Pasitikėdami artinkimės prie Dievo sosto

Kokiu balu skalėje nuo 1 iki 10 įvertintumėte savo dvasinį pasitikėjimą Dievu? Ar turite asmeninį liudijimą, kad jūsų, kaip pastarųjų dienų šventojo, auka yra pakankama, kad paveldėtumėte amžinąjį gyvenimą? Ar galite sau pasakyti, kad Dangiškasis Tėvas patenkintas jumis? Kokios mintys jus apimtų, jei sužinotumėte, kad po minutės asmeniškai kalbėsitės su Gelbėtoju? Ar jūsų sąmonę kankintų nuodėmės, apgailestavimai ir trūkumai, ar tiesiog džiugiai Jo lauktumėte? Žiūrėtumėte Jam į akis ar vengtumėte Jo žvilgsnio? Užsibūtumėte prie durų ar pasitikėdami prieitumėte prie Jo?

Kai priešininkas negali sugundyti tokių kaip jūs – netobulų, bet besistengiančių šventųjų – atsisakyti savo tikėjimo gyvu ir mylinčiu Dievu, jis panaudoja visas priemones, kad kiek įmanoma toliau nutolintų jus nuo Dievo. Priešininkas žino, kad tikėjimas Kristumi – tikėjimas, trykštantis švelniais pasigailėjimais ir net galingais stebuklais, – eina ranka rankon su asmeniniu pasitikėjimu, kad stengiatės rinktis, kas teisu. Todėl jis ieškos priėjimo prie jūsų širdies, kad jums meluotų, – meluotų, jog Dangiškasis Tėvas yra nusivylęs jumis, kad Apmokėjimas jums nepasiekiamas, kad nėra prasmės net stengtis, kad visi geresni už jus, kad esate nevertas ir tūkstantį kitų panašių piktų dalykų.

Jei leisite tokiems balsams kirsti jūsų sielą, negalėsite artintis prie Dievo sosto su tikru pasitikėjimu. Kad ir ką darytumėte, kad ir ko melstumėte, kad ir kokio stebuklo tikėtumėtės, visada bus pakankamai abejonių, kertančių jūsų tikėjimą – ne tik jūsų pasitikėjimą Dievu, bet ir pasitikėjimą savimi. Taip gyventi pagal Evangeliją nei smagu, nei sveika. Svarbiausia, kad to visiškai nereikia! Sprendimas keistis yra grynai jūsų ir tik jūsų.

Norėčiau pasidalinti šešiais praktiniais patarimais, kuriais vadovaudamiesi galėsite atsikratyti tų piktų balsų ir susigrąžinti ramų tikrumą ir dvasinį pasitikėjimą, jei tik to norėsite. Nepriklausomai nuo to, kaip save įvertinote toje skalėje nuo 1 iki 10, taikydami Jėzaus Kristaus Apmokėjimą galite dabar pat pradėti ugdyti savo pasitikėjimą, jei tik esate pasiruošę klausyti ir veikti. Kalbėsiu drąsiai, tikėdamas, kad tai ugdys, o ne žeis.

1. Prisiimkite atsakomybę už savo dvasinę gerovę. Liaukitės kaltinę kitus ar aplinkybes, liaukitės teisinęsi ir liaukitės atsikalbinėję, kodėl negalite būti visiškai paklusnūs. Pripažinkite, kad „pagal kūną [esate] laisvi“ ir „laisvi pasirinkti laisvę ir amžinąjį gyvenimą“ (2 Nefio 2:27). Viešpats puikiai žino jūsų aplinkybes, bet Jis taip pat puikiai žino, kai jūs pasirenkate gyvenime laikytis ne visų Evangelijos nurodymų. Jei taip yra, sąžiningai pripažinkite tai ir stenkitės būti tobuli, kad ir kokios būtų aplinkybės. Dvasinis pasitikėjimas auga, kai prisiimate atsakomybę už savo dvasinę gerovę kasdien taikydami Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

2. Prisiimkite atsakomybę už savo fizinę gerovę. Jūsų siela susideda iš kūno ir dvasios (žr. DS 88:15). Dvasios maitinimas nesirūpinant kūnu, kuris yra šventykla, paprastai veda į dvasinę disharmoniją ir nepagarbą sau. Jei esate prastos fizinės formos, jei nepatogiai jaučiatės savo kūne ir galite kažką pakeisti, darykite tai! Vyresnysis Raselas M. Nelsonas mokė, kad turėtume „savo kūną gerbti, kaip savo šventyklą“, „teisingai maitintis ir mankštintis, kad būtume geros fizinės formos“ (“We Are Children of God,”Ensign, Nov. 1998, 87; Liahona, Jan. 1999, 103).

