Asmeninė stiprybė per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą

Vyresnysis Ričardas G. Skotas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo


Ričardas G. Skotas
Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą kiekvienas galime tapti švarus ir išvaduotas iš savo maištavimo nuodėmių.

Neseniai buvau palaimintas galimybe susitikti su labai įspūdinga jaunimo iš Aidaho valstijos grupe. Viena dora mergina paklausė manęs, kas, mano manymu, šiuo metu jų gyvenime yra svarbiausia. Pasiūliau jiems mokytis savo gyvenime atpažinti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią. Šiandien paaiškinsiu vieną šios galios aspektą – stiprybę, kurią galime įgyti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Mormono Knygoje skaitome, kaip Amonas su broliais mokė Jėzaus Kristaus Evangelijos „laukinius, užkietėjusius ir žiaurius žmones.“1 Daugelis šių žmonių atsivertė ir nusprendė palikti savo nuodėmingą elgesį. Jų atsivertimas buvo visiškas – toks, kad jie užkasė savo ginklus ir sudarė sandorą su Viešpačiu, jog daugiau niekada jų nebenaudos.2

Vėliau juos užpuolė daugybė jų neatsivertusių brolių ir ėmė žudyti. Tikinčiaisiais tapę žmonės nusprendė verčiau kristi nuo kardo, nei rizikuoti savo dvasiniais gyvenimais ir imtis ginklų. Jų doras pavyzdys daugeliui žmonių padėjo atsiversti ir sudėti savo maišto ginklus.3

Padedamas Amono, Viešpats atvedė juos nefitų prieglobstin ir jie tapo žinomi kaip Amono žmonės.4 Daugelį metų nefitai gynė juos, bet galiausiai nefitų armijos jėgos ėmė sekti ir buvo gyvybiškai svarbu gauti pastiprinimą.5

Amono žmonėms tai buvo lemtingas dvasinio gyvenimo tarpsnis. Iki šiol jie buvo ištikimi sudarytai sandorai niekada nesiimti ginklų. Bet jie suprato, kad tėvai privalo rūpintis savo šeimų apsauga.6 Tas poreikis atrodė pakankamai svarus motyvas, kad būtų svarstoma sandoros sulaužymo galimybė.7

Jų išmintingas kunigystės vadovas Helamanas žinojo, kad su Viešpačiu sudarytų sandorų laužymas yra nepateisinamas. Jis pasiūlė įkvėptą alternatyvą. Jis priminė, kad jų sūnūs niekada nebuvo kalti dėl tokių nuodėmių ir todėl neturėjo sudaryti tokios sandoros.8 Nors jų sūnūs buvo labai jauni, jie buvo fiziškai stiprūs ir, svarbiausia, jie buvo dori ir tyri. Juos stiprino jų motinų tikėjimas.9 Vedami vadovo pranašo šie jaunuoliai stojo į tėvų vietą ginti savo šeimas ir namus.10

Šio sunkaus sprendimo aplinkybės rodo, kaip Jėzaus Kristaus Apmokėjimas Dievo vaikų gyvenimuose teikia stiprybę. Pagalvokite, kaip jautėsi tie tėvai. Ką jie jautė, žinodami, kad, atsiradus poreikiui ginti savo žmonas ir vaikus, jie negalėjo to daryti dėl savo praeities veiksmų. Turbūt, gerai žinodami apie žiaurumus, su kuriais susidurs jų sūnūs, jie slapta verkė. Ne vaikai, o tėvai turėtų ginti savo šeimas!11 Turbūt jie labai sielvartavo.

Kodėl jų įkvėptas kunigystės vadovas baiminosi, kad nuspręsdami imtis ginklų „jie nepražudytų savo sielos“?12 Viešpats yra pareiškęs: „Štai, tam, kuris atgailavo dėl savo nuodėmių, yra atleidžiama, ir aš, Viešpats, jų daugiau nebeprisimenu.“13 Tie ištikimi tėvai seniai atgailavo dėl savo nuodėmių ir tapo švarūs per Jėzaus Kristaus Atpirkimą, taigi kodėl jiems buvo patariama neginti savo šeimų?

Tai svarbi tiesa – galime būti apvalyti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, galime tapti dori ir švarūs, tačiau kartais mūsų netinkami poelgiai palieka ilgalaikes pasekmes. Vienas svarbiausių atgailos baigimo žingsnių – tai priimti trumpalaikes ir ilgalaikes praeities nuodėmių pasekmes. Šiems amonininkų tėvams praeities poelgiai galėjo pažadinti tokius žemiškus troškimus, kurie vėl taptų jų pažeidžiama vieta, kuria galėtų pasinaudoti Šėtonas.

