Mokykimės širdimi

Vyresnysis Volteris F. Gonzalesas

Iš Septyniasdešimčių prezidentūros


Vyresnysis Volteris F. Gonzalesas
Vienas būdas ateiti pas Kristų – tai mokytis svarbiausių tiesų savo širdimi.

„[Ateikite] pas mane, kad galėtumėte paliesti ir pamatyti.“1 Tai buvo Gelbėtojo įsakymas senovės Amerikos gyventojams. Jie lietė rankomis ir matė savo akimis, kad Jėzus buvo Kristus. Šis įsakymas yra tiek pat svarbus šiandien, kiek jis buvo svarbus tomis dienomis. Ateidami pas Kristų, mes galime jausti ir „tikrai [sužinoti]“2 ne rankomis ar akimis, bet visa širdimi ir protu, kad Jėzus yra Mesijas.

Vienas būdas ateiti pas Kristų – tai mokytis svarbiausių tiesų širdimi. Tai darant iš Dievo atėjusios dvasinės mintys suteiks mums tokį žinojimą, kokio negalėtume gauti jokiu kitu būdu. Apaštalas Petras tvirtai žinojo, kad Jėzus yra Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus. Gelbėtojas paaiškino, kad tokių Petro žinių šaltinis buvo „ne kūnas ir kraujas … bet …Tėvas, kuris yra danguje“.3

Pranašas Abinadis paaiškino vaidmenį tų jausmų, kurie ateina iš Dievo į mūsų širdį. Jis mokė, kad negalime gerai suprasti Raštų, jei jų supratimui nepanaudojame širdies.4

Ši tiesa buvo puikiai pateikta vaikų knygelėje Mažasis princas, kurią parašė Antuanas de Sent-Egziuperi. Knygelėje rašoma, kad mažasis princas susidraugavo su lape. Prieš išsiskiriant lapė mažajam princui išdavė paslaptį. Ji sakė: „Štai kokia mano paslaptis[…]: Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, akims nematoma.“5

Aštuoniasdešimt aštuonerių brolis Tomas Koelas yra geras pavyzdys žmogaus, kuris svarbiausius dalykus matė širdimi. Jis buvo ištikimas mūsų aukštosios tarybos narys Paisandu mieste, Urugvajuje. Prieš tai, kai tapo Bažnyčios nariu, jis važiuodamas motociklu pateko į avariją. Kadangi jis gulėjo ant žemės negalėdamas atsikelti, du mūsų misionieriai padėjo jam atsistoti ir parvedė namo. Jis sakė, kad pajuto kažką ypatingo, kuomet jo gelbėti atėjo misionieriai. Vėliau jis vėl patyrė stiprius jausmus, kuomet misionieriai jį mokė. Tie jausmai jį taip paveikė, kad jis perskaitė visą Mormono Knygą vos per kelias dienas. Jis pasikrikštijo ir nuo tos dienos nepailsdamas tarnauja iki dabar. Aš pamenu, kaip jis važinėdavo motociklu mūsų miesto gatvėmis net šaltą ir lietingą žiemą, kad atvežtų kitus į Bažnyčią tam, kad jie galėtų pajausti, pamatyti ir tvirtai žinoti, kaip žino jis.

Šiais laikais plūstant gausybei informacijos, galime pamanyti, kad naršydami po milijonus internetinių puslapių sužinosime viską, ką reikia žinoti. Internete galime rasti geros ir blogos informacijos, bet vien tik informacijos nepakanka. Dievas mums davė kitą, didesnio žinojimo šaltinį, žinojimą,6 kuris siunčiamas iš dangaus. Mūsų Dangiškasis Tėvas gali suteikti tokį žinojimą, jei savo širdimi ir protu naršysime po celestialinius tinklalapius. Pranašas Džozefas Smitas sakė, kad savo širdyje jis turi „seniausią knygą pasaulyje, būtent Šventosios Dvasios dovaną.“7

Galime pasinaudoti šiuo celestialiniu šaltiniu skaitydami Raštus, įsiklausydami į gyvuosius pranašus ir melsdamiesi. Taip pat yra svarbu skirti laiko pabūti ramumoje8, pajausti ir sekti celestialiniais raginimais. Tai darydami mes „paliesime ir pamatysime“ dalykus, kurių negalime išmokti iš moderniųjų technologijų. Įgavę patirties naršyti po tokius celestialinius tinklalapius, mes atskirsime tiesą net skaitydami pasaulietinę istoriją ar kitas temas. Šventosios Dvasios galia nuoširdžiai ieškantys tiesos pažins tiesą apie viską.9

Leiskite jus įspėti. Prieigą prie celestialinio tinklo riboja nelabumas ir Viešpaties užmiršimas. Nefis pasakė savo broliams, kad jie negali „pajausti [Viešpaties] žodžių“, nes buvo „greiti daryti nedorybę, bet lėti prisiminti Viešpatį.“10 Nedorybės suvaržo mūsų sugebėjimą matyti, pajausti ir mylėti kitus. Būdami greiti prisiminti Viešpatį, melsdamiesi „iš visų širdies jėgų“11 ir prisimindami savo dvasinius patyrimus, praplečiame savo sugebėjimą pamatyti ir pajausti Kristaus dalykus. Dabar klausiu:

  1. Ar pamenate ramybę, kurią jautėte po didelių suspaudimų galingoje maldoje šaukdamiesi Tėvo?
  2. Ar pamenate, kaip pakeitėte planus tam, kad klausytumėtės savo širdies raginimo?

