Šen, sūnūs Dievo mūs

Prezidentas Tomas S. Monsonas


Tomas S. Monsonas
Visi stropiai tyrinėkime Raštus, tikslingai planuokime savo gyvenimus, per liudijimą mokykime tiesos ir su meile tarnaukime Viešpačiui.

Dukart metuose šis nuostabus Konferencijų centras įtaigiu balsu prabyla „Šen, sūnūs Dievo mūs, Jo gavę kunigystę“.1 Ypatinga nuotaika tvyro Bažnyčios visuotiniame kunigystės susirinkime.

Šį vakarą visame pasaulyje yra tūkstančiai kunigystę turinčių, Viešpačiui kaip Jo misionieriai tarnaujančių vyrų. Kaip minėjau rytiniame pasisakyme, šiuo metu turime daugiau nei 65 000 misijose tarnaujančių misionierių ir dar tūkstančius tų, kurie ruošiasi atvykti į misionierių ruošimo centrą ar tų, kurių prašymai yra svarstomi. Šiuo metu daugiau kaip 6 000 dalyvauja pokalbiuose su vyskupais ir kuolo prezidentais. Dabar tarnaujantys paliko namus, šeimas, draugus, mokslus ir išvyko tarnauti, pasišventė tarnystei. Mylime ir norime pagirti tuos, kurie yra pasiryžę ir nori tarnauti.

Šventuosiuose Raštuose nėra aktualesnės žinios, labiau įpareigojančios atsakomybės, aiškesnio nurodymo nei Viešpaties, prisikėlusio ir pasirodžiusio vienuolikai mokinių Galilėjoje, duotas įsakymas. Jis sakė:

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios,

mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“2

Šis dieviškas įsakymas ir šlovingas pažadas, šiandieną, kaip ir Kristaus laikais, yra mūsų šūkis. Misionieriškas darbas yra Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios skiriamasis bruožas. Taip buvo anksčiau ir taip bus visados. Kaip pareiškė Pranašas Džozefas Smitas: „Po visko, kas buvo pasakyta, didžiausia ir svarbiausia pareiga yra skelbti Evangeliją.“3

Po trumpų dvejų metų visi nuolatiniai misionieriai, šiuo metu tarnaujantys karališkoje Dievo kariuomenėje, baigs savo darbus ir sugrįš namo pas artimuosius. Vyresniuosius pakeis tie, kurie šį vakarą turi Bažnyčios Aarono kunigystę. Vaikinai, ar esate pasirengę veikti? Ar trokštate dirbti? Ar esate pasirengę tarnauti?

Geriausiu atveju misionieriškas darbas priverčia radikaliai pakeisti gyvenimo būdą. Jis reikalauja ilgų darbo valandų, didelio atsidavimo, nesavanaudiško pasiaukojimo ir karštos maldos. Už atsidavusį misionierišką tarnavimą yra atlyginama amžinuoju džiaugsmu, kuris tęsiasi visą mirtingą gyvenimą iki amžinybės.

Mūsų uždavinys yra būti naudingesniais Viešpaties vynuogyno tarnais. Ne tik tiems, kurie ruošiasi tarnauti kaip nuolatiniai misionieriai, bet kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo mūsų amžiaus, yra būtina dalintis Kristaus Evangelija.

Norėčiau pasiūlyti formulę, kuri užtikrins sėkmę: pirmiausia, stropiai tyrinėkite Raštus; antra, tikslingai planuokite savo gyvenimą (dar norėčiau pridurti, planuokite savo gyvenimą nepriklausomai nuo jūsų amžiaus); trečia, per liudijimą mokykite tiesos ir ketvirta, tarnaukite Viešpačiui su meile.

Panagrinėkime kiekvieną keturių dalių formulės dalį atskirai.

Pirma, stropiai tyrinėkite Raštus.

Raštai liudija apie Dievą ir juose yra amžinojo gyvenimo žodžiai. Jie tampa pagrindu mūsų nešamai žiniai.

Bendromis pastangomis organizuojama ir koordinuojama Bažnyčios mokymo programa didelį dėmesį skiria Šventiesiems Raštams. Mes taip pat esame raginami kasdien studijuoti Raštus tiek individualiai, tiek su šeima.

