2010–2019
Tus Tim Khawv
April 2014


Tus Tim Khawv

Kuv xav qhia tej kev tseeb uas muaj nqi tshaj plaws rau peb paub.

Tej lub sij hawm thaum peb ua tsov rog los sis raug kev nyuaj siab pab peb tsom ntsoov rau tej yam uas muaj nqi rau peb paub.

Kev Tsov Rog Thoob Ntiaj Teb thib Ob yog ib lub sij hawm nyuaj rau kuv ntawm sab ntsuj plig. Kuv tau ncaim kuv lub tsev nyob hauv Brigham City, Utah tsuas muaj lus tim khawv me ntsis thiab kuv xav tau ntau tshaj. Tau ob peb lim tiam xwb yuav luag tag nrho cov tub kawm ntawv uas tau kawm tiav lawm twb mus ua tub rog. Thaum kuv nyob puag tim lub pov txwv Shima, nyob lub teb chaws Nyij Pooj, kuv txhawj txog ntau tsav ntau yam. Kuv xav tau lus tim khawv uas ruaj khov kho lawm. Kuv xav paub qhov tseeb lawm tiag tiag!

Muaj ib hmo kuv pw tsis tsaug zog, ces kuv tawm kuv lub tsev pheeb suab ntaub thiab kuv nkag los rau hauv ib lub tsev uas siv tej thoob roj loj loj uas puv hmoov av. Nws tsis muaj ruv tsev, yog li ntawd thaum kuv nkag los hauv mas, kuv ntsia tej hnub qub nyob puag saum ntuj, thiab kuv txhos caug los thov Vajtswv.

Kuv tseem tsis tau hais ib kab lus lawm thaum dab tsi los tshwm sim. Kuv xav piav rau nej txog yam uas tshwm los, tiam sis kuv yeej piav tsis tau. Tsis muaj lus uas yus siv tau, tiam sis kuv tseem pom tau nws zoo ib yam li kuv pom nws 65 xyoo tas los lawm. Kuv paub tias qhov ntawd yog ib qho uas Vajtswv muab rau kuv. Ces kuv paub rau kuv tus kheej tias qhov no muaj tseeb tiag tiag. Kuv twb paub tseeb, vim Vajtswv tau qhia kuv. Tom qab ib me ntsis ces kuv rov nkag mus hauv kuv lub tsev pheeb suab lawm thiab rov mus rau kuv txaj pw. Tag ib hmo ntawd mas, kuv muaj kev xyiv fab puv npo lawm tiag.

Kuv tsis xav tias kuv yog ib tug neeg tseem ceeb, tiam sis kuv xav tias yog ib yam zoo no yuav tshwm sim rau kuv ces yam ntawd yeej yuav tshwm sim rau leej twg los tau. Kuv tseem ntseeg li no. Tom qab hmo ntawd, kuv los paub tias tej kev tshwm sim zoo li no yog ib lub teeb uas coj tau yus txoj kev thiab ib lub nra uas nyuaj ris.

Kuv xav qhia tej kev tseeb uas muaj nqi tshaj plaws rau peb paub, tej yam uas kuv kawm los paub txog tau 90 xyoo no thiab 50 xyoo thaum kuv yog ib tug Tuam Thawj Coj. Feem ntau ntawm tej yam uas kuv tau paub mas yog tej yam uas yus qhia tsis tau, tiam sis yog tej yam uas yus yeej kawm tau.

Ib yam li tej yam uas muaj nqi heev, tej kev txawj ntse uas nyob mus ib txhis, yuav los dhau ntawm txoj kev xav thiab tej kev thov Vajtswv. Yog yus ua tej yam no, thiab yoo mov thiab kawm vaj lug kub, ces kev tshoov siab thiab tej kev tshwm sim ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav los. Nov yog tej kev qhia uas los saum ntuj los, thiab peb kawm ib lub ntsiab cai ntxiv rau ib lub ntsiab cai.

Tej kev tshwm sim cog lus tias, peb nce mus txog theem twg ntawm kev txawj ntse nyob hauv lub neej no, ces qhov ntawd yuav sawv los nrog peb nyob hauv lub caij kev sawv rov los. thiab kev paub txuj thiab kev txawj ntse yuav los dhau ntawm txoj kev rau siab thiab kev mloog lus (saib Q&K 130:18–19).

