Kunigystės galia

Vyresnysis Nylas L. Andersenas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo


Nylas L. Andersenas
Žmogus gali praverti užuolaidas, kad į kambarį patektų šilta saulės šviesa, bet žmogui nepriklauso nei saulė, nei jos teikiama šiluma.

Kunigystės palaiminimai skirti visiems

Kai sakramento metu vaikai laimingi giedojo Pradinukų organizacijos giesmę „Meilė kalba čia“, visi pritariamai šypsojosi. Narsi motina, auginanti penkis vaikus, įdėmiai klausėsi antros eilutės: „Mūsų šeima bus visada palaiminta kunigystės galia.“1 Ji liūdnai pagalvojo: „Mano vaikai niekada neturėjo tokios šeimos.“2

Mano žinia šiai ištikimai tikėjimui moteriai ir visiems kitiems – kad ir kokios būtų mūsų aplinkybės, kiekvieną valandą galime pragyventi būdami „palaiminti kunigystės galia“.

Kartais kunigystės galią pernelyg susiejame su Bažnyčios vyrais. Kunigystė – tai Dievo valdžia ir galia, duota visų žmonių gelbėjimui ir laiminimui – vyrų, moterų ir vaikų.

Žmogus gali praverti užuolaidas, kad į kambarį patektų šilta saulės šviesa, bet žmogui nepriklauso nei saulė, nei jos teikiama šiluma. Kunigystės palaiminimai yra nepalyginamai didesni už tą, kuris yra paprašytas atlikti apeigą.

Viena didžiausių mirtingojo gyvenimo ir to, kuris bus po jo, galimybių ir atsakomybių – gauti kunigystės palaiminimus, galią ir pažadus. Kai esame verti, kunigystės apeigos praturtina mūsų žemiškus gyvenimus ir paruošia mus didingiems būsimo gyvenimo pažadams. Viešpats sakė: „Apeigose apsireiškia dieviškumo galia.“3

Kiekvienam vertam asmeniui, kuris krikštijasi, gauna Šventosios Dvasios dovaną ir reguliariai priima sakramentą, yra skirti ypatingi Dievo palaiminimai. Šventykla suteikia papildomos šviesos ir stiprybės kartu su amžinojo gyvenimo pažadu.4

Visos apeigos kviečia mus stiprinti tikėjimą Jėzumi Kristumi, sudaryti ir laikytis sandorų su Dievu. Laikydamiesi šių šventų sandorų mes gauname kunigystės galią ir palaiminimus.

Argi nejaučiame šios kunigystės galios savo pačių gyvenime ir nematome, kad ją turi Bažnyčios nariai, kurie laikosi sandorų? Matome ją atsivertusiuosiuose, kai jie žengia iš krikšto vandenų, jausdami, kad jų kaltės atleistos ir jie yra švarūs. Matome, kaip mūsų vaikai ir jaunimas tampa vis jautresni Šventosios Dvasios raginimams ir vedimui. Matome, kaip šventykloje atliekamos apeigos tampa stiprybės ir šviesos švyturiu visame pasaulyje teisiai gyvenantiems vyrams ir moterims.

Praeitą mėnesį mačiau, kaip jauna pora sėmėsi nuostabios stiprybės iš užantspaudavimo šventykloje pažadų, kai jų naujagimis berniukas išgyveno tik savaitę. Per kunigystės apeigas ši jauna pora ir mes visi gauname paguodą, stiprybę, apsaugą, ramybę ir amžinuosius pažadus.5

Ką žinome apie kunigystę

Kai kas gali užduoti nuoširdų klausimą: „Jei kunigystės galia ir palaiminimai yra skirti visiems, kodėl kunigystės apeigas atlieka vyrai?“

Kai angelas paklausė Nefio: „Ar pažįsti Dievo nuolaidumą?“, Nefis sąžiningai atsakė: „Aš žinau, kad jis myli savo vaikus; tačiau aš ne viską suprantu.“6

Kalbant apie kunigystę, yra daug dalykų, kuriuos mes žinome.

