Būkite romūs ir nusižeminę širdimi

Vyresnysis Ulysis Soaresas

Iš Septyniasdešimties prezidentūros


Ulysis Soaresas
Romumas reiškia ne silpnumą, o gerumą ir mielaširdingumą.

Mormonas mokė, kad žmogus „negali turėti tikėjimo ir vilties, jeigu nebus romus ir nusižeminęs širdimi“.1 Jis pridūrė, kad be tokių savybių „tikėjimas ir viltis yra tušti, nes niekas kitas nėra priimtinas Dievui, kaip tik romus ir nusižeminęs širdimi“.2

Romūs yra tie, kurie yra „dievobaimingi, teisūs, nuolankūs, priimantys pamokymus ir kantrūs kentėjimuose“.3 Turintys šią savybę nori sekti Jėzumi Kristumi. Jų temperamentui būdingas ramumas, paklusnumas, tolerantiškumas ir nuolankumas.

Apaštalas Paulius mokė, kad romumas yra Dvasios vaisius.4 Todėl jis lengviausiai pasiekiamas, kai „gyvename Dvasia“.5 Kad gyventume Dvasia, mūsų gyvenimo būdas turi būti teisus Viešpaties akyse.

Kai priimame Kristaus vardą, iš mūsų tikimasi, kad kiekvieną dieną, norėdami tapti panašesni į Jį, stengsimės kopijuoti Jo savybes ir keisime savo būdą. Gelbėtojas patarė savo mokiniams sakydamas: „Taigi būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas.“6 Jei „ateisime pas Kristų <…> ir atsisakysime visokios bedievystės; <…> ir mylėsime Dievą“, tada per Kristaus malonę ateis diena, kai būsime tobuli Jame.7

Kristaus savybės yra Dievo dovanos. Šios savybės pasiekiamos, jei teisiai naudojamės valios laisve. Su troškimu patikti Dievui turime pripažinti savo silpnumą ir stengtis tobulėti.8

Romumas yra gyvybiškai svarbus, norint tapti panašesniam į Kristų. Be jo negalėsime išsiugdyti kitų svarbių dorybių. Romumas reiškia ne silpnumą, o gerumą ir mielaširdingumą, stiprybę, ramybę, sveiką savivertę ir savikontrolę.

Gelbėtojo gyvenime romumas buvo viena ryškiausiai pasireiškiančių savybių. Savo mokinius Jis mokė: „Mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies.“9

Esame palaiminti, kad gimėme turėdami romumo sėklą širdyje. Turime suprasti, kad šiai sėklai išauginti ir išpuoselėti reikia laiko, jos neįmanoma išauginti akimirksniu. Kristus mus prašo kiekvieną dieną „nešti [savo] kryžių“ 10, t. y. tai privalo būti pastovus prioritetas ir troškimas.

Prezidentas Lorencas Snou, penktasis mūsų Evangelijos laikotarpio pranašas, mokė: „Mūsų pareiga – stengtis būti tobuliems, <…> kiekvieną dieną tobulėti ir, žvelgiant į praeitos savaitės darbus, šią savaitę viską daryti geriau, šiandien darbus atlikti geriau, nei juos padarėme vakar.“11 Taigi, pirmas žingsnis tapti romiam yra kasdieninis tobulėjimas. Eidami šiuo keliu, kiekvieną dieną turime stengtis būti geresni nei praėjusią.

Prezidentas Lorencas Snou dar pridūrė:

„Pridarome visokių kvailysčių ir turime visokių silpnybių. Turime kuo greičiau jų atsikratyti ir turime šį siekį įdiegti į savo vaikų širdis, kad <…> mokytųsi bet kokiomis aplinkybėmis tinkamai elgtis priešais Viešpatį.

Jei vyras nors vieną dieną nugyventų nesusiginčijęs su žmona ar nepasielgęs su kuo nors netinkamai, ar kaip kitaip nenuliūdinęs Dievo Dvasios <…> tą dieną jis būtų tobulas. Tegul jis bando toks išlikti ir kitą dieną. Bet jei, tarkim, kitą dieną jam nepavyks tokiam išlikti, tai nėra jokios priežasties, kodėl jam nepavyktų tokiam būti trečią dieną.“12

Matydamas mūsų pasišventimą ir atkaklumą, Viešpats duos mums tai, ko negalime pasiekti dėl mūsų netobulumų ir žmogiškų silpnybių.

