2010–2019
Kunigystės raktai ir įgaliojimas
2014 m. balandis


Kunigystės raktai ir įgaliojimas

Kunigystės raktai rodo kelią moterims ir vyrams, o kunigystės apeigos ir įgaliojimas skirti ir moterims, ir vyrams.

I.

Šioje konferencijoje atleidome kelis ištikimus brolius ir palaikėme kitų pašaukimus. Vykstant šiai Bažnyčioje įprastai rotacijai, nesame „pažeminami“, kai esame atleidžiami, ir nesame „paaukštinami“, kai esame pašaukiami. Viešpačiui nėra nei aukštesnės, nei žemesnės tarnystės. Yra tik „ėjimas pirmyn arba atgal“, ir tas pokytis priklauso nuo to, kaip mes priimame ir kaip veikiame, kai esame atleidžiami arba pašaukiami. Kartą man teko pirmininkauti, kai buvo atleidžiamas jaunas kuolo prezidentas, kuris puikiai tarnavo devynerius metus. Jis džiaugėsi atleidimu ir kartu su žmona gautu nauju pašaukimu. Jie buvo pašaukti savo apylinkės lopšelinukų vadovais. Tiktai šioje Bažnyčioje šie abu pašaukimai yra laikomi vienodai garbingais!

II.

Kalbėdama moterų konferencijoje, visuotinė Paramos bendrijos prezidentė Linda K. Burton pasakė: „Tikimės, kad kiekviena iš mūsų įgis didesnį troškimą geriau suprasti kunigystę.“ 1 To mes visi turime siekti, ir aš tai paliesiu kalbėdamas apie kunigystės raktus ir įgaliojimą. Kadangi šie klausimai yra vienodai svarbūs tiek vyrams, tiek ir moterims, džiaugiuosi, kad ši konferencija yra transliuojama ir skelbiama visiems Bažnyčios nariams. Kunigystės galia laimina mus visus. Kunigystės raktai rodo kelią moterims ir vyrams, o kunigystės apeigos ir įgaliojimas skirti ir moterims, ir vyrams.

III.

Prezidentas Džozefas F. Smitas kunigystę apibūdino kaip „žmogui deleguotą Dievo galią, kuria žmogus gali veikti žemėje vardan žmonijos šeimos išgelbėjimo“2. Kiti vadovai mokė, kad kunigystė yra „aukščiausia galia šioje žemėje. Tai yra galia, kuria sukurta Žemė“ 3. Raštai moko, kad „šita pati kunigystė, kuri buvo pradžioje, taip pat bus ir pasaulio pabaigoje“ (Mozės 6:7). Todėl kunigystė yra galia, kuria visi būsime prikelti ir pereisime į amžinąjį gyvenimą.

Supratimas, kurio mes siekiame, prasideda nuo kunigystės raktų pažinimo. „Kunigystės raktai – tai [kunigijai] suteiktas Dievo įgaliojimas vadovauti, kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip Jo kunigystė naudojama žemėje.“4 Visi darbai ir apeigos Bažnyčioje atliekami su tiesioginiu ar netiesioginiu įgaliojimu to, kas turi raktus tam veiksmui atlikti. Kaip aiškino vyresnysis M. Raselas Balardas, „turintieji kunigystės raktus […] tiesiogiai pasirūpina, kad visi, kurie ištikimai tarnauja ar darbuojasi jų vadovaujami, galėtų naudoti kunigystės įgaliojimą ir gauti kunigystės galią“5.

Atsakingai naudojantis kunigystės įgaliojimu, kunigystės raktai mus ir įgalina, ir apriboja. Įgalina, nes dėl kunigystės įgaliojimo visi Dievo vaikai gali gauti kunigystės palaiminimus. Riboja, nes apibrėžia, kas gali gauti kunigystės įgaliojimą, užimti pareigybę joje, ir kaip gali būti suteikiamos jos teisės ir galios. Pavyzdžiui, negavęs įgaliojimo iš to, kuris turi raktus, turintis kunigystę asmuo negali savo pareigybės ar įgaliojimo suteikti kitam. Be šio įgaliojimo įšventinimas negaliotų. Tai paaiškina, kodėl turintysis kunigystę, nepaisant turimos pareigybės, negali įšventinti savo šeimos nario ar laiminti ir dalinti sakramentą savo namuose be leidimo to, kuris turi reikiamus raktus.