Ib yam tseeb uas nyob mus ib txhis uas kuv paub yog Vajtswv muaj txoj sia nyob. Nws yog peb Leej Txiv. Peb yog Nws cov me nyuam. “Peb ntseeg Vajtswv, Leej Txiv uas Nyob Mus Ib Txhis, thiab Nws Leej Tub, Yexus Khetos, thiab tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv” (Tej Nqe Kev Ntseeg 1:1).

Hais txog tag nrho txhua lub npe uas Vajtswv siv tau mas, Nws xaiv lub npe “Leej Txiv.” Tus Cawm Seej txib peb tias “Yog li no nej yuav tsum thov Vajtswv zoo li no: Peb Leej Txiv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej” (3 Nifais 13:9; kuj saib Mathais 6:9). Qhov uas Nws siv lub npe “Leej Txiv” qhia peb tias qhov tseem ceeb tshaj plaws hauv lub neej no yog dab tsi.

Txoj kev ua niam tsev txiv tsev yog ib yam dawb ceev, thiab yog peb coj ruaj nrees ces kuj yog ib txoj koob hmoov uas nyob mus ib txhis. Qhov zoo tshaj plaws uas yus yuav txais vim yus koom lub Koom Txoos twb yog qhov uas ib tug txiv neej thiab nws tus poj niam thiab nkawd cov me nyuam yuav muaj kev zoo siab hauv tsev.

Cov uas tsis sib yuav los sis cov uas muaj tsis tau me nyuam mas, txawm tias tam sim no lawv txais tsis tau los, yav tom ntej mas tej koob hmoov nyob mus ib txhis yeej los tau rau lawv. Peb tsis paub thaum twg tej koob hmoov yuav los rau peb, tiam sis yuav muaj raws li lo lus cog tseg kom muaj me nyuam nyob mus ib txhis rau cov uas khi lus thiab ua raws li tej kev khi lus ntawd.

Nej tej kev xav hauv nruab siab thiab nej tej kev los kua muag thov yuav tshoov Leej Txiv thiab Leej Tub lub siab. Nkawd yuav ua rau nej paub tseeb hais tias nej lub neej yuav muaj txhij txhua thiab cov koob hmoov uas nej yuav tsum txais yeej yuav tsis ploj mus.

Kuv, uas yog tus Tswv tus tub qhe mas, thiab los ntawm txoj hauj lwm uas tus Tswv tau muab kuv tsa ua, kuv cog lus rau nej cov uas tsis tau sib yuav lawm thiab cov uas muaj tsis tau me nyuam tias yuav muaj ib hnub yav tom ntej thaum nej yuav muaj txhua yam uas nej yuav tsum muaj kom thiaj txais kev tsa nto thiab kev cawm seej. Yuav muab me nyuam rau cov uas lawv txhais npab tsis muaj dab tsi, thiab yuav kho tej siab uas mob mob vim tsis muaj raws li lawv ua npau suav tam sim no.

Lwm yam tseeb uas kuv paub lawm yog tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yeej nyob tiag tiag. Nws yog tus thib peb ntawm Pawg Vajtswv. Nws txoj hauj lwm yog kom ua tim khawv txog tej yam tseeb thiab tej yam ncaj ncees. Nws qhia Nws tus Kheej rau peb, los ntawm kev nyob kaj siab lug thiab kev cia siab. Nws nplij tau peb lub siab, coj peb txoj hau kev, thiab kho tau peb tej kev. Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv los tau nrog peb nyob thaum peb ua neej ncaj ncees.

Peb txais tau lub txiaj ntsim Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv dhau ntawm ib txoj kab ke ntawm txoj moo zoo. Ib tug uas muaj cai lawm tsa nws txhais tes saum ib tug mej zeej tshiab lub taub hau thiab hais cov lus no tias: “Cia li txais tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv.”