Pateiksiu jums vieną nuorodą, kuri turi tiesioginį pritaikymą mūsų gyvenime. Mormono knygoje, Almos 17-ame skyriuje pasakojama apie Almos džiūgavimą, kai jis dar kartą susitiko su Mozijo sūnumis ir pamatė jų nepajudinamą tvirtumą Evangelijoje. Rašoma, kad „jie sustiprėjo tiesos pažinime; nes buvo sveiko supratimo vyrai ir stropiai tyrinėjo Raštus, kad pažintų Dievo žodį.

Bet tai dar ne viskas; jie daug meldėsi ir pasninkavo; todėl turėjo pranašavimo dvasią ir apreiškimo dvasią, ir kai mokė, jie mokė su galia ir įgaliojimu iš Dievo.“4

Broliai, stropiai tyrinėkite Raštus.

Antra formulės dalis: tikslingai planuokite savo gyvenimą.

Galbūt dar nė vienai jaunimo kartai neteko priimti tokių svarbių ateities sprendimų kaip šiandienos jaunimui. Būtina pasiruošti mokslams, misijai ir santuokai. Kai kurie dar tarnaus ir kariuomenėje.

Pasirengimas misijai prasideda anksti. Kartu su dvasiniu pasiruošimu išmintingi tėvai suteikia galimybes jaunam sūnui susikurti asmeninį misijos fondą. Bėgant metams jaunuolis taip pat gali būti skatinamas mokytis užsienio kalbos, tam, kad prireikus, jo kalbos įgūdžiai galėtų būti panaudoti. Ir štai ateina ta šlovinga diena, kai vyskupas ir kuolo prezidentas pasikviečia jaunuolį atvykti. Įvertinamas vertumas; misionieriaus rekomendacija užbaigiama.

Pirmą kartą visa šeima taip nerimastingai žvalgosi ir laukia paštininko, atnešančio laišką su atgaliniu adresu: 47 East South Temple, Salt Lake City, Utah. Atėjus laiškui įtampa yra didžiulė; pašaukimas perskaitomas. Dažnai paskirtoji tarnavimo vieta yra toli nuo namų. Nepaisant tarnavimo vietos, pasiruošusio ir paklusnaus misionieriaus atsakymas išlieka tas pats: „Tarnausiu.“

Prasideda pasirengimas išvykimui. Jaunuoliai, tikiuosi jūs įvertinate geranorišką tėvų aukojimąsi dėl jūsų galimybės tarnauti. Jų dedamos pastangos parems jus, jų tikėjimas padrąsins jus, jų maldos palaikys jus. Misija yra šeimos reikalas. Ir nors jus gali skirti žemynai ar vandenynai, širdys bus kartu.

Broliai, prasmingai planuodami savo gyvenimus, nepamirškite, kad jūsų misionieriškas darbas neapsiriboja tik formalaus pašaukimo tarnauti laikotarpiu. Tiems iš jūsų, kurie tarnauja kariuomenėje, tas laikotarpis gali ir turi būti vaisingas. Kiekvienais metais uniformą vilkintys mūsų jaunuoliai, gerbdami savo kunigystę, gyvendami pagal Dievo įsakymus, mokydami kitus Viešpaties dieviškojo žodžio, atveda daug sielų į Dievo karalystę.

Nepamirškite savo privilegijos būti misionieriais, siekdami formalaus išsilavinimo. Jūsų, kaip Pastarųjų dienų šventųjų, pavyzdys bus stebimas, vertinamas ir dažnai mėgdžiojamas.

Broliai, nepriklausomai nuo jūsų amžiaus, nepriklausomai nuo aplinkybių, kuriose esate, primenu jums – tikslingai planuokite savo gyvenimą.

Dabar trečioji formulės dalis: per liudijimą mokykite tiesos.

Klausykite apaštalo Petro patarimo, kuris ragino: „[Būkite] visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį.“5 Netylėkite ir liudykite tikrąją Dievybės prigimtį. Skelbkite savo liudijimą apie Mormono Knygą. Atskleiskite šlovingas ir nuostabias išganymo plano tiesas.