Dievui visi yra vienodi

Mes žinome, kad Dievas myli visus savo vaikus ir yra nešališkas. „[Jis] neatstumia nė vieno, kas ateina pas jį <…> vyro ar moters <…> ir Dievui visi yra vienodi.“7

Kaip tvirtai žinome, kad Dievo meilė yra „vienoda“ jo sūnums ir dukterims, taip pat žinome, kad vyrą ir moterį jis sukūrė nevisiškai vienodus. Visi žinome, kad lytis yra esminė asmens mirtingojo ir amžinojo savitumo bei paskirties charakteristika. Kiekvienai lyčiai duotos šventos atsakomybės.8

Nuo pat pradžių

Žinome, kad nuo pat pradžių Viešpats nustatė, kaip bus suteikiama Jo kunigystė. „Iš pradžių kunigystė buvo duota Adomui.“9 Nojus, Abraomas ir Mozė – visi jie atliko kunigystės apeigas. Jėzus Kristus buvo ir yra didis Aukštasis Kunigas. Jis pašaukė apaštalus. „Ne jūs mane išsirinkote, – sakė jis, – bet aš jus išsirinkau ir paskyriau.“10 Mūsų dienomis Dievo siųsti pasiuntiniai Jonas Krikštytojas, Petras, Jokūbas ir Jonas per pranašą Džozefą Smitą į žemę sugrąžino kunigystę.11 Tokiu būdu mūsų Dangiškasis Tėvas suteikė Savo kunigystę.12

Dievo dovanų yra daug

Žinome, kad šventos kunigystės galia neveikia atskirai nuo tikėjimo, Šventosios Dvasios ir dvasinių dovanų. Raštai perspėja: „[Neneikite] Dievo dovanų, nes jų daug <…>. Ir yra skirtingi būdai, kuriais šios dovanos suteikiamos; bet tai tas pats Dievas, kuris veikia visa visame.“13

Vertumas

Žinome, kad vertumas yra kunigystės apeigų atlikimo ir jų gavimo pagrindas. Sesuo Linda K. Burton, visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, sakė: „Kad pakviestume kunigystės galią į savo gyvenimą <…> yra būtinas teisumas.“14

Pavyzdžiui, pagalvokite apie pasaulyje siaučiančią pornografijos epidemiją. Viešpaties nustatytas vertumo standartas netoleruoja pornografijos tarp tų, kurie atlieka kunigystės apeigas. Gelbėtojas sakė:

„Atgailaukite <…> dėl savo slaptų bjaurumų.“15

„Kūno žiburys yra akis. <…> jeigu tavo akis nesveika, visas tavo kūnas skendės tamsoje.“16

„[Nes] kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.“17

Kai kas nors, būdamas nevertas, pateikia ar dalija sakramentą, palaimina ligonį ar dalyvauja kitose kunigystės apeigose, tai, pasak vyresniojo Deivido A. Bednario, vartoja Dievo vardą be reikalo.18 Jei žmogus yra nevertas, jis turi nedalyvauti kunigystės apeigose ir pradėti atgailą ir sugrįžimą prie įsakymų pamaldžiai kreipdamasis į vyskupą.

Nuolankumas

Taip pat žinome, kad šeimose, kur teisi motina ir teisus tėvas vieningai veda savo vaikus, yra gausybė kunigystės palaiminimų. Tačiau žinome, kad ir tiems, kurių padėtis kitokia, Dievas teikia tokius palaiminimus.19

Motina, nešanti dvasinio ir fizinio rūpesčio savo šeima naštą, jausmingai paaiškino, kad jai reikia nuolankumo tam, kad pakviestų savo namų mokytojus palaiminti vieną iš vaikų. Bet ji įžvalgiai pridūrė, kad tai reikalauja ne daugiau nuolankumo nei jos namų mokytojams, besiruošiantiems palaiminti jos vaiką.20