Txoj kab ke no tsis hloov peb kiag ntawd, tiam sis yog peb mloog lus thiab ua raws li tej kev tshoov siab, ces peb txais tau tej koob hmoov ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv. Leej Txiv Saum Ntuj cov tub thiab cov ntxhais txhua tus txais tau Maulaunais cov lus cog tseg tias, “Thiab los ntawm lub hwj chim ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv nej yuav paub qhov tseeb ntawm txhua yam” (Maulaunais 10:5; ntxiv qhov uas ntawv qaij).

Ib yam tseeb dawb ceev uas kuv txais hauv kuv lub neej yog kuv tej lus tim khawv txog tus Tswv Yexus Khetos.

Txhua yam peb ua, txoj cai uas peb muaj, thiab txhua yam uas tshwm sim los rau peb hauv lub Koom Txoos mas, peb yeej txais los ntawm tus Tswv lub npe. Txhua zaus uas peb thov Vajtswv, tsis hais thaum cov me nyuam yaus thov Vajtswv los yog, peb thov los ntawm Yexus Khetos lub npe. Txhua txoj koob hmoov, txhua kab ke, txhua yam peb ua mas, peb ua los ntawm Yexus Khetos lub npe. Nov yog Nws lub Koom Txoos, thiab peb hu raws li Nws lub npe,—Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg Hauv Hnub Nyoog Kawg (saib Q&K 115:4).

Muaj ib zaj zoo zoo hauv Phau Ntawv Maumoos thaum cov neeg Nifais “tab tom thov rau Leej Txiv los ntawm tus Tswv lub npe.” Tus Tswv tau tshwm sim thiab nug lawv tias:

“Nej xav kom kuv muab dab tsi rau nej?

“Thiab lawv tau hais rau nws tias: Tus Tswv, peb xav kom koj qhia rau peb saib peb yuav hu lub koom txoos no npe li cas; vim muaj tej kev sib cav nyob hauv cov neeg txog yam teeb meem no.

“Thiab tus Tswv tau hais rau lawv tias: Kuv hais rau nej tseeb tseeb tias, vim li cas cov neeg thiaj li yws yws thiab sib cav vim yog tej yam no?

“Lawv tsis tau nyeem tej vaj lug kub, uas hais tias nej yuav tsum ris Khetos lub npe rau saum nej, lub ntawd yog kuv lub npe no los? Vim [kuv yuav hu nej] los ntawm lub npe no … nyob rau hauv hnub kawg;

“Thiab txhua tus uas ris kuv lub npe … thiab tiv mus kom txog thaum kawg, tus ntawd yuav … dim nyob rau hauv hnub kawg. …

“Yog li ntawd, txhua yam uas nej yuav ua, nej yuav tsum ua los ntawm kuv lub npe; yog li ntawd nej yuav tsum hu lub koom txoos li kuv lub npe; thiab nej yuav tsum thov Leej Txiv los ntawm kuv lub npe xwv kom nws yuav foom koob hmoov rau lub koom txoos vim yog kuv” (3 Nifais 27:2–7).

Yog Nws lub npe, Yexus Khetos, “vim tsis muaj dua lwm tus uas Vajtswv tso los cawm peb neeg ntiaj teb kom peb dim peb lub txim” (Tes Hauj Lwm 4:12).

Hauv lub Koom Txoos no peb yeej paub Nws: Yexus Khetos, Vajtswv Leej Tub. Nws yog Vajtswv Tib Leeg Tub. Nws yog tus uas raug tua tuag thiab Nws yog tus uas sawv rov los lawm. Nws yog tus uas thov Vajtswv pab peb. “Nco ntsoov tias twb yog nyob rau saum lub pob zeb peb tus Txhiv Dim, tus uas yog Khetos, Vajtswv Leej Tub, uas neb yuav tsum cog neb qhov chaw cuab zog” (Hilamas 5:12). Nws yog lub hauv paus uas tsom kwm saib xyuas peb thiab peb tej tsev neeg thaum lub neej no nyuaj kawg.

Txhua Hnub Caiv, nyob hauv tej pawg ntseeg uas hais txhua yam lus nyob thoob plaws lub ntiaj teb no, peb hais tib co lus kom foom koob hmoov rau lub cim nco txog. Peb txaus siab ris Khetos lub npe thiab nco ntsoov txog Nws. Nov yog ib yam tseem ceeb kawg rau peb.

