Tave Dievas telydės nuolat

Prezidentas Tomas S. Monsonas


Prezidentas Tomas S. Monsonas
Priimdami pastarųjų dviejų dienų žinias į širdis ir gyvenimus būsime palaiminti.

Mano brangūs broliai ir seserys, vėl baigiame dar vieną įkvepiančią visuotinę konferenciją. Aš asmeniškai gavau dvasinio peno, buvau pakylėtas ir žinau, kad jūs taip pat jautėte ypatingą šios konferencijos dvasią.

Širdingai dėkojame visiems įvairiais būdais dalyvavusiems. Evangelijos tiesų buvo mokoma gražiai ir jos vėl užtvirtintos. Priimdami pastarųjų dviejų dienų žinias į širdis ir gyvenimus būsime palaiminti.

Kaip visuomet, šios konferencijos medžiaga bus prieinama netrukus pasirodysiančiuose Ensign ir Liahonos žurnaluose. Skatinu jus dar kartą perskaityti šias kalbas ir apmąstyti jose glūdinčias žinias. Pats patyriau, kad žymiai daugiau gaunu iš šių įkvėptų pamokslų, kai juos giliau studijuoju.

Ši konferencija aprėpė neregėtai didžiulę teritoriją – buvo transliuojama visiems už vandenynų kituose žemynuose esantiems žmonėms. Nors ir esame toli nuo daugelio iš jūsų, jaučiame jūsų dvasią ir siunčiame jums savo meilę ir dėkingumą.

Broliams, kurie šios konferencijos metu buvo atleisti, reiškiu širdingą dėkingumą mūsų visų vardu už jų ilgametę pasiaukojančią tarnystę. Nesuskaičiuojama daugybė žmonių buvo palaiminti dėl jūsų įnašo į Viešpaties darbą.

Broliai ir seserys, neseniai atšvenčiau 85-ąjį gimtadienį ir esu dėkingas Viešpačiui už kiekvienus man suteiktus metus. Prisimindamas gyvenimo patyrimus, dėkoju Jam už daugybę man suteiktų palaimų. Kaip jau minėjau šį rytą savo kalboje, jaučiau Jo nukreipiančią ranką, kai stengiausi nuoširdžiai tarnauti Jam ir visiems jums.

Bažnyčios Prezidento postas yra daug reikalaujantis. Esu be galo dėkingas už abu atsidavusius patarėjus, kurie tarnauja kartu su manimi, kurie visuomet pasiruošę ir tikrai pajėgūs padėti atlikti Pirmajai Prezidentūrai tenkantį darbą. Taip pat reiškiu dėkingumą kilniems vyrams, esantiems Dvylikos Apaštalų kvorume. Jie nenuilsdami vykdo Mokytojo darbą su Septyniasdešimčių kvorumų nariais, teikiančiais jiems įkvėptą pagalbą.

Taip pat norėčiau pagirti ir jus, mano broliai ir seserys, esančius visame pasaulyje, už visa, ką darote savo skyriuose, kuoluose ir apygardose. Noriai vykdydami paskirtus pašaukimus jūs padedate statyti Dievo karalystę žemėje.

Visuomet rūpinkimės vieni kitais ir padėkime, kai to reikia. Nekritikuokime ir neteiskime, verčiau būkime pakantūs, visuomet sekdami Gelbėtojo maloningumo pavyzdžiu. Taip nusiteikę noriai tarnaukime kitiems. Melskime įkvėpimo, kad žinotume mus supančių žmonių reikmes, ir tuomet eikime ir suteikime pagalbą.

Būkime džiugūs kasdieniame gyvenime. Nors gyvename vis neramesniais laikais, Viešpats mus myli ir mumis rūpinasi. Jis visuomet mūsų pusėje, jei darome, kas teisu. Jis padės mums, kai to prireiks. Gyvenime mus ištinka sunkumai, rūpesčiai, kurių nelaukiame ar niekuomet patys nesirinktume. Nė vienas iš mūsų nesame nuo to apsaugoti. Mirtingojo būvio tikslas yra mokytis ir augti, idant taptume kaip mūsų Tėvas, ir dažniausiai daugiausia išmokstame per sunkumus, kad ir kokios skausmingos pamokos tai būtų. Mūsų gyvenimai gali būti kupini džiaugsmo, jei sekame Jėzaus Kristaus Evangelijos mokymais.

Viešpats priminė mums: „Būkite drąsūs, aš nugalėjau pasaulį.“1 Kokį džiaugsmą teikia mums tokia žinia. Jis gyveno dėl mūsų ir mirė dėl mūsų. Jis sumokėjo už mūsų nuodėmes. Sekime Jo pavyzdžiu. Reikškime Jam didį dėkingumą priimdami Jo auką ir gyvendami taip, kad vieną dieną galėtume grįžti gyventi su Juo.

Kaip jau minėjau anksčiau vykusiose konferencijose, dėkoju jums už maldas dėl manęs. Man jų reikia; aš jas jaučiu. Mes, Visuotiniai įgaliotiniai, taip pat atsimename jus ir meldžiame išskirtinių Dangiškojo Tėvo palaimų jums.

Dabar, mano mylimi broliai ir seserys, atsisveikiname šešiems mėnesiams. Tebūnie su jumis Dievas iki kito mūsų susitikimo. Mūsų Gelbėtojo ir Atpirkėjo, paties Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Rodyti nuorodas

  1.  

    1.  Jono 16:33.