Kunigystės raktai

Žinome, kad Viešpaties darbui visoje žemėje vadovaujama per kunigystės raktus, suteiktus Pirmajai Prezidentūrai ir Dvylikos Apaštalų Kvorumui. Kuolų prezidentams ir vyskupams suteikiami konkretūs kunigystės raktai, kad galėtų vykdyti savo pareigas skirtoje vietovėje. Per apreiškimą jie gali pašaukti vyrus ir moteris, kurie palaikomi ir paskiriami naudoti jiems duotą įgaliojimą mokyti ir tarnauti.21

Nors apie kunigystę žinome daug, žvilgsnis pro mirtingumo prizmę ne visada suteikia išsamų Dievo darbų supratimą. Jo švelnus priminimas: „Juk mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai“,22 patikina, kad atėjus metui amžinojoje perspektyvoje viską matysime, „kaip iš tikrųjų yra“,23 ir geriau suprasime Jo tobulą meilę.

Mes visi tarnaujame noriai. Kartais Bažnyčios pašaukimas mūsų nedžiugina ir norime, kad mums duotų daugiau darbo. Kartais esame dėkingi, kai ateina laikas mus atleisti ir esame pašaukiami tarnauti kitose pareigose. Ne mes nusprendžiame, kokį pašaukimą gausime.24 Šią pamoką įsisavinau santuokos pradžioje. Po santuokos mudu su žmona Kete gyvenome Floridoje. Vieną sekmadienį kuolo prezidentūros patarėjas man pasakė, kad jie pajuto įkvėpimą pašaukti Ketę ankstyvo ryto seminarijos mokytoja.

„Kaip mes tai darysime? – paklausiau aš. – Mūsų vaikai maži, seminarija prasideda 5 valandą ryto, o aš esu apylinkės vaikinų organizacijos prezidentas.“

Patarėjas nusišypsojo ir pasakė: „Viskas bus gerai, broli Andersenai. Mes ją pašauksime, o tave atleisime.“

Būtent taip ir įvyko.

Moterų indėlis

Gyvenime, santuokoje ir statant Dievo karalystę yra gyvybiškai svarbu nuoširdžiai klausti ir įsiklausyti į moterų išsakomas mintis bei rūpesčius.

Prieš dvidešimt metų visuotinės konferencijos metu vyresnysis M. Raselas Balardas papasakojo apie pokalbį, vykusį su visuotine Paramos bendrijos prezidente. Kilo klausimas dėl tarnauti misijoje besiruošiančio jaunimo vertumo stiprinimo. Sesuo Eleinė Džek su šypsena tarė: „Vyresnysis Balardai, jūs žinote, kad Bažnyčios [moterys] gali duoti gerą patarimą, <…> jei jų kas paklausia. Galų gale <…> esame jų motinos!“25

Prezidentas Tomas S. Monsonas žinomas kaip visą gyvenimą besiklausantis ir atsakantis į moterų rūpesčius. Sesuo Francis Monson – tai moteris, padariusi jam didžiausią įtaką. Mes visi jos labai ilgimės. Taip pat praeitą ketvirtadienį Prezidentas Monsonas priminė vyriausiems įgaliotiniams, kiek daug jis, kaip vyskupas, išmoko iš 84 savo apylinkės našlių. Jos padarė didelę įtaką jo tarnavimui ir visam gyvenimui.

Nenuostabu, kad dar prieš prezidentui Monsonui pamaldžiai priimant sprendimą dėl misionierių tarnystės amžiaus pakeitimo, buvo daug kalbama su Paramos bendrijos, Merginų ir Pradinukų organizacijų prezidentūromis.

Vyskupai, jei seksite Prezidento Monsono pavyzdžiu, jausite, kaip vedanti Viešpaties ranka dar gausiau laimina šventą jūsų darbą.