Tus yaj saub Nifais hais tias, “Peb hais txog Khetos, peb zoo siab rau Khetos, peb qhia txog Khetos, peb qhia tej uas yuav muaj los yav tom ntej txog Khetos, thiab peb sau raws li peb tej kev tshaj tawm kev tshwm sim, xwv kom peb tej me nyuam yuav paub txog yam uas lawv yuav nrhiav los ntxuav lawv tej kev txhaum mus” (2 Nifais 25:26).

Peb txhua tus yuav tsum txais peb zaj lus tim khawv txog tus Tswv Yexus Khetos. Ces peb thiaj cev tau peb tej lus tim khawv no nrog peb tsev neeg thiab lwm tus.

Hais txog txhua yam no mas, peb yuav tsum nco ntsoov tias muaj ib tug yeeb ncuab uas sim rhuav tus Tswv tej hauj lwm. Peb yuav tsum txiav txim siab tias peb yuav mloog leej twg lus. Peb yuav txais kev tsom kwm saib xyuas thaum peb txiav txim siab los ua raws li tus Cawm Seej qhia, ua tib zoo nyob ntawm Nws ib sab ruaj nrees.

Nyob hauv Phau Tshiab, Yauhas sau tias muaj lawv tej tug uas tsis kam tso siab rau tus Cawm Seej thiab ua raws li Nws tej lus qhia, thiab “txij ntawd los nws cov thwj tim ntau leej txawm thim tsis nrog Yexus mus lawm.

“Yog li ntawd, Yexus thiaj nug nws kaum ob tug thwj tim hais tias, Nej ne, nej yuav tso kuv tseg thiab los?

“Ximoos Petus teb Yexus hais tias, Tus tswv, yog peb tso koj tseg, peb yuav mus cuag leej twg? Koj tej lus pub tau txoj sia ib txhis rau neeg.

“Nim no peb ntseeg thiab paub tseeb hais tias koj yog tus dawb huv uas Vajtswv txib los” (Yauhas 6:66–69).

Petus tau txais qhov uas txhua tus uas ua raws li tus Cawm Seej hais los paub. Yog peb muaj siab ntseeg Yexus Khetos tiag tiag, peb yuav tsum txais Nws los ua peb tug Txhiv Dim thiab ua txhua yam peb ua tau kom ua raws li Nws tej lus qhia.

Kuv tau nyob ntev lawm thiab tau qhia ntau yam, tau khiav mus ub mus no mus thoob lub ntiaj teb no, tau ua ntau tsav ntau yam, tiam sis tseem muaj ib yam tseeb uas kuv yuav qhia rau nej. Qhov ntawd yog kuv tej lus tim khawv txog tus Cawm Seej Yexus Khetos.

Tom qab nkawd tau txais kev tshwm sim dawb ceev Yauxej Xamiv thiab Sidney Rigdon sau hais tias

tom qab tej lus tim khawv ntau uas tau hais txog nws lawm, qhov no yog los lus tim khawv, uas nkawd hais txog nws: Hais tias nws muaj txoj sia nyob!

Vim nkawd tau pom nws (saib Q&K 76:22–23).

Nkawd cov lus yog kuv cov lus.

Kuv ntseeg thiab kuv paub tseeb hais tias Yexus yog tus Khetos, Vajtswv Leej Tub, thiab Nws muaj txoj sia nyob. Nws yog Leej Txiv Tib Leeg Tub, thiab los ntawm nws, thiab dhau ntawm nws, thiab yog ntawm nws, es tej ntiaj teb thiaj muaj thiab muab tsim, thiab tej neeg uas nyob rau hauv tej ntiaj teb ntawd yog cov tub thiab cov ntxhais yug los rau Vajtswv (saib Q&K 76:24).

Kuv ua tim khawv hais tias tus Cawm Seej muaj txoj sia nyob. Kuv paub tus Tswv. Kuv ua tim khawv txog Nws. Kuv paub txog Nws txoj kev txi thiab txog Nws txoj kev hlub tag nrho Leej Txiv cov me nyuam uas nyob mus ib txhis. Kuv txo hwj chim hais kuv tej lus tim khawv qhia ncaj qha li no, los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.