2010–2019
Cia Li Muaj Zog thiab Ua Siab Loj
April 2014


Cia Li Muaj Zog thiab Ua Siab Loj

Cia peb—peb txhua tus—ua siab loj tsis ua raws li tej yam uas coob tug pom zoo, ua siab loj ua raws li peb tej ntsiab cai.

Kuv cov kwv tij, kuv zoo siab rov qab koom nrog nej ib zaug dua ntxiv. Kuv thov kom Vajtswv pab kuv thaum kuv hais lus rau nej.

Muaj ntau txhiab tus nyob hauv lub Tsev Rau Rooj Sab Laj thiab sib koom ua ke nyob hauv tej tsev koom txoos thiab lwm qhov chaw nyob thoob plaws lub ntiaj teb. Muaj ib qho uas khi peb ua ke, vim Vajtswv tso siab rau peb kom tuav Nws lub pov thawj hwj.

Peb nyob hauv lub ntiaj teb hauv ib lub caij nyoog zoo kawg hauv peb zaj keeb kwm. Peb muaj cib fim ntau kawg, tiam sis peb kuj muaj tej kev cov nyom ntau thiab, ib txhia tsis tau muaj hauv lwm lub caij nyoog.

Peb nyob hauv ib lub ntiaj teb uas tib neeg feem ntau tau tso tej kev cai coj ncaj ncees tseg, lawv txhob txwm ua txhaum, thiab muaj tej kev ntxias kom peb tsis txhob taug txoj kev ti thiab nqaim nyob ib puag ncig. Muaj tej yam uas xav yuam peb tsis tu tsis tseg thiab muaj tej kev phem uas ua rau tej yam zoo puas tsuaj thiab sim muab tej yam zoo pauv nrog tej tswv yim thiab kab ke uas tsis muaj nqi ntawm ib lub sawm fem uas tsis ntseeg.

Vim muaj tej no thiab lwm yam cov nyom, peb yuav tsum txiav txim siab kom peb npaj rau peb lub neej tom ntej li cas. Xwv kom peb txiav txim raws li qhov yog, peb yuav tsum ua siab loj—ua siab loj hais tias peb tsis kam thaum yuav tsum hais li ntawd, ua siab loj hais tias peb kam thaum tsim nyog hais li ntawd, ua siab loj ua qhov yog vim yog qho zoo.

Vim peb lub sawm fem khiav nrawm mus deb ntawm tej kev cai thiab ntsiab cai uas tus Tswv tau muab rau peb, peb yeej yuav tsum tiv thaiv tej yam uas peb ntseeg. Peb puas yuav ua siab loj ua li ntawd?

Thawj Tswj Hwm J. Reuben Clark, Jr., uas tau ntau xyoo nyob hauv Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm hais: “Muaj tej tug neeg uas xav tias lawv yog neeg ntseeg … uas xav tias, yog lawv hais tias lawv ntseeg tiag tiag ces tej zaum cov uas nrog lawv ua hauj lwm uas tsis ntseeg yuav thuam lawv, lawv xav tias lawv yuav tsum hloov lawv txoj kev ntseeg, los yog saib lawv txoj kev ntseeg kom tsis rau nqi los yog ua kom tsis tseem ceeb, los yog ua txuj hais tias lawv twb muab tso tseg lawm. Cov neeg zoo li no yog neeg siab dag.”1 Tsis muaj leej twg uas xav hu ua li ntawd, tiam sis tej lub sij hawm peb puas txaj muag qhia txog peb txoj kev ntseeg?

Peb pab tau peb tus kheej thaum peb xav ua qhov zoo yog tias peb nyob hauv tej qhov chaw zoo thiab ua tej yam uas pab peb xav txog qhov zoo thiab tus Tswv tus Ntsuj Plig xav nyob.

Kuv nco qab thaum yav tas los kuv nyeem txog tej lus ntuas uas ib leej txiv qhia rau nws tus tub thaum nws tus tub mus kawm ntawv qib siab: “Yog tias nej nyob hauv qhov chaw uas tsis tsim nyog koj nyob, cia li tawm mus!” Kuv qhia zoo ib yam li ntawd rau nej: “Yog tias nej nyob hauv qhov chaw uas tsis tsim nyog nej nyob, cia li tawm mus!”