Mūsų prisiminimus apie ankstesnes kaltes Šėtonas mėgins pasitelkti bandydamas mus vėl suvilioti. Visada turime būti budrūs, kad išvengtume jo vilionių. Taip atsitiko amonininkų tėvams. Net po daugelio metų gyvenimo su tikėjimu, jie turėjo dvasiškai saugotis bet kokios pagundos prisiminti praeities nuodėmes.

Pertraukose tarp daugelio mūšių vadas Moronis vadovavo silpniausių miestų stiprinimui. „Jis liepė, kad ant griovio vidinio kranto jie pastatytų rąstų rentinį; ir jie metė žemę iš griovio ant rąstų rentinio <…> kol <…> miestą apjuosė stipria nepaprasto aukščio siena iš rąstų ir žemių.“14 Vadas Moronis suprato, kaip svarbu sustiprinti silpnas vietas ir padaryti jas stiprias.15

Panašiai buvo ir su tais amonininkų tėvais. Jiems reikėjo aukštesnių ir platesnių įtvirtinimų tarp jų ištikimų gyvenimų ir nedoro praeities elgesio. Jų sūnūs, palaiminti teisių tradicijų, nebuvo tokie pažeidžiami pagundų kaip jų tėvai. Jie galėjo ištikimai ginti savo šeimas, nepakenkdami savo dvasinei gerovei.

Džiaugsminga žinia tiems, kurie nori atsikratyti netinkamų praeities poelgių pasekmių, yra tai, kad silpnybes Viešpats priima kitaip nei maištavimą. Viešpats įspėja, kad maištas, dėl kurio neatgailaujama, atneš bausmę,16 bet kalbėdamas apie silpnybes, Viešpats visada yra gailestingas.17

Be abejo, galima atsižvelgti į tai, kad amonininkų tėvai buvo mokyti neteisingų savo tėvų tradicijų. Tačiau visi Dangiškojo Tėvo vaikai į mirtingąjį gyvenimą ateina su Kristaus šviesa. Nepriklausomai nuo jų nuodėmingų poelgių priežasties, dėl jų atsirado dvasinis pažeidžiamumas, kurį Šėtonas gali bandyti išnaudoti.

Jie buvo gailestingai mokomi Evangelijos, atgailavo ir per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą dvasiškai tapo daug stipresni už Šėtono viliones. Nors, ko gero, jie nejautė pagundos grįžti į savo žiaurią praeitį, sekdami vadovu pranašu, jie nepaliko Šėtonui galimybės „[apgauti] jų sielas ir atsargiai [nusivesti] juos į pragarą“.18 Gelbėtojo Apmokėjimas ne tik apvalė juos nuo nuodėmės – dėl jų paklusnumo kunigystės vadovo mokymams Viešpats galėjo juos apsaugoti nuo silpnybių ir sustiprinti. Jų nuolankus viso gyvenimo pasišventimas atsisakant savo nuodėmių apsaugojo jų šeimas labiau nei tai, ką jie galėjo nuveikti kovos lauke. Jų nesipriešinimas neatėmė palaiminimų. Jis sustiprino ir palaimino juos bei daugelį būsimų kartų.

Šios istorijos pabaiga parodo, kaip Viešpaties gailestingumas „silpnumą [pavertė] stiprybe“.19 Tie ištikimi tėvai atidavė savo sūnus Helamano priežiūrai. Nors sūnūs kovojo aršiose kovose, kuriose visi buvo sužeisti, nė vienas jų nežuvo.20 Paaiškėjo, kad jaunuoliai tapo gyvybiškai svarbiu nuvargusios nefitų armijos pastiprinimu. Grįžę namo, jie buvo ištikimi ir dvasiškai stiprūs. Jų šeimos buvo palaimintos, apsaugotos ir sustiprintos.21 Mūsų dienomis daugybė studijuojančių Mormono Knygą pasimokė iš šių tyrų ir dorybingų sūnų pavyzdžio.

Kiekvieno iš mūsų gyvenime buvo akimirkų, kai elgėmės netinkamai. Mums visiems labai reikia išperkamosios Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galios. Kiekvienas iš mūsų turi atgailauti dėl bet kokio maištavimo. „Nes aš, Viešpats, negaliu žiūrėti į nuodėmę net su mažiausiu nuolaidžiavimu.“22 Jis negali to daryti, nes žino, kiek daug reikia norint tapti tokiam, kaip Jis.

Daugelis leidome atsirasti savo charakterio silpnybėms. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą mes, kaip ir amonininkai, dvasiniais įtvirtinimais galime atskirti save nuo mūsų praeities klaidų, kurias Šėtonas bando išnaudoti. Aplink amonininkų tėvus pastatyti dvasiniai įtvirtinimai palaimino ir sustiprino juos, jų šeimas, jų šalį ir ateities kartas. Tą patį galime padaryti ir mes.

