Lengvai neškime savo naštas

Meldžiu, kad Šventoji Dvasia padėtų man pabrėžti svarbias pamokas, kurias galime išmokti iš šio pasakojimo apie mano draugą, pikapą ir malkas. Būtent krovinys. Būtent malkų krovinys suteikė pikapui sukibimo jėgą, būtiną išvažiuoti iš to gilaus sniego atgal į kelią ir važiuoti toliau. Būtent krovinys padėjo jam sugrįžti namo pas savo šeimą.

Kiekvienas iš mūsų turime naštą. Mūsų asmeninė našta susideda iš poreikių ir galimybių, pareigų ir privilegijų, suspaudimų ir palaimų, pasirinkimų ir apribojimų. Šie du klausimai gali padėti periodiškai įvertinti savo naštą: „Ar mano nešama našta suteikia dvasinę sukibimo jėgą, įgalinančią mane judėti pirmyn su tikėjimu Kristumi ankštame ir siaurame kelyje neužklimpstant? Ar mano nešama našta suteikia pakankamą dvasinę sukibimo jėgą, kad galiausiai galėčiau grįžti namo pas Dangiškąjį Tėvą?“

Kartais galime klaidingai manyti, kad laimė yra neturėti naštos. Bet naštos nešimas yra būtina ir esminė laimės plano dalis. Kadangi mūsų asmeninė našta turi teikti dvasinio sukibimo jėgą, turime žiūrėti, kad neapsikrautume daugybe malonių bet nebūtinų dalykų, atitraukiančių ir nukreipiančių mus nuo to, kas tikrai svarbiausia.

Gelbėtojas sakė:

„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu!

Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.

Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:28–30).

Jungas yra medinis įtaisas, kuriuo įkinkomi du jaučiai ar kiti gyvuliai, kad galėtų traukti naštą kartu. Jungas laiko gyvulius greta, kad jie galėtų dirbti kartu.

Pagalvokite apie Viešpaties unikaliai asmenišką kvietimą „imkite ant savo pečių mano jungą“. Sudarydami ir vykdydami šventas sandoras įsikinkome į Viešpaties jungą, kad trauktume jį kartu su Juo. Iš esmės Gelbėtojas kviečia mus pasitikėti Juo ir traukti jungą su Juo, nors mes, nepaisant visų mūsų pastangų, neprilygstame ir negalime prilygti Jam. Kai pasitikime Juo ir savo žemiškoje kelionėje savo naštą traukiame kartu su Juo, tikrai Jo jungas yra švelnus ir našta – lengva.

Nesame ir niekada neturime būti vieni. Kasdieniame gyvenime galime judėti pirmyn padedami dangaus. Dėl Gelbėtojo Apmokėjimo galime „Tavyje atrasti galios ir tarnaut Tavu vardu“ (žr. giesmę „Noriai Tavim seku“Hymns, no. 220). Juk Viešpats yra pasakęs: „Todėl tęskite savo kelionę, ir tedžiūgauja jūsų širdys; nes štai, aš esu su jumis, net iki galo“ (DS 100:12).

Apmąstykite Mormono Knygos pavyzdį apie tai, kaip Amulonas persekiojo Almą ir jo žmones. Šiems engiamiems Viešpaties mokiniams atėjo Jo balsas: „Pakelkite galvas ir būkite paguosti, nes aš žinau apie sandorą, kurią sudarėte man; ir aš sudarysiu sandorą su savo žmonėmis ir išvaduosiu juos iš vergijos“ (Mozijo 24:13).

Atkreipkite dėmesį, kokia svarbi išvadavimo sąlyga yra sandoros. Garbingai priimtos ir gerbiamos sandoros ir su deramu kunigystės įgaliojimu atliktos apeigos yra būtinos, kad gautume visus palaiminimus, kurie mums prieinami per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Nes kunigystės apeigose dieviškumo galia apsireiškia vyrams ir moterims kūne, įskaitant Apmokėjimo palaiminimus (žr. DS 84:20–21).