Mes keletą metų gyvenome Brazilijoje. Netrukus po atvykimo sutikau Adelsoną Parelą, tarnavusį Septyniasdešimties nariu ir jo brolį Adilsoną, tarnavusį mūsų kuolo prezidentūroje. Vėliau sutikau jų brolį Adaltoną, tarnavusį kuolo prezidentu Florianopolyje ir dar vieną brolį Adelmo, tarnavusį vyskupu. Sužavėtas šių brolių tikėjimo, paklausiau apie jų tėvus.

Jų šeima buvo pakrikštyta Santose, Brazilijoje, prieš 42 metus. Adelsonas Parela pasakojo: „Iš pradžių tėvas labai džiaugėsi prisijungęs prie Bažnyčios. Tačiau [netrukus] jis tapo mažiau aktyvus ir norėjo, kad motina nelankytų Bažnyčios.“

Adelsonas man papasakojo, kad motina kaimynams siuvo drabužius, kad sumokėtų už savo vaikų kelionės bilietus iki Bažnyčios. Keturi maži berniukai kartu eidavo mylią iki kito miesto, lipdavo į autobusą, kuriuo važiuodavo 45 minutes ir po to eidavo dar 20 minučių iki susirinkimų namų.

Nors negalėjo kartu su vaikais eiti į Bažnyčią, sesuo Parela sūnums ir dukterims skaitė Raštus, mokė juos Evangelijos ir kartu meldėsi. Jų kuklūs namai buvo pripildyti gausių kunigystės galios palaiminimų. Mažieji berniukai užaugo, tarnavo misijose, gavo išsilavinimą ir susituokė šventykloje. Kunigystės palaiminimai pripildė jų namus.

Po daugelio metų, tapusi vieniša, Vani Parela įžengė į šventyklą priimti savo endaumento, o vėliau netgi tarnavo trijose misijose Brazilijoje. Dabar jai 84-eri, o ji vis dar savo tikėjimu laimina ja sekusias kartas.

Liudijimas ir pažadas

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje yra šventos Dievo kunigystės galia. Liudiju, kad Viešpats teiks jums daugiau stiprybės, ramybės ir amžinąją perspektyvą, kai būdami verti dalyvausite kunigystės apeigose. Kad ir kokia būtų jūsų padėtis, jūsų namai bus „palaiminti kunigystės galia“ ir tie, kas yra šalia, labiau trokš šių palaiminimų sau.

Kaip vyrai ir moterys, seserys ir broliai, Dievo sūnūs ir dukterys, drauge žengiame pirmyn. Tai mūsų galimybė, mūsų atsakomybė ir mūsų palaiminimas. Toks mūsų likimas – paruošti Dievo karalystę Gelbėtojo sugrįžimui. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Rodyti nuorodas

  1.  

    1. „Meilė kalba čia“, Vaikiškų dainelių knyga, p. 102.

  2.  

    2. Asmeninis el. laiškas, 2013 m. rugpjūčio 5 d.

  3.  

    3. Doktrinos ir Sandorų 84:20.

  4.  

    4. Žr. Doktrinos ir Sandorų 138:37, 51.

  5.  

    5. Žr. Doktrinos ir Sandorų 84:35, 109:22.

  6.  

    6. 1 Nefio 11:16–17.

  7.  

    7. 2 Nefio 26:33.

  8.  

    8. Žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“.

  9.  

    9. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010) p.100; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 84:16; 107:40–53; 128:18, 21; Russell M. Nelson, „Lessons from Eve,“ Ensign, Nov. 1987, 86–89.

  10.  

    10. Jono 15:16.

  11.  

    11. Žr. Džozefas Smitas – Istorija 1:72; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 13, 27.

  12.  