Prezidentas Boidas K. Pakeris mokė, kad „mūsų dvasia ir kūnas yra taip sujungti, kad kūnas tampa mūsų proto įrankiu ir mūsų charakterio pagrindu“ (“The Instrument of Your Mind and the Foundation of Your Character,” [Church Educational System fireside, Feb. 2, 2003], 2; speeches.byu.edu). Todėl prašau išmintingai rinktis ką, o ypač kiek, valgyti ir reguliariai mankštinti savo kūną tiek, kiek jam to reikia ir kiek jis to vertas. Jei esate fiziškai pajėgus, šiandien pat nuspręskite būti savo kūno šeimininku ir pradėkite reguliarią ilgalaikę jūsų galimybėms pritaikytą mankštinimosi programą, susietą su sveikesne mityba. Dvasinis pasitikėjimas auga, kai jūsų dvasia, Gelbėtojui padedant, yra tikras jūsų prigimtinio žmogaus šeimininkas.

3. Visišką paklusnumą savanoriškai padarykite savo gyvenimo dalimi. Pripažinkite, kad negalite mylėti Dievo nemylėdami Jo įsakymų. Gelbėtojo nurodymas yra aiškus ir paprastas: „Jei mane mylite, jūs laikysitės mano įsakymų“ (Jono 14:15). Pasirinktinis paklusnumas atneša dalines palaimas, o rinkdamiesi mažesnę iš kitų blogybių vis tiek renkamės blogį. Negalite žiūrėti blogo filmo ir tikėtis, kad jausitės dori, nes nežiūrėjote labai blogo. Ištikimas laikymasis kai kurių įsakymų nepateisina kitų įsakymų nesilaikymo. Abraomas Linkolnas teisingai sakė: „Darydamas gera jaučiuosi gerai, darydamas bloga jaučiuosi blogai“ (William H. Herndon and Jesse William Weik, Herndon’s Lincoln: The True Story of a Great Life, 3 vols. [1889], 3:439).

Be to, teisiai elgtis turime dėl teisių paskatų. Viešpats, „kuris reikalauja širdies ir uolaus proto“ (DS 64:34) ir kuris „yra širdies minčių ir ketinimų ištyrėjas“ (DS 33:1), žino, kodėl jūs einate į bažnyčią, – ar dalyvaujate tik kūnu, ar tikrai garbinate. Negalite sekmadienį dainuoti „O Babele, o Babele, tau tariam sudie“ ir po to netrukus ieškoti jos draugijos ar toleruoti ją (“Ye Elders of Israel,” Hymns, no. 319). Atminkite, kad atsainumas dvasiniuose dalykuose niekada neatnešė laimės. Bažnyčią ir sugrąžintąją Evangeliją padarykite savo gyvenimu, o ne tik dalimi savo visuomeninio gyvenimo. Pasirinkimas, kam tarnausime, bus tik žodžiai, kol tikrai negyvensime pagal juos (žr. Jozuės 24:15). Dvasinis pasitikėjimas auga, kai tikrai stengiatės dėl teisių paskatų gyventi pasišventimo gyvenimą, nors ir esate netobuli!

4. Labai labai gerai išmokite nuodugniai ir skubiai atgailauti. Kadangi Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra labai praktiškas, turėtumėte juo gausiai naudotis 24 valandas kiekvieną dieną – jis niekada neišseks. Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir atgailą priimkite kaip nuostabius ir pagal Didžiojo Gydytojo nurodymus kasdien naudotinus dalykus. Nuspręskite nuolat džiugiai atgailauti – tegul tai bus pasirinktas jūsų gyvenimo būdas. Tai darydami saugokitės pagundos atidėlioti ir nesitikėkite, kad pasaulis jus palaikys. Žvelkite į Gelbėtoją; daugiau rūpinkitės, ką Jis mano apie jus, ir kas bus, tebūnie. Dvasinis pasitikėjimas auga, kai savo noru ir džiugiai atgailaujate dėl savo nuodėmių, tiek mažų, tiek didelių, laiku taikydami Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

5. Labai labai gerai išmokite atleisti. „Aš, Viešpats, atleisiu tam, kam atleisiu, bet iš jūsų reikalaujama atleisti visiems žmonėms“ (DS 64:10). Atleiskite visiems viską visada, ar bent jau stenkitės tai daryti, taip įsileisdami atleidimą ir į savo gyvenimą. Nelaikykite pagiežos, būkite lėti užsigauti, greiti atleisti ir niekada nemanykite, kad išimties tvarka esate atleisti nuo šio įsakymo vykdymo. Dvasinis pasitikėjimas auga, kai žinote, jog Viešpats žino, kad nepuoselėjate blogų jausmų kitam žmogui.