Vajtsw yeej hu kom peb txhua tus ua siab loj tsis tu tsis tseg. Txhua hnub ntawm peb lub neej peb yuav tsum ua siab loj—tsis yog thaum lub sij hawm tseem ceeb xwb, tiam sis yog thaum peb txiav txim siab los yog thaum peb raug xwm txheej. Tus kws sau paj lug thiab tus kws sau ntawv los ntawm Scotland, Robert Louis Stevenson hais tias: “Tsis muaj neeg coob uas pom kev ua siab loj txhua hnub. Tiam sis nej txoj kev ua siab loj yeej muaj nqi txawm tsis muaj leej twg txhawb nqa nej thiab qhuas nej.”2

Muaj ntau yam kev ua siab loj. Tus kws sau ntawv uas ntseeg Khetos hu ua Charles Swindoll sau hais tias: “Kev ua siab loj tsis nyob ntawm tshav rog xwb … los yog tsis muaj thaum yus txhom ib tug tub sab nyob hauv yus lub tsev xwb. Tej kev sim siab seb puas ua siab loj yeej yog tej lub sij hawm ntsiag to. Yog tej yam uas sim neeg lub siab, xws li kev rau siab ntseeg thaum tsis muaj leej twg saib, … xws li thaum yus sawv yus ib leeg thaum lwm tus to taub yuam kev.”3 Kuv xav hais ntxiv hais tias kev ua siab loj zoo li no kuj yog kev ua qhov yog txawm peb ntshai los, yog kev tiv thaiv peb txoj kev ntseeg txawm peb ntshai tib neeg thuam peb, thiab muaj kev ntseeg khov kho txawm phooj ywg yuav tso peb tseg los yog peb yuav poob ntsej muag. Tej lub sij hawm tib neeg yuav tsis pom zoo thiab tsis nyiam tus uas sawv ruaj nrees ua qhov yog.

Thaum kuv ua hauj lwm nyob hauv lub Teb Chaws Amelikas Pawg Tub Rog Navy nyob hauv Kev Tsov Rog Thoob Ntiaj Teb thib Ob, kuv tau kawm txog tej yam neeg ua kom coj yam ntxwv txog kev ua siab loj. Ib tug uas kuv yuav nco ntsoov yog tus tub rog muaj 18 xyoos uas ua siab loj—nws tsis ntseeg li peb—es nws tsis ntshai thov Vajtswv. Los ntawm 250 tus txiv neej ntawm pawg tub rog ntawd, nws yog tib tug uas txhos caug txhua hmo ntawm nws lub txaj ib sab, tej lub sij hawm cov neeg phem thiab cov neeg uas tsis ntseeg tau luag thiab thuam nws. Nws tau nyo hau thov Vajtswv. Nws ua li no tsis tu tsis tseg. Nws tsis tau poob siab. Nws ua siab loj.

Tsis ntev tas los kuv tau kawm txog ib tug uas tsis ua siab loj li no. Ib tug phooj ywg qhia kuv txog ib txoj kev sib ntsib txais lub cim nco txog uas tshoov nws thiab nws tus txiv lub siab thiab txhawb nqa nkawd txoj kev ntseeg nyob hauv nkawd pawg ntseeg. Ib tug tub hluas uas yog ib tug pov thawj nyob hauv lub Pov Thawj Hwj Aloos tau tshoov txhua tus lub siab thaum nws hais lus txog kev tseeb ntawm txoj moo zoo thiab kev xyiv fab uas los ntawm kev ua raws li cov lus txib. Nws ua tim khawv thaum nws sawv ntawm lub sam thiaj, hnav ib lub tsho dawb uas huv thiab coj kalavav.

Hnub ntawd, thaum tus poj niam thiab nws tus txiv tsav tsheb tawm nkawd zej zog, nkawd pom tib tug tub hluas uas tau tshoov nkawd lub siab ob peb teev ua ntej. Tiam sis, zaum no nws txawv heev; nws hnav khaub ncaws tsis huv thaum nws taug kev—thiab haus luam yeeb. Kuv tus phooj ywg thiab nws tus txiv poob siab thiab tu siab, thiab nkawd kuj tsis paub vim li cas nyob hauv kev sib ntsib txais lub cim nco txog zoo nkaus li nws yog ib tug neeg zoo ces tom qab ntawd nws hloov kiag ua ib tug neeg txawv heev.