Tik vienas kunigystės pareigybę turintis asmuo gali patarnauti kunigystės apeigose. Išimtis yra šventas seserų darbas šventykloje, kurį jos atlieka pagal šventyklos prezidento turimus raktus, apie kuriuos papasakosiu vėliau. Visos leistos kunigystės apeigos Bažnyčioje yra registruojamos.

Galiausiai, visus kunigystės raktus turi Viešpats Jėzus Kristus, kurio ši kunigystė yra. Jis nusprendžia, kurie raktai yra suteikiami mirtingiesiems ir kaip tie raktai bus naudojami. Esame įpratę manyti, kad Džozefui Smitui Kirtlando šventykloje buvo perduoti visi kunigystės raktai, tačiau Raštuose nurodoma, kad ten buvo perduoti tik „šio evangelijos laikotarpio raktai“ (DS 110:16). Prieš daugelį metų visuotinėje konferencijoje Prezidentas Spenseris V. Kimbolas priminė, kad yra kiti kunigystės raktai, kurie dar nėra duoti žmogui žemėje, įskaitant sutvėrimo ir prisikėlimo raktus.6

Dieviškos prigimties nustatytas kunigystės raktų panaudojimo ribotumas paaiškina esminį kontrastą tarp Bažnyčios reikalų tvarkymo sprendimų ir sprendimų dėl kunigystės. Pirmoji Prezidentūra, Pirmosios Prezidentūros Taryba ir Dvylikos Kvorumas, pirmininkaujantys Bažnyčiai, turi galią priimti daug sprendimų, kurie paveikia Bažnyčios taisykles bei procedūras, pavyzdžiui, tokius dalykus, kaip Bažnyčios pastatų vieta ar misionierių tarnavimo amžius. Nors šie pirmininkaujantys įgaliotiniai turi ir naudoja visus raktus, šiuo Evangelijos laikotarpiu suteiktus vyrams, jie negali pakeisti dieviškai nustatyto modelio, pagal kurį tik vyrai turi kunigų pareigybes.

IV.

Dabar norėčiau pakalbėti apie kunigystės įgaliojimą. Pradėsiu nuo trijų principų, kuriuos ką tik aptarėme: 1) kunigystė yra Dievo galia, suteikta žmogui, kad šis per ją galėtų veikti vardan žmonijos šeimos išgelbėjimo, 2) kunigystės įgaliojimo naudojimą kontroliuoja kunigystės raktus turintieji pareigūnai, ir 3) kadangi Raštai teigia, kad „visi kiti įgaliojimai [ir] pareigybės bažnyčioje yra priedai prie šios [Melchizedeko] kunigystės“ (DS 107:5), viskas, kas daroma vadovaujant šiuos raktus turintiems žmonėms, yra daroma su kunigystės įgaliojimu.

Kaip tai taikoma moterims? Kreipdamasis į Paramos bendriją Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas, tuometinis Dvylikos Apaštalų Kvorumo Prezidentas, pasakė: „Nors seserims kunigystė nėra duota, ji joms nebuvo suteikta, tai nereiškia, kad Viešpats nesuteikė joms įgaliojimo. […] Vyras vyrui, o sesuo seseriai gali suteikti įgaliojimą atlikti Bažnyčioje tam tikrus darbus, kurie yra atsakingi ir būtini mūsų išgelbėjimui, kaip pavyzdžiui, mūsų seserų darbas Viešpaties namuose. Jos turi suteiktą įgaliojimą atlikti didingus ir nuostabius darbus, šventus prieš Viešpatį ir surišančius taip pat stipriai, kaip palaiminimai, kuriuos suteikia kunigystę turintys vyrai.“7

Toje svarbioje kalboje Prezidentas Smitas vėl ir vėl kartojo, kad moterims yra suteiktas įgaliojimas. Kreipdamasis į moteris jis sakė: „Kadangi Viešpats suteikė jums įgaliojimą, jūs galite kalbėti su įgaliojimu.“ Jis taip pat sakė, kad Paramos bendrijai „buvo suteikta galia ir valdžia daryti daug gero. Jų atliekamas darbas yra daromas su dievišku įgaliojimu“. Moterų arba vyrų darbas, atliekamas Bažnyčioje, šventykloje, apylinkėse ar skyriuose, yra atliekamas vadovaujant turintiesiems kunigystės raktus. Todėl, kalbėdamas apie Paramos bendriją, Prezidentas Smitas aiškino: „[Viešpats] davė joms šią nuostabią organizaciją, kurioje jos, vadovaujamos apylinkės vyskupo, turi įgaliojimą tarnauti … , siekdamos tiek dvasinės, tiek fizinės aplinkinių gerovės.“8