Kai nagrinėsime antrą pasakojimo apie Almą ir jo žmones eilutę, turėkite omenyje Gelbėtojo žodžius „Mano jungas švelnus, mano našta lengva“ (Mato 11:30).

„Ir aš taip pat palengvinsiu naštas, kurios užkrautos ant jūsų pečių, kad net nejusite jų ant savo nugarų“ (Mozijo 24:14).

Daugelis iš mūsų gali pamanyti, kad šioje ištraukoje kalbama apie tai, jog našta staiga ir visiems laikams bus nuimta. Tačiau kitoje eilutėje paaiškinama, kaip tos naštos buvo palengvintos.

„Ir dabar buvo taip, kad naštos, kurios buvo užkrautos ant Almos ir jo brolių, buvo padarytos lengvos; taip, Viešpats sustiprino juos, kad jie galėjo lengvai nešti savo naštas, ir jie džiugiai ir kantriai pasidavė visai Viešpaties valiai“ (Mozijo 24:15; kursyvas pridėtas).

Iššūkiai ir sunkumai nebuvo nedelsiant nuimti nuo žmonių. Bet Alma ir jo sekėjai buvo sustiprinti, o dėl jų išaugusių galių naštos atrodė lengvesnės. Šie geri žmonės per Apmokėjimą buvo įgalinti veikti patys (žr. DS 58:26–29) ir paveikti savo aplinkybes. Ir „Viešpaties stiprybėje“ (žr. Mormono žodžiai 1:14; Mozijo 9:17; 10:10; Almos 20:4) Alma ir jo žmonės buvo nuvesti į saugų prieglobstį Zarahemlos žemėje.

Jėzaus Kristaus Apmokėjimas ne tik įveikia Adomo nuopuolio pasekmes ir suteikia galimybę gauti savo nuodėmių bei prasižengimų atleidimą, bet ir įgalina mus daryti gera ir tapti kur kas geresniems, nei leidžia mūsų žemiškos galimybės. Daugelis iš mūsų žinome, jog kai pasielgiame neteisingai ir mums reikia pagalbos įveikti nuodėmės pasekmes savo gyvenime, Gelbėtojas yra suteikęs tokią galimybę per Savo išperkančią galią. Bet ar suprantame, kad Apmokėjimas skirtas ir ištikimiems vyrams bei moterims, kurie yra paklusnūs, verti ir sąmoningi, kurie stengiasi tapti geresni ir ištikimiau tarnauti? Nejau iki galo nesuvokiame stiprinančio Jo Apmokėjimo aspekto savo gyvenime ir klaidingai manome, jog turime nešti savo naštą vieni – sukandę dantis, naudodamiesi savo valios jėga, savidrausme ir akivaizdžiai ribotomis savo galimybėmis?

Viena yra žinoti, kad Jėzus Kristus atėjo į žemę, kad numirtų už mus. Bet taip pat turime pripažinti, kad Viešpats trokšta, per Savo Apmokėjimą ir Šventosios Dvasios galią, atgaivinti mus – ne tik vesti, bet ir stiprinti bei gydyti mus.

Alma paaiškina, kodėl ir kaip Gelbėtojas gali mus padaryti stiprius:

„Ir jis eis, kęsdamas visokius skausmus ir suspaudimus, ir gundymus; ir tai tam, kad galėtų išsipildyti žodis, sakantis: Jis paims ant savęs savo žmonių skausmus ir ligas.

Ir paims ant savęs mirtį, kad galėtų atrišti mirties pančius, surišusius jo žmones; ir paims ant savęs jų silpnybes, kad jo vidus prisipildytų gailestingumo, pagal kūną, kad jis savo kūnu sužinotų, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:11–12).