Cov kwv tij, nej puas zoo ib yam txawm nej nyob qhov twg thiab txawm nej ua dab tsi los yog—nej puas yog tus neeg uas peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej xav kom nej ua thiab ua li tus neeg uas nej paub nej yuav tsum ua.

Nyob hauv phau xov xwm uas luam tawm rau tag nrho lub teb chaws no, lawv nug ib tug uas ua si basketball rau American NCAA uas muaj npe heev, Jabari Parker, ib tug mej zeej ntawm lub Koom Txoos, seb nws tau txais tej lus ntuas twg los ntawm nws txiv uas zoo tshaj plaws. Jabari teb hais tias, “[Kuv txiv] hais tias, Thaum tsaus ntuj cia li ua tib yam li koj ua thaum tshav ntuj.”4 Yog tej lus ntuas zoo kawg rau peb txhua tus, cov kwv tij.

Peb cov vaj lug kub qhia txog cov neeg coob uas coj yam ntxwv ua siab loj zoo li peb yuav tsum muaj niaj hnub nim no. Tus yaj saub Daniyees tau ua siab loj heev thaum nws tiv thaiv qhov uas nws paub tias yog qhov tseeb thiab thaum nws ua siab loj thov Vajtswv, txawm yog nws yuav raug tuag yog nws ua li ntawd.5

Anpinadais yeej ua siab loj tas nws lub neej, vim nws kam muab nws txoj sia txo thiab tsis kam xyeej qhov tseeb.6

Txhua tus yeej txais kev tshoov siab ntawm Hilamas 2,000 tus tub hluas lub neej; lawv paub tias lawv yuav tsum ua siab loj ua raws li lawv niam lawv txiv tej lus qhia kom lawv coj dawb huv thiab ua neeg huv?7

Tej zaum tus uas coj yam ntxwv ua siab loj ntau tshaj nyob hauv cov vaj lug kub yog Malaunais, tus uas ua siab loj kom nyiaj mus ua ncaj ncees mus txog thaum kawg.8

Nyob tag nrho nws lub neej, tus Yaj Saub Yauxej Xamiv coj yam ntxwv txog kev ua siab loj. Muaj ib lub sij hawm thaum nws thiab lwm tus kwv tij raug khi ua ke—cia li xav txog qhov ntawd, lawv raug khi ua ke—thiab raug kaw rau hauv ib lub tsev uas tseem tsis tau ua tiav nyob ntawm ib lub tsev hais plaub ib sab nyob hauv Richmond, Missouri. Parley P. Pratt, uas yog ib tug lawv muab ntes, sau ntawv txog ib hmo hais tias: “Peb twb pw tsis tsaug zog mus txog thaum ib tag hmo tawm, thiab ua rau peb pob ntseg thiab peb lub siab mob heev, vim tau ob peb teev peb twb mloog tej lus thuam thiab kev lav lus phem heev, tej lus saib tsis taus Vajtswv thiab lus dev uas cov tub zov tau hais. ”

Txwj Laug Pratt hais ntxiv hais tias:

“Kuv twb mloog lawv cov lus txog rau thaum dhuav kuv lub siab, ua rau kuv xav tsis thoob, ua rau kuv ntshai, thiab npau taws heev vim lawv ua tsis ncaj ces zoo nkaus li kuv tswj tsis tau kuv tus kheej xav sawv hais lus cem cov tub zov ntawd; tiam sis tseem tsis tau hais ib lo lus rau Yauxej, los sis lwm tus neeg ntawd, txawm tias kuv pw ntawm nws ib sab los thiab kuv paub tias nws tsis tau tsaug zog. Ces nws txawm sawv tsees los, thiab hais lus cuag li xob quaj, los sis cuag li nws yog ib tug tsov ntxhuav, es tam li kuv nco qab nws tau hais cov lus no:

“‘NYOB TWJ YWM. … Kuv hais lus tuav Yexus Khetos lub npe cem nej, thiab txib kom nej yuav nyob twj ywm; kuv yuav tsis nyob ib pliag ntxiv thiab mloog cov lus tsis zoo no. Cia li tsis txhob tham li no ntxiv, los sis koj los kuv yuav tuag mus TAM SIM NO!’”