Todėl teisingai sakoma, kad Paramos bendrija nėra tik dar viena sekmadieninė klasė moterims, bet kažkas tokio, kam jos priklauso, – dieviškai įkurtas priedas prie kunigystės.9

Nesame įpratę kalbėti apie moteris, savo bažnytiniuose pašaukimuose turinčias kunigystės įgaliojimą. Tačiau koks dar tai gali būti įgaliojimas? Kai moteris – jauna ar pagyvenusi – yra paskiriama skelbti Evangeliją kaip nuolatinė misionierė, jai yra suteikiamas kunigystės įgaliojimas atlikti kurias nors kunigystės pareigas. Tas pats pasakytina apie tai, kai, vadovaujama turinčiųjų kunigystės raktus, moteris yra paskiriama Bažnyčios organizacijos pareigūne ar mokytoja. Kiekvienas, gavęs pareigas ar pašaukimą iš žmogaus, turinčio kunigystės raktus, kunigystės įgaliojimą naudoja atlikdamas jai arba jam pavestas pareigas.

Kiekvienas, naudojantis kunigystės įgaliojimą, turi pamiršti savo teises ir susitelkti į savo pareigas. Šio principo reikia laikytis visoje visuomenėje. Garsus rusų rašytojas Aleksandras Solženicinas pasakė: „Atėjo laikas […] ginti ne tiek žmogaus teises, kiek žmogaus pareigas.“10 Pastarųjų dienų šventieji tikrai supranta, kad ruošimasis išaukštinimui reiškia ne tiek teisių reiškimą, kiek pareigų vykdymą.

V.

Viešpats nurodė, kad tik vyrai bus įšventinami į kunigystės pareigybes. Tačiau, kaip pabrėžė daugelis Bažnyčios vadovų, vyrai nėra „pati kunigystė“ 11. Vyrams kunigystė suteikiama kartu su šventa pareiga naudoti ją visiems Dievo vaikams laiminti.

Didžiausia galia, kokią Dievas suteikė savo sūnums, negali būti panaudota be kurios nors Jo dukters bendrystės, kadangi tik Jo dukterys turi Dievo suteiktą galią, pasak Prezidento Dž. Rubeno Klarko, „būti kūnų kūrėjos […] kad Dievo sumanymas ir Didysis planas duotų vaisių“12

Jis pridūrė: „Tokia yra mūsų žmonų ir moterų paskirtis Amžinajame plane. Jos neturi kunigystės; joms nėra pavesta vykdyti kunigystės pareigas ir veiklas; joms taip pat nėra užkrauta atsakomybė už tai; moterys yra pagal kunigystės įgaliojimą veikiančios kūrėjos ir organizatorės, kunigystės palaiminimų gavėjos, turinčios papildančias kunigystės galias ir paskirtį - dievišką pašaukimą, tokį pat amžinai svarbų kaip ir pati kunigystė.“13

Sakydamas šiuos įkvėptus žodžius, Prezidentas Klarkas kalbėjo apie šeimą. Pareiškime apie šeimą sakoma, kad tėvas pirmininkauja šeimai, jis su žmona turi atskiras pareigas, tačiau jie „yra įpareigoti padėti vienas kitam kaip lygūs partneriai“ 14. Keletą metų prieš paskelbiant pareiškimą apie šeimą Prezidentas Spenseris V. Kimbolas davė mums šį įkvėptą paaiškinimą: „Kai apie vedybas kalbame kaip apie partnerystę, kalbėkime kaip apie visišką partnerystę. Mes nenorime, kad šiame amžinybės pavedime mūsų pastarųjų dienų moterys būtų nebylios ar apribotos! Prašau, būkite prisidedančios ir pilnavertės partnerės.“15

Dievo akyse, Bažnyčioje ar šeimoje, moterys ir vyrai yra lygūs, turintys skirtingas pareigas.

Užbaigsiu keliomis tiesomis apie kunigystės palaiminimus. Skirtingai nei kunigystės raktai ir kunigystės įšventinimai, kunigystės palaiminimai tomis pačiomis sąlygomis yra prieinami kaip moterims, taip ir vyrams. Pažįstami šios tiesos pavyzdžiai yra Šventosios Dvasios dovana ir šventyklos palaiminimai.