Didingi Mormono Knygos žmonės savo pažinimą sugebėjo išplėsti prisimindami svarbius dvasinius patyrimus. Alma savo vaikus stiprino primindamas jiems savo atsivertimo istoriją.12 Helamanas mokė Nefį ir Lehį prisiminti – visuomet atminti statyti savo pamatą ant Kristaus uolos, kad velnias neturėtų galios prieš juos.13 Mes turime daryti tą patį. Dievo prisiminimas padeda mums pajausti ir gyventi. Tai suteikia gilesnę reikšmę karaliaus Benjamino žodžiams, kuris sakė: „Ir dabar, o žmogau, atmink ir nepražūk.“14

Vienas labiausiai mano branginamų prisiminimų – tai jausmas, kurį patyriau sužinojęs, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis. Sužinojau, kad galime patirti tokį džiaugsmą, kurio neįmanoma apsakyti žodžiais. Tą dieną klūpodamas aš pajaučiau ir tvirtai sužinojau tai, ko niekaip kitaip nebūčiau sužinojęs. Tokie prisiminimai yra nesibaigiančio dėkingumo priežastis ir sustiprina mane sunkiomis akimirkomis.

Tie, kurie pažinimą gauna ne iš mėsos ir kraujo, bet iš Dangiškojo Tėvo, tvirtai žino, Jėzus yra Mesijas ir tai yra Jo Bažnyčia. Šis pažinimas suteikia stiprybės pasikeisti taip, kad galėtume ateiti pas Kristų. Dėl to dabar kviečiame visas sielas pasikrikštyti, atgailauti ir atsigręžti į Jį.15

Ateidama pas Kristų kiekviena siela gali pamatyti, pajausti ir sužinoti tokią tiesą: Kristus kentėjo ir apmokėjo mūsų nuodėmes tam, kad turėtume amžinąjį gyvenimą. Jei atgailausime, be reikalo nekentėsime.16 Jo dėka atgyja pažeista siela ir sudužusi širdis. Nėra tokios naštos, kurios Jis negali palengvinti ar pašalinti. Jis žino mūsų silpnumus ir ligas. Aš liudiju ir pažadu jums, kad tuomet, kai atrodo, jog visos durys yra užvertos ir viskas aplink griūva, Jis jūsų nenuvils. Kristus jums padės ir Jis yra išeitis, nesvarbu, ar sunkumai susiję su priklausomybe, depresija ar kuo kitu. Jis žino, „kaip pagelbėti savo žmonėms.“17 Su įvairiais sunkumais – finansiniais, žiniasklaidos įtakos ar šeimyninių situacijų – susidūrusios santuokos ir šeimos pajaus raminantį dangaus poveikį. Mus guodžia, kad „matome ir jaučiame“ Jį „su išgydimu savo sparnuose“18, prisikėlusį iš mirusių, ir kad dėl Jo mes vėl sutiksime ir apkabinsime anapilin išėjusius mylimuosius. Be abejonės, atsiversdami į Jį būsime apdovanoti išgijimu.19

Aš tvirtai žinau, kad visa tai yra tiesa. Dėl šios priežasties aš kartu su pirmaisiais senovės Amerikos gyventojais skelbiu: „Osana! Tebūna palaimintas aukščiausiojo Dievo vardas!“20 Jis suteikia mums išgelbėjimą. Aš liudiju, kad Jėzus yra šventasis Mesijas. Jis yra Pulkų Viešpats, mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Mostrar referencias

  1.  

    1.  3 Nefio 18:25.

  2.  

    2.  3 Nefio 11:15.

  3.  

    3. Žr. Mato 16:16–17.

  4.  

    4. Žr. Mozijo 12:27.

  5.  

    5. Antuanas de Sent Egziuperi Mažasis princas.

  6.  

    6. Žr. Etero 4:13.

  7.  

    7.  Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas, (2010), p. 127.

  8.  

    8. Žr. Doktrinos ir Sandorų 101:16.

  9.  

    9. Žr. Moronio 10:3–5.

  10.  

    10.  1 Nefio 17:45.

  11.  

    11.  Moronio 7:48.

  12.  

    12. Žr. Almos 36:5–24; 38:6–9.

  13.  

    13. Žr. Helamano 5:12.

  14.  

    14.  Mozijo 4:30.

  15.  

    15. Žr. 3 Nefio 9:13.

  16.  

    16. Žr. Doktrinos ir Sandorų 19:16.

  17.  

    17.  Almos 7:12.

  18.  

    18.  2 Nefio 25:13; t. p. žr. 3 Nefio 25:2.

  19.  

    19. Žr. 2 Nefio 16:10; 3 Nefio 9:13.

  20.  

    20. Žr. 3 Nefio 11:15–17.