Yauxej “sawv tsees muaj hwj chim zis,” raws li Txwj Laug Pratt piav. Nws raug muab saw hlau khi, tsis muaj cuab yeej, tiam sis nws coj tus thiab muaj hwj huam. Nws tau ntsia cov tub zov uas nkaum hauv kaum tsev los yog khoov ntawm nws txhais ko taw. Cov txiv neej uas yus xav tias tsis muaj peev xwm hloov siab twb thov txim thiab nyob twj ywm.9

Tsis yog yuav muaj li no txhua zaus yus ua siab loj, tiam sis txhua zaus ua rau yus nyob kaj siab lug thiab ua rau yus paub tias yus tau tiv thaiv qhov yog thiab qhov tseeb.

Yus sawv tsis taus khov kho thaum yus tuaj cag rau hauv tej hmoov zeb uas yog tib neeg tej lub tswv yim thiab tej kev pom zoo. Peb yuav tsum ua siab loj zoo li Daniyees, Anpinadais, Maulaunais, los yog Yauxej Xamiv kom peb yuav tuav nkaus qhov uas peb paub tias yog qhov zoo. Lawv ua siab loj ua tej yam uas tsis yooj yim ua tiam sis yog qhov yog.

Peb yeej yuav raug kev ntshai, raug thuam, thiab muaj neeg uas tawm tsam peb. Cia peb—peb txhua tus—ua siab loj tsis ua raws li tej yam uas coob tug pom zoo, ua siab loj ua raws li peb tej ntsiab cai. Kev ua siab loj, tsis yog kev ua kom sib haum xwb, yuav ua rau Vajtswv zoo siab pom zoo rau peb. Kev ua siab loj rais los mus ua ib qho txiaj ntsim uas muaj nuj nqis thiab tsim nyog heev thaum peb xav tias kev ua siab loj yog kev txaus siab raug tuag li ib tug txiv neej thiab kev txiav txim siab tias yuav ua neej zoo. Thaum peb ua neej mus tom ntej, siv zog ua neej raws li peb yuav tsum ua, peb yeej yuav txais kev pab los ntawm tus Tswv thiab Nws tej lus yuav nplij peb lub siab. Kuv nyiam Nws cov lus cog tseg uas tau muab ceev tseg hauv phau Yausuas:

“Kuv yuav nrog nraim koj, tsis tso koj tseg. …

“… Cia li ua khov kho thiab ua siab loj siab tuab, tsis txhob ntshai tsis txhob poob siab kiag li, rau qhov koj mus rau qhov twg tus Tswv uas yog koj tus Vajtswv yeej nrog nraim koj.”10

Kuv cov kwv tij uas kuv hlub, xav kom peb ua siab loj tshaj tawm zoo li tus Thwj Tim Povlauj hais tias, “Kuv yeej tsis txaj muag qhia txoj moo zoo li.”11 Ces nrog kev ua siab loj ntawd, thov kom peb yuav ua raws li Povlauj tej lus ntuas hais tias:“Koj yuav tsum ua koj lub neej rau cov ntseeg xyaum, tsis hais tej lus uas koj hais, tej hauj lwm uas koj ua, hlub lwm tus, muab siab rau ntseeg thiab ua neeg zoo.”12

Tej lub sij hawm yuav muaj tej kev tsov rog loj, tiam sis kev tsov rog kom yeej tau tib neeg cov ntsuj plig los yeej tsis tu. Tus Tswv cov lus zoo li ib txoj kev hu uas los rau nej, rau kuv thiab rau cov uas tuav lub pov thawj hwj nyob txhua qhov chaw: “Yog li ntawd, cia txhua tus neeg kawm txog nws ntiag tug hauj lwm, thiab rau siab ua nws tes hauj lwm”13 Ces zoo li tus Thwj Tim Petus hais peb yuav rais los ua, “Vajtswv cov pov thawj,”14 uas koom siab koom ntsws thiab cov uas txais lub vaj txiaj ntsim uas yog Vajtswv lub hwj chim.15

Xav kom txhua tus txiav txim siab thiab ua siab loj hais zoo li Yauj thaum ub tau hais tias, “Thaum Vajtswv tseem pub kuv muaj txoj sia nyob … Kuv yuav cam hais tias kuv tsis muaj txhaum mus txog hnub kuv tuag.”16 Xav kom yuav muaj li no kuv txo hwj chim thov Vajtswv los ntawm Yexus Khetos, peb tus Tswv, lub npe, amees.