Taigi, kaip galime pastatyti tuos amžinuosius įtvirtinimus? Pirmas žingsnis turėtų būti nuoširdi, gili ir visiška atgaila. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą kiekvienas galime tapti švarus ir išvaduotas nuo savo maištavimo nuodėmių. Atminkite, atgaila tai ne bausmė. Tai vilties kelias kupinas į šlovingesnę ateitį.

Dangiškasis Tėvas mums parūpino įrankius, padedančius statyti įtvirtinimus tarp mūsų pažeidžiamumo ir ištikimybės. Apsvarstykite šiuos pasiūlymus:

  1. Sudarykite sandoras ir priimkite apeigas. Tada nuolat ir nuosekliai dirbkite atlikdami apeigas šventyklose už savo protėvius.
  2. Dalinkitės Evangelija su mažiau aktyviais šeimos nariais ir draugais, kurie nėra nariai. Dalijimasis šiomis tiesomis jūsų gyvenimui gali vėl suteikti entuziazmo.
  3. Ištikimai tarnaukite visuose Bažnyčios pašaukimuose, o ypač atlikdami namų mokymo ir lankančiųjų seserų pavedimus. Nebūkite tik 15 minučių per mėnesį tarnaujančiu namų mokytoju ar lankančiąja seserimi. Verčiau padėkite kiekvienam šeimos nariui atskirai. Susipažinkite su jais asmeniškai. Būkite tikras draugas. Gerumo darbais parodykite jiems, kaip smarkiai kiekvienas iš jų jums rūpi.
  4. Svarbiausia, tarnaukite savo šeimos nariams. Išskirtinę pirmenybę teikite savo sutuoktinio ir vaikų dvasiniam vystymuisi. Atkreipkite dėmesį į tuos būdus, kuriais galite padėti vienas kitam. Dosniai skirkite savo laiką ir dėmesį.

Kiekvienas iš šių patarimų turi bendrą mintį: savo gyvenimą pripildykite tarnavimo kitiems. Kai savo gyvenimą prarasite tarnaudami Dangiškojo Tėvo vaikams,23 jūsų gyvenime Šėtono pagundos neteks galios.

Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo tai įmanoma, nes jūsų Dangiškasis Tėvas jus labai myli. Argi tai ne nuostabu? Daugelis jūsų jautėte netinkamų poelgių naštą ir kiekvienas galite pajausti pakylėjančią Viešpaties atleidimo, gailestingumo ir stiprybės galią. Aš tai pajutau ir liudiju, kad tai prieinama kiekvienam iš jūsų, Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Rodyti nuorodas

  1.  

    1. Almos 17:14; t. p. žr. Almos 17–27.

  2.  

    2. Žr. Almos 23:4–7; 24:5–19.

  3.  

    3. Žr. Almos 24:20–27.

  4.  

    4. Žr. Almos 27.

  5.  

    5. Žr. Almos 53:8–9; 56:10–17.

  6.  

    6. Žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui, .

  7.  

    7. Žr. Almos 53:10–13.

  8.  

    8. Žr. Almos 53:14–16.

  9.  

    9. Žr. Almos 56:48.

  10.  

    10. Žr. Almos 53:17–22; 56:3–10, 30–57.

  11.  

    11. Žr. Ensign arba Liahona, Nov. 2010, 129.

  12.  

    12. Almos 53:15.

  13.  

    13. Doktrinos ir Sandorų 58:42.

  14.  

    14. Almos 53:4.

  15.  

    15. Žr. Etero 12:27.

  16.  

    16. Žr. 1 Samuelio 12:15; Izaijo 1:20; 1 Nefio 2:23; Mozijo 15:26; Almos 9:24; Doktrinos ir Sandorų 76:25; Mozės 4:3.

  17.  

    17. Žr. Patarlių 28:13; 1 Korintiečiams 2:3; 15:43; 2 Korintiečiams 13:4; Jokūbo 3:17; 2 Nefio 3:13; Jokūbo 4:7; Almos 34:17; 3 Nefio 22:8; Etero 12:26–28; Doktrinos ir Sandorų 24:11; 35:17; 38:14; 62:1.

  18.  

    18. 2 Nefio 28:21.

  19.  

    19. Etero 12:27.

  20.  

    20. Žr. Almos 57:25; 58:39.

  21.  

    21. Žr. Almos 58:40.

  22.  

    22. Doktrinos ir Sandorų 1:31.

  23.  

    23. Žr. Mato 16:25; Doktrinos ir Sandorų 88:125.