Taigi Gelbėtojas kentėjo ne tik dėl mūsų nuodėmių ir nedorybių, bet ir dėl mūsų patiriamų fizinių skausmų ir kančių, mūsų silpnybių ir netobulumų, mūsų baimių ir nusivylimų, mūsų nesėkmių ir sielvartų, mūsų apgailestavimų ir savigraužų, mūsų nusiminimų ir nevilčių, neteisybių ir nedorybių bei mus varginančių emocinių bėdų.

Nėra fizinio skausmo, dvasinės žaizdos, sielos kančios ar širdgėlos, negalios ar silpnybės, su kuriais jūs ar aš galėtume susidurti, kurių nebūtų patyręs Gelbėtojas. Silpnumo akimirką galime sušukti: „Niekas nežino, kaip jaučiuosi. Niekas nesupranta.“ Bet Dievo Sūnus tobulai žino ir supranta, nes Jis patyrė ir pernešė kiekvieno mūsų naštas. Dėl savo begalinės ir amžinos aukos (žr. Almos 34:14) Jis tobulai atjaučia mus ir gali ištiesti savo gailestingumo ranką. Jis gali paremti, įkvėpti, padėti ir sustiprinti mus, kad taptume tokie, kokie be Jo niekada negalėtume tapti, ir padarytume tai, ko niekada negalėtume padaryti vien savo jėgomis. Tikrai Jo jungas yra švelnus ir Jo našta – lengva.

Kai kils noras mąstyti apie savo naštą, kviečiu jus studijuoti, melstis, apmąstyti ir stengtis daugiau sužinoti apie Gelbėtojo Apmokėjimą. Daugelio Apmokėjimo dalykų tiesiog negalime suprasti savo žemišku protu. Bet yra daug Apmokėjimo aspektų, kuriuos galime ir turime suprasti.

Mano draugui malkų krovinys suteikė gyvybę išgelbėjusią sukibimo jėgą. Tuščias pikapas negalėjo važiuoti per gilų sniegą, net varomas keturiais ratais. Sukibimo jėgai atsirasti reikėjo didelio svorio.

Krovinio. Būtent tas krovinys suteikė sukibimo jėgą, įgalinusią mano draugą išsikapstyti iš sniego, kuriame buvo įklimpęs, judėti pirmyn, sugrįžti į kelią ir pas savo šeimą.

Unikalios kiekvieno iš mūsų naštos padeda mums kliautis Šventojo Mesijo nuopelnais, gailestingumu ir malone (žr. 2 Nefio 2:8). Liudiju ir pažadu, kad Gelbėtojas padės mums lengvai nešti savo naštas (žr. Mozijo 24:15). Kadangi per šventas sandoras esame įsikinkę į Jo jungą ir gauname įgalinančią Jo Apmokėjimo galią savo gyvenime, vis labiau stengsimės suprasti ir gyventi pagal Jo valią. Taip pat melsime stiprybės mokytis iš savo aplinkybių, priimti jas, užuot nepaliaujamai meldę Dievą pakeisti aplinkybes pagal mūsų valią. Tapsime tais, kurie veikia, o ne tais, kurie yra veikiami (žr. 2 Nefio 2:14). Būsime palaiminti dvasine sukibimo jėga.

Tad dėl Gelbėtojo Apmokėjimo kiekvienas iš mūsų elkimės geriau ir tapkime geresni. Šiandien balandžio 6-oji. Iš apreiškimo žinome, kad šiandien yra tikroji ir tiksli Gelbėtojo gimimo data. Taip pat balandžio 6-ąją buvo suorganizuota Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. (Žr. DS 20:1; Harold B. Lee, “Strengthen the Stakes of Zion,” Ensign, July 1973, 2; Spencer W. Kimball, “Remarks and Dedication of the Fayette, New York, Buildings,” Ensign, May 1980, 54; Discourses of President Gordon B. Hinckley, Volume 1: 1995–1999 [2005], 409.) Šią ypatingą ir šventą šabo dieną išreiškiu savo liudijimą, kad Jėzus Kristus yra mūsų Išpirkėjas. Jis gyvas. Jis mus apvalys, išgydys, ves, saugos ir stiprins. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.