6. Priimkite išbandymus, nesėkmes ir netikėtumus kaip savo žemiškojo patyrimo dalį. Atminkite, jog čia esate tam, kad būtumėte išbandyti, kad paaiškėtų, ar darysite viską, ką Viešpats, jūsų Dievas, jums įsakys (žr. Abraomo 3:25), – norėčiau pridurti, kad ir kokios būtų aplinkybės. Milijonai mūsų brolių ir seserų buvo ar yra taip bandomi, tad kodėl turėtumėte būti išimtis? Kai kurie išbandymai ateina dėl jūsų pačių nepaklusnumo ar nerūpestingumo. Kiti išbandymai ateina dėl kitų nerūpestingumo arba paprasčiausiai dėl to, kad tai puolęs pasaulis. Kai šie išbandymai ateina, priešininko pasekėjai ima kalbėti, kad jūs padarėte kažką blogo, kad tai bausmė, ženklas, kad Dangiškasis Tėvas jūsų nemyli. Nepaisykite to! Verčiau prisiverskite nusišypsoti, pažvelgti į dangų ir ištarti: „Suprantu, Viešpatie. Žinau, kas tai – laikas išbandyti save, ar ne?“ Tada bendradarbiaukite su Juo, kad gerai ištvertumėte iki galo. Dvasinis pasitikėjimas auga, kai pripažįstate, kad „dažnai išbandymams ir suspaudimams leidžiama vykti jūsų gyvenime todėl, kad darote kažką teisaus“ (Glenn L. Pace, “Crying with the Saints” [Brigham Young University devotional, Dec. 13, 1987], 2; speeches.byu.edu).

Vadovaudamas Ukrainos Kijevo misijai kartą paklausiau vieną ištikimiausių savo seserų, kodėl ji visada tokia griežta sau, kodėl ji plaka save dėl menkniekių. Jos atsakymas yra tipinis pavyzdys žmogaus, klausančio ne to balso. Ji atsakė: „Kad niekas man jų neprikištų.“

Broliai ir seserys, ką patariau tai seseriai, patariu ir jums: pripažinkite savo silpnybes ir stenkitės jas įveikti, bet nesustokite dėl jų, nes kai kurios iš jų lydės jus iki žemiško gyvenimo pabaigos. Kad ir kokia būtų jūsų dabartinė padėtis, tą pat akimirką, kai jūs savanoriškai pasirinksite sąžiningai, džiugiai kasdien atgailauti paprasčiausiai stengdamiesi daryti geriausia, ką galite, ir būti geriausi, kokie galite, Gelbėtojo Apmokėjimas tarsi apgaubs jus ir lydės visur, kur tik eisite. Taip gyvendami tikrai galite visada išlaikyti savo nuodėmių atleidimą (Mosiah 4:12) – kiekvieną kiekvienos dienos valandą, kiekvieną kiekvienos minutės sekundę ir taip visada būti visiškai švarūs ir priimtini Dievui.

Tai jūsų privilegija, – jei tik jos norite, – įsitikinti šiandien ar netrukus, kad Dievas patenkintas jumis, nors ir turite trūkumų. Liudiju apie mylintį Gelbėtoją, kuris tikisi, kad gyvensime pagal įsakymus. Liudiju apie mylintį Gelbėtoją, kuris trokšta teikti savo malonę ir gailestingumą. Liudiju apie mylintį Gelbėtoją, kuris džiaugiasi, kai kasdien pritaikome Jo Apmokėjimą ramiai ir džiugiai pasitikėdami, kad einame teisingu keliu. Liudiju apie mylintį Gelbėtoją, kuris trokšta, kad jūsų pasitikėjimas Dievo akivaizdoje augtų (žr. DS 121:45). Jėzaus Kristaus vardu, amen!