent sutvarkyti senąją daržinę.

Jie pasidalijo savo idėjomis su Filu, o tada savo planais pasidalijo ir su kvorumo nariais. Daržinė buvo sutvarkyta ir pritaikyta, įrankiai surinkti – viskas buvo paruošta. Filo autodirbtuvė veikė sėkmingai ir galiausiai persikėlė į geresnę ir pastovesnę vietą, ir visa tai įvyko dėl to, kad jo kvorumo broliai pasisiūlė padėti ištikus krizei.“8

Žinoma, kaip daugelį metų kartojo pranašai, „svarbiausias Viešpaties darbas, kurį kada nors darysite, bus daromas tarp jūsų namų sienų.“9 Turime daug padirbėti, kad sustiprintume santuoką visuomenėje, kuri vis labiau menkina jos svarbą ir paskirtį. Turime stipriai padirbėti, kad mokytume savo vaikus „melstis ir teisiai vaikščioti priešais Viešpatį“ (DS 68:28). Mūsų tikslas turi būti ne mažesnis, nei padėti savo vaikams patirti galingą širdies permainą arba atsivertimą į Viešpatį, apie kurį taip aiškiai kalbama Mormono Knygoje (žr. Mozijo 5:1–12; Almos 26). Kunigystės kvorumai kartu su Paramos bendrija gali ugdyti gimdytojus ir santuokas bei teikti kunigystės palaiminimus vienišų gimdytojų šeimoms.

Taip, broliai, turime darbo. Ačiū už jūsų pasiaukojimą ir gerus darbus. Darykite tai toliau ir Viešpats jums padės. Kartais gali būti neaišku, ką daryti ir ką sakyti. Tokiais atvejais tiesiog eikite pirmyn. Pradėkite veikti ir Viešpats patikina, kad „[jums] bus atvertos veiksmingos durys“ (DS 118:3). Pradėkite kalbėti ir Jis pažada: „Jūs nebūsite sugėdinti prieš žmones; nes tą pat valandą, taip, tą pat akimirką, jums bus duota, ką sakyti“ (DS 100:5–6). Tai tiesa, jog daugeliu atžvilgių esame eiliniai ir netobuli, bet turime tobulą Mokytoją, kuris atliko tobulą Apmokėjimą, ir mes šaukėmės Jo malonės ir kunigystės. Jei atgailaujame ir šventiname save, mums pažadėta, kad būsime mokomi ir apdovanoti galia iš aukštybių (žr. DS 43:16).

Bažnyčia, pasaulis ir moterys šaukiasi vyrų, tikrų vyrų, lavinančių savo sugebėjimus ir talentus, pasiryžusių ginti tai, kas teisinga, pasiryžusių dirbti ir aukotis, pasiryžusių padėti kitiems pasiekti laimę ir išgelbėjimą. Jie šaukia: „Pakilkite, Dievo vyrai!“10 Tepadeda mums Dievas tai padaryti, Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Mostrar las referencias

  1.  

    1. Kay S. Hymowitz, Manning Up: How the Rise of Women Has Turned Men into Boys (2011), p. 16.

  2.  

    2. „Jei šiais laikais paklausite jaunuolių, kas padarys juos suaugusiais, beveik nė vienas neminės santuokos. Kaip ženklą, kad to pasiekė, jie dažniausiai laiko su darbu susijusius tikslus – įgytą išsilavinimą, pasiektą finansinį savarankiškumą, gautą viso etato darbą. Darbas, karjera, savarankiškumas – šių dienų pagrindiniai asmenybės šaltiniai“ (Hymowitz, Manning Up, 45). Ypač didelį spaudimą priimti moralinę nuostatą nekurti šeimos patiria moterys. Londono laikraščio Times straipsnio autorė rašė: „Niekas, netgi mano šeima ir mokytojai niekada nesakė: „Ai, taip, beje, tu turėtum būti žmona ir motina.“ Jie taip primygtinai reikalavo, kad mes sektume nauju, moderniu, lygių teisių keliu, kad ištisų kartų moterų istorinės ambicijos ištekėti ir auginti vaikus buvo tikslingai pašalintos iš mūsų ateities“ (Eleanor Mills, “Learning to Be Left on the Shelf,” Sunday Times,Apr. 18, 2010, www.thetimes.co.uk; in Hymowitz, Manning Up, 72). Dar viena rašytoja ketvirtajame dešimtmetyje surašė kai kuriuos atsakymus į jos rašytą straipsnį apie savo apgailestavimą dėl to, kad neištekėjo: „Visiškai pasibaisėjau tavo noru turėti vyrą“, „Turėk šiek tiek savigarbos!“, „Tu išsiugdei naujos formos rūpinimosi menkystomis priklausomybę“ ir „Jeigu mano dukra užaugusi norės vyro perpus tiek, kiek nori tu, žinosiu, kad ją augindama kažką padariau ne taip“ (Lori Gottlieb, Marry Him: The Case for Settling for Mr. Good Enough [2010], 55).Gera žinia yra ta, kad dauguma žmonių, tarp jų jauni suaugusieji, nepasiduoda triukšmingam agitavimui prieš šeimą ir santuoką. „Pagal Pensilvanijos universiteto vieno ekonomisto tyrimą, 2008 metais Jungtinėse Valstijose 86 procentai aukštąjį išsilavinimą įgijusių baltaodžių moterų ištekėjo iki 40 metų, tuo tarpu turinčių mažesnį nei 4 metų aukštąjį išsilavinimą, buvo 88 procentai. Baltaodžių vyrų su aukštuoju išsilavinimu skaičiai yra panašūs: 2008 metais 84 procentai jų vedė iki 40 metų. Tai, kad santuoka moteriai yra nenaudingas susitarimas, gali būti paplitusi nuomonė, kuri tarp kitko neparemta jokiais tyrimais. Tačiau panašu, kad baltaodės moterys su aukštuoju išsilavinimu ja netiki. Jos labiau nei kokia kita grupė galvoja, kad „susituokę žmonės paprastai yra laimingesni už nesusituokusius.“ […] Didžioji dauguma – 70 procentų pirmakursių koledžo studentų mano, kad šeimos kūrimas yra „esminė“ arba „labai svarbi“ jų ateities dalis“ (Hymowitz, Manning Up, 173–74).

  3.  

    3. Philip G. Zimbardo and Nikita Duncan, The Demise of Guys: Why Boys Are Struggling and What We Can Do about It (2012); taip pat žr. skyrių „Behind the Headlines“.

  4.  

    4. Barbara Dafoe Whitehead, Why There Are No Good Men Left: The Romantic Plight of the New Single Woman (2003), p. 67.

  5.  

    5. Amanda Dickson, „Hunger Games“ Main Character a Heroine for Our Day“, Deseret News,Apr. 2, 2012, www.deseretnews.com.

  6.  

    6. Gordon B. Hinckley, „Welfare Responsibilities of the Priesthood Quorums“, Ensign, Nov. 1977, p. 86.

  7.  

    7.  Helping Others to Help Themselves: The Story of the Mormon Church Welfare Program (1945), p. 4.

  8.  

    8. Ričardas K. Edžlis, „Tai skambutis jums“, 2009 m. balandžio mėn. visuotinės metinės konferencijos medžiaga.

  9.  

    9.  Teachings of Presidents of the Church: Harold B. Lee (2000), p. 134.

  10.  

    10. „Rise Up, O Men of God“, Hymns, no. 323.