Kitas svarbus žingsnis siekiant romumo yra mokymasis tvardytis. Kadangi prigimtinis žmogus gyvena kiekviename iš mūsų, o mes gyvename įtampos pilname pasaulyje, tai mokėjimas tvardytis gali tapti vienu iš gyvenimo iššūkių. Trumpai pamąstykite, kaip reaguojate, kai kas nors nepatenkina jūsų troškimų tuomet, kai to norite. Pavyzdžiui, kai žmonės nesutinka su jūsų pasiūlymais, nors esate visiškai įsitikinęs, kad jie tinkamai išspręstų iškilusią problemą. Kaip reaguojate, kai kas nors jus įžeidžia, kritikuoja jūsų pastangas ar tiesiog yra nemalonus, nes yra blogos nuotaikos? Tokiomis akimirkomis ir panašiose sudėtingose situacijose, turime išmokti kontroliuoti save ir savo jausmus išreikšti kantriai su švelniu įtikinėjimu. Tai yra labai svarbu mūsų šeimoms ir santykiams su mūsų amžinaisiais bendražygiais. Mano brangioji žmona per 31-erius vedybinio gyvenimo metus apie tai man dažnai švelniai primindavo, kai susidurdavome su sunkiai išsprendžiamais gyvenimo iššūkiais.

Antrajame laiške Timotiejui greta kitų nurodymų apaštalas Paulius sakė:

„Viešpaties tarnui nedera kivirčytis, bet reikia su visais elgtis maloniai, stengtis pamokyti, būti kantriam,

švelniai aiškinti prieštaraujantiems; rasi Dievas duos jiems atsiversti, pažinti tiesą,

ir jie prablaivės.“13

Kontroliuodami savo reakcijas, būdami ramūs, susivaldantys ir vengdami vaidų, mes tapsime verti gauti romumo dovaną. Prezidentas Henris B. Airingas kartą pasakė: „Kada su tikėjimu suvaldome savo pyktį ir sutvardome išdidumą, Šventoji Dvasia suteikia patvirtinimą ir šventi pažadai bei sandoros tampa neabejotini.“14

Kitas žingsnis romumui įgyti – tai tapti nuolankiam. Viešpats per pranašą Džozefą Smitą nurodė Tomui B. Maršui: „Būk nuolankus; ir Viešpats, tavo Dievas, ves tave už rankos ir atsakys tau į tavo maldas.“15

Manau, broliai ir seserys, kad tik tie, kurie yra nuolankūs, gali atpažinti ir suprasti Viešpaties atsakymus į savo maldas. Nuolankūs priima pamokymus suvokdami, kokie jie yra priklausomi nuo Dievo, ir trokšta paklusti Jo valiai. Nuolankūs yra romūs ir gali paskatinti kitus būti tokius kaip jie. Dievo pažadas nuolankiems yra tai, kad Jis juos ves už rankos. Tikrai tikiu, kad vaikščiodami koja kojon su Viešpačiu savo gyvenime išvengsime klystkelių ir apgailestavimo.

Vienas nuostabiausių man žinomų šiuolaikinių romumo pavyzdžių yra brolis Mozė Mahlangu. Jo atsivertimas prasidėjo 1964 metais, kai gavo Mormono Knygą. Perskaitęs jis susižavėjo šia knyga, tačiau tik 70-ųjų pradžioje eidamas gatve Johanesburge, Pietų Afrikoje, ant pastato pastebėjo pastarųjų dienų šventųjų Bažnyčios iškabą. Brolį Mahlangu tai suintrigavo ir jis, norėdamas sužinoti daugiau apie Bažnyčią, užėjo vidun. Jam buvo maloniai paaiškinta, kad jis negali dalyvauti pamaldose ar pasikrikštyti, kadangi tuometiniai šalies įstatymai tai draudė.