    12. Žr. M. Raselas Balardas, „Let Us Think Straight,“ (BYU studentų miestelio švietimo savaitės dvasinė valandėlė, 2013 m. rugpjūčio 20 d.); speeches.byu.edu. Vyresnysis Balardas pareiškė: „Kodėl į kunigystės pareigas yra įšventinami vyrai, ne moterys? Prezidentas Gordonas B. Hinklis paaiškino, kad ne dėl žmogaus, bet dėl Viešpaties, „kuris paskyrė, Jo Bažnyčioje vyrai turi kunigystę“, ir taip pat Viešpats apdovanojo moteris „gebėjimais pildyti šią didžią ir nuostabią organizaciją, kuri yra Jo Bažnyčia ir Dievo karalystė“ („Women of the Church,“ Ensign, Nov. 1996, 70). Po to, kai viskas pasakyta ir padaryta, Viešpats neatskleidė, kodėl jis būtent taip organizavo savo Bažnyčią.“

  13.  

    13. Moronio 10:8.

  14.  

    14. Linda K. Burton, „Priesthood: A Sacred Trust to Be Used for the Benefit of Men, Women, and Children“ (Brigham Young University Women’s Conference address, May 3, 2013); ce.byu.edu/cw/womensconference/pdf/archive/2013/lindaBurtonTalk.pdf.

  15.  

    15. 3 Nefio 30:2.

  16.  

    16. Mato 6:22–23.

  17.  

    17. Mato 5:28; taip pat žr. Almos 39:9. Prezidentas Tomas S. Monsonas pasakė: „Pornografija yra ypač pavojinga ir sukelia priklausomybę. Smalsus domėjimasis pornografija gali tapti užvaldančiu įpročiu, vedančiu prie grubesnio turinio ir seksualinio prasižengimo. Venkite pornografijos bet kokia kaina“ („Preparation Brings Blessings,“ Ensign arba Liahona, May 2010, 65).„Ypač nerimą kelia <…> pranešimai apie kiekį žmonių, naudojančių internetą blogiems ir žeminantiems tikslams, o pornografijos peržiūra yra vienas iš labiausiai paplitusių šių tikslų. Mano broliai ir seserys, dalyvavimas tame tiesiogine prasme naikina dvasią. Būkite stiprūs. Būkite švarūs. Venkite šio žeminančio ir destruktyvaus turinio rūšių bet kokia kaina – kur jie bebūtų! Skelbiu šį perspėjimą kiekvienam, kur bebūtumėte („Until We Meet Again,“ Ensign arba Liahona, May 2009, 113).Tai dvasią padarys nejautrią ir suardys sąžinę. Doktrinose ir Sandorose mums sakoma: „Ir tai, kas neugdo, – yra ne iš Dievo ir yra tamsa“ (Doktrinos ir Sandorų 50:23) („True to the Faith,“ Ensign arba Liahona, May 2006, 18–19).

  18.  

    18. Žr. David A. Bednar, Act in Doctrine (2012), 53.

  19.  

    19. Žr. Dallin H. Oaks, “Priesthood Authority in the Family and the Church,” Ensign or Liahona, Nov. 2005, 24–27.

  20.  

    20. 2013 m. rugpjūčio 5 d. asmeninis el. laiškas; žr. Jokūbo 5:14.

  21.  

    21. Žr. Hebrajams 5:4.

  22.  

    22. Izaijo 55:8.

  23.  

    23. Jokūbo knygos 4:13.

  24.  

    24. Žr. Doktrinos ir Sandorų 81:4–5. Prezidentas Gordonas B. Hinklis sakė: „Jūsų pareigos yra tiek pat svarbios jūsų atsakomybių sferoje, kiek manosios pareigos mano sferoje. Šioje Bažnyčioje nėra menkų ar nesvarbių pašaukimų“ („This Is the Work of the Master,“ Ensign, May 1995, 71).

  25.  

    25. M. Russell Ballard, „Strength in Counsel,“ Ensign, , Nov. 1993, 76.