Daugiau nei prieš 50 metų, man tarnaujant misijos prezidentu Kanadoje, vienas jaunas misionierius, atvykęs iš mažos kaimo bendruomenės, žavėjosi Toronto dydžiu. Misionierius buvo nedidukas, bet didis savo liudijimu. Netrukus po jo atvykimo kartu su porininku jie apsilankė Elmerio Polardo namuose Ošavoje, Kanados Ontarijo valstijoje. Gailėdamas jaunuolių, kurie per smarkią pūgą vaikščiojo po namus, ponas Polardas pakvietė misionierius užeiti. Jie pristatė jam savo žinią. Jis nepajuto dvasios. Po kiek laiko jis paprašė, kad jie išeitų ir negrįžtų. Jo paskutiniai žodžiai per priekinę verandą išeinantiems vyresniesiems buvo ištarti su pašaipa: „Nejaugi jūs man galite pasakyti, jog iš tikrųjų tikite, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas!“

Durys buvo užtrenktos. Vyresnieji nuėjo taku tolyn. Mūsų vaikinas iš kaimo pasakė porininkui: „Vyresnysis, mes neatsakėme ponui Polardui. Jis sakė, kad mes netikime, jog Džozefas Smitas buvo tikras pranašas. Grįžkime atgal ir pasidalinkime savo liudijimais su juo.“ Iš pradžių labiau patyręs misionierius dvejojo, tačiau galiausiai sutiko palydėti savo porininką. Su baime jie priartėjo prie durų, pro kurias jie ką tik buvo išstumti. Jie pasibeldė, patyrė keletą nejaukių akimirkų, stovėdami priešais poną Polardą, ir tada mūsų nepatyręs misionierius, gavęs jėgos iš Dvasios, prabilo: „Pone Polardai, jūs sakėte, kad mes iš tikrųjų netikime, kad Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Liudiju jums, kad Džozefas buvo pranašas. Jis iš tiesų išvertė Mormono Knygą. Jis matė Dievą Tėvą ir Sūnų Jėzų. Aš tai žinau.“

Po kiek laiko ponas Polardas, dabar tai brolis Polardas, atsistojo kunigystės susirinkime ir pareiškė: „Tą naktį negalėjau užmigti. Vis girdėjau žodžius: „Džozefas Smitas buvo Dievo pranašas. Aš tai žinau. Aš tai žinau. Aš tai žinau.“ Kitą dieną aš paskambinau misionieriams ir paprašiau juos grįžti. Jų žinia, kartu su jų liudijimais, pakeitė mano ir mano šeimos gyvenimus.“ Broliai, per liudijimą mokykite tiesos.

Paskutinė formulės dalis sako, tarnaukite Viešpačiui su meile. Meilei nėra jokio pakaitalo. Sėkmingi misionieriai myli savo porininkus, misijos vadovus ir mielus žmones, kuriuos moko. Ketvirtajame Doktrinos ir Sandorų skyriuje Viešpats pateikė reikalavimus darbui ir tarnystei. Panagrinėkime keletą eilučių:

„Todėl, o jūs, kurie imatės Dievo tarnystės, žiūrėkite, kad tarnautumėte jam visa savo širdimi, galia, protu ir stiprybe, idant galėtumėte stoti nepriekaištingi priešais Dievą paskutiniąją dieną. <…>

O tikėjimas, viltis, malonė ir meilė su akimi, pašvęsta vien Dievo šlovei, padaro jį tinkamą šiam darbui.

Atminkite tikėjimą, dorybę, pažinimą, susivaldymą, kantrybę, brolišką maloningumą, dievotumą, tikrąją meilę, nuolankumą, stropumą.“ 6

Girdėdami šiuos žodžius kiekvienas turėtume savęs paklausti: „Ar šiandieną mano tikėjimas, dorumas, žinojimas, dievotumas, meilė išaugo?“

Namie ar svetur dėl nuoširdaus pasišventimo galite taip pat padėti išgelbėti sielas tų, kuriuos labiausiai mylite.