Savo įžvalgioje kalboje Brigamo Jango universiteto švietimo savaitėje vyresnysis Raselas Balardas mokė:

„Mūsų Bažnyčios doktrinoje moterys yra lygios vyrams, bet visgi jos skiriasi. Dievas neišskiria nė vienos lyties kaip geresnės ar svarbesnės už kitą.

Kai vyrai ir moterys nuvyksta į šventyklą, jie apdovanojami ta pačia galia – kunigystės galia. […] Kunigystės galia ir palaiminimai prieinami visiems Dievo vaikams.“16

Liudiju apie Dievo kunigystės galią ir palaiminimus, kurie yra vienodai prieinami Jo sūnums ir dukterims. Liudiju apie kunigystės įgaliojimą, per kurį Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje veikia visos pareigybės ir vyksta veiklos. Liudiju apie kunigystės raktus, kurių naudojimas yra dieviškai reguliuojamas ir kurių turėjimo ir naudojimo pilnatvę turi mūsų pranašas/prezidentas Tomas S. Monsonas. Galiausiai ir svarbiausiai liudiju apie mūsų Viešpatį ir Gelbėtoją Jėzų Kristų, kurio tai yra kunigystė ir kurio tarnais mes esame. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Linda K. Burton, „Priesthood: „A Sacred Trust to Be Used for the Benefit of Men, Women, and Children“ (Brigham Young University Women’s Conference address, May 3, 2013), 1; ce.byu.edu/cw/womensconference/transcripts.php.

  2. Joseph F. Smith, Gospel Doctrine, 5th ed. (1939), 139.

  3. Boyd K. Packer, “Priesthood Power in the Home” (worldwide leadership training meeting, Feb. 2012); lds.org/broadcasts; t.p. žr. James E. Faust, “Power of the Priesthood,” Ensign, May 1997, 41–43.

  4. Handbook 2: Administering the Church (2010), 2.1.1.

  5. M. Russell Ballard, “Men and Women in the Work of the Lord,” New Era, Apr. 2014, 4;Liahona, Apr. 2014, 48; t. p. žr. Daughters in My Kingdom: The History and Work of Relief Society (2011), 138.

  6. Žr. Spencer W. Kimball, “Our Great Potential,” Ensign, May 1977, 49.

  7. Joseph Fielding Smith, “Relief Society—an Aid to the Priesthood,” Relief Society Magazine, Jan. 1959, 4.

  8. Joseph Fielding Smith, “Relief Society—an Aid to the Priesthood,” 4, 5; t. p. žr. Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Fildingas Smitas (2013), p. 66.

  9. Žr. Boyd K. Packer, “The Relief Society,” Ensign, May 1998, 72; t. p. žr. Daughters in My Kingdom, 138.

  10. Aleksandr Solzhenitsyn, “A World Split Apart” (commencement address delivered at Harvard University, June 8, 1978); t. p. žr. Patricia T. Holland, “A Woman’s Perspective on the Priesthood,” Ensign, July 1980, 25; Tambuli, June 1982, 23; Dallin H. Oaks, “Rights and Responsibilities,” Mercer Law Review, vol. 36, no. 2 (winter 1985), 427–42.

  11. Žr. James E. Faust, “You Are All Heaven Sent,” Ensign arbaLiahona, Nov. 2002, 113; M. Russell Ballard, “This Is My Work and Glory,” Ensign arbaLiahona, May 2013, 19; Dallin H. Oaks, “Priesthood Authority in the Family and the Church,” Ensign arbaLiahona, Nov. 2005, 26. Kartais mes sakome, kad Paramos bendrija yra „kunigystę turintis partneris“. Galima patikslinti, kad Viešpaties darbe Paramos bendrija ir Bažnyčios moterys yra „turinčiųjųkunigystę partnerės“.

  12. J. Reuben Clark Jr., “Our Wives and Our Mothers in the Eternal Plan,” Relief Society Magazine, Dec. 1946, 800.

  13. J. Reuben Clark Jr., „Our Wives and Our Mothers,“ 801.

  14. „Šeima.Pareiškimas pasauliui”.

  15. Spencer W. Kimball, “Privileges and Responsibilities of Sisters,” Ensign, Nov. 1978, 106.

  16. M. Russell Ballard, New Era, Apr. 2014, 4;Liahona, Apr. 2014, 48; t. p. žr. Sheri L. Dew, Women and the Priesthood (2013), especially chapter 6, for a valuable elaboration of the doctrines stated here.