Brolis Mahlangu tai priėmė su romumu, nuolankumu ir be pasipiktinimo, tačiau tai nesusilpnino jo didelio troškimo apie Bažnyčią sužinoti daugiau. Jis paprašė Bažnyčios vadovų per sekmadienio susirinkimus palikti vieną langą pravirą tam, kad jis galėtų klausytis pamaldų sėdėdamas lauke. Keletą metų brolio Mahlangu šeima ir draugai reguliariai lankydavo bažnyčią „per langą“. Vieną 1980 metų dieną buvo pranešta, kad jie gali lankyti bažnyčią ir pasikrikštyti. Kokia tai buvo šlovinga diena broliui Mahlangu.

Vėliau jo kaimynystėje, Sovete, Bažnyčia įkūrė skyrių. Tai tapo įmanoma tik dėl ryžto, drąsos ir ištikimybės tokių žmonių, kaip brolis Mahlangu, kuris tiek daug metų sunkiomis sąlygomis išsaugojo tvirtą tikėjimą.

Kai lankiausi Soveto kuole, šią istoriją man papasakojo vienas brolio Mahlangu draugas, kuris prisijungė prie bažnyčios tuo pačiu metu. Pokalbio pabaigoje jis mane apkabino. Tuo metu, broliai ir seserys, jaučiausi taip, lyg mane būtų apkabinusios Gelbėtojo mylinčios rankos. Iš šio gerojo brolio akių sklido romumas. Pilna gerumo ir gilaus dėkingumo širdimi jis paklausė, ar aš galėčiau tik perduoti Prezidentui Tomui S. Monsonui, kaip jis ir daugelis kitų yra dėkingi ir palaiminti dėl to, kad savo gyvenimuose turi tikrąją Evangeliją. Brolio Mahlangu ir jo draugo romumo pavyzdys tikrai teigiamai paveikė daugelį gyvenimų – ypač mano.

Broliai ir seserys, manau, kad Gelbėtojas Jėzus Kristus yra geriausias romumo pavyzdys. Savo mirtingojo gyvenimo pabaigoje Jis buvo neteisingai apkaltintas ir pasmerktas, skausmingai nešė Savo kryžių į Golgotos kalną, buvo priešų pajuokiamas ir keikiamas, daugelio Jį pažinojusių ir mačiusių Jo stebuklus atstumtas galiausiai Jis buvo prikaltas prie kryžiaus.

Net po didžiausių fizinių kančių Viešpats romia ir nuolankia širdimi kreipėsi į Savo Tėvą: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro.“16 Kristus patyrė itin dideles fizines ir dvasines kančias, taip suteikdamas mums galimybę pakeisti savo dvasinį charakterį ir tapti romiems kaip Jis.

Liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas. Liudiju, kad dėl Jo meilės, galime pasikeisti. Tikrai įmanoma atsikratyti silpnybių. Tikrai įmanoma atsispirti blogio įtakai savo gyvenime, kontroliuoti savo pyktį, tapti nuolankiems ir išsiugdyti mūsų Gelbėtojo savybes. Jis parodė mums kelią. Jis davė mums tobulą pavyzdį ir įsakė kiekvienam iš mūsų tapti tokiam, kaip Jis. Jis kviečia mus sekti Juo, sekti Jo pavyzdžiu ir tapti tokiems, kaip Jis. Apie šias tiesas liudiju šventuoju Jo, Jėzaus Kristaus, vardu, amen.

Rodyti nuorodas

  1.  

    1. Moronio 7:43.

  2.  

    2. Moronio 7:44.

  3.  

    3. Raštų rodyklė, „Romus, romumas“.

  4.  

    4. Žr. Galatams 5:22–23.

  5.  

    5. Galatams 5:25.

  6.  

    6. Mato 5:48.

  7.  

    7. Moronio 10:32.

  8.  

    8. Žr. Skelbti mano evangeliją. Misionieriško darbo vadovas (2005), p. 115.

  9.  

    9. Mato 11:29.

  10.  

    10. Luko 9:23.

  11.  

    11. Lorenzo Snow, in Conference Report, Apr. 1898, 13.

  12.  

    12. Bažnyčios prezidentų mokymai. Lorencas Snou(2012), p. 95–96.

  13.  

    13. 2 Timotiejui 2:24–26.

  14.  

    14. Henry B. Eyring, “Families under Covenant,” Ensign or Liahona, May 2012, 65.

  15.  

    15. Doktrinos ir Sandorų 112:10.

  16.  

    16. Luko 23:34.