Prieš daugelį metų mano brangūs draugai Kraigas Sadburis su savo motina Perl, prieš jam išvykstant į Australijos misiją Melburne, atėjo į mano kabinetą. Buvo akivaizdu, kad Kraigo tėvas Fredas Sadburis tame nedalyvavo. Prieš dvidešimt penkerius metus Kraigo motina ištekėjo už Fredo, kuris nejautė meilės Bažnyčiai ir, tiesą sakant, jis nebuvo narys.

Kraigas tikino mane, kad viliasi, jog kažkokiu būdu jo tėvas pajus Dvasios įtaką ir atvers širdį Jėzaus Kristaus Evangelijai dėl jo stiprios ir nuolatinės meilės tėvams. Aš meldžiausi prašydamas įkvėpimo, kaip tokį troškimą būtų galima išpildyti. Įkvėpimas atėjo ir tada patariau Kraigui: tarnauk Viešpačiui visa širdimi. Nuolankiai atlik savo šventą pašaukimą. Kiekvieną savaitę parašyk laišką tėvams ir, pasitaikius progai, tėčiui asmeniškai, parašyk, kaip stipriai jį myli, ir kodėl esi dėkingas, kad esi jo sūnus. Man padėkojęs, kartu su motina jis išėjo iš kabineto.

Kraigo motinos nebuvau matęs maždaug 18 mėnesių, kai ji užėjo į mano kabinetą ir verkdama tarė: „Jau praėjo beveik dveji metai nuo tada, kai Kraigas išvyko į misiją. Nebuvo nė vienos savaitės, kad jis neparašytų mums laiško. Neseniai mano vyras Fredas pirmą kartą atsistojo liudijimo susirinkime ir labai nustebino mane bei visus ten esančius pareikšdamas, kad nusprendė tapti Bažnyčios nariu. Jis paprašė, kad mes kartu nuvyktume į Australiją susitikti su Kraigu baigiantis jo misijai, kad Fredas būtų paskutinis Kraigo nuolatinės misijos metu pakrikštytas žmogus.“

Dar nė vienas misionierius krikštydamas nebuvo toks pakylėtas, koks buvo Kraigas Sadburis, kai tolimoje Australijoje padėjo tėvui įbristi į vandenį iki juosmens ir pakėlęs statmenai sulenktą dešinę ranką į viršų pakartojo šiuos šventus žodžius: „Frederikai Čarlzai Sadburi, Jėzaus Kristaus pavedimu, aš krikštiju tave Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu. Amen.“

Meilė nugalėjo. Tarnaukite Viešpačiui su meile.

Broliai, visi stropiai tyrinėkime Raštus, tikslingai planuokime savo gyvenimus, per liudijimą mokykime tiesos ir su meile tarnaukime Viešpačiui.

Tobulas mūsų sielų Ganytojas, Misionierius, kuris išpirko žmoniją, davė mums Savo dieviškąjį pažadą:

„Ir jei būtų taip, kad visas savo dienas dirbtumėte, šaukdami atgailą šiems žmonėms, ir atvestumėte pas mane tik vieną sielą, koks didis būtų jūsų džiaugsmas su ja mano Tėvo karalystėje!

Ir dabar, jeigu jūsų džiaugsmas bus didis su viena siela, kurią atvedėte pas mane į mano Tėvo karalystę, koks didis bus jūsų džiaugsmas, jei atvesite pas mane daugelį sielų!“ 7

Apie Tą, kuris kalbėjo šiuos žodžius aš liudiju: Jis yra Dievo Sūnus, mūsų Išpirkėjas ir mūsų Gelbėtojas.

Meldžiu, kad mes visada atsakytume į Jo švelnų kvietimą: „Sek paskui mane!“8 Jo šventu vardu – Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu – amen.

Mostrar las referencias

  1.  

    1. „Come, All Ye Sons of God“, Hymns, nr. 322.

  2.  

    2. Mato 28:19–20.

  3.  

    3. Bažnyčios prezidentų mokymai: Džozefas Smitas (2010), p. 318.

  4.  

    4. Almos 17:2–3.

  5.  

    5. 1 Petro 3:15.

  6.  

    6. Doktrinos ir Sandorų 4:2, 5–6.

  7.  

    7. Doktrinos ir Sandorų 18:15–16.

  8.  

    8. Jono 21:22.