2010–2019
Mūsų vilties priežastis
2014 m. spalis


Mūsų vilties priežastis

Neįmanoma pamatuoti ar apskaičiuoti liudijimo apie išpirkimo viltį. Jėzus Kristus yra tos vilties šaltinis.

Prieš keletą metų kartu su seserimi Paker lankėmės Oksfordo universitete. Ieškojome informacijos apie mano devintos kartos prosenelį. Daktaras Popelvelas, Oksfordo Kristaus koledžo vadovas, geranoriškai sutiko paprašyti archyvaro atnešti bylas. Jose, 1583 metų įrašuose, radome mano protėvio vardą, Džoną Pakerį.

Po metų sugrįžome į Oksfordą, kad Kristaus koledžui padovanotume gražiai įrištą patvirtintų Raštų komplektą. Rodės, kad dr. Popelvelas pasijuto truputį nejaukiai. Galbūt jis manė, kad nesame tikri krikščionys. Todėl jis pakvietė koledžo kapelioną, kad paimtų knygas.

Prieš atiduodamas Raštus kapelionui, atverčiau teminę rodyklę ir parodžiau vieną straipsnį: 18 puslapių apimties, smulkiu šriftu per vieną intervalą išspausdintas nuorodas tema „Jėzus Kristus“. Tai pats išsamiausias kada nors surinktas Raštų nuorodų Jėzaus Kristaus tema rinkinys, – Senojo ir Naujojo Testamentų, Mormono Knygos, Doktrinos ir Sandorų ir Brangiojo Perlo liudijimas.

„Kad ir kaip tyrinėtumėte šias nuorodas, – pasakiau jam, – iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią, pagal knygas ar pagal temas – jūs pastebėsite, kad jos yra nuoseklus ir darnus liudijimas apie Viešpaties Jėzaus Kristaus misijos dieviškumą – Jo gimimą, Jo gyvenimą, Jo mokymus, Jo nukryžiavimą, Jo prisikėlimą ir Jo apmokėjimą.“

Kai pasidalinau su kapelionu kai kuriais mokymais apie Gelbėtoją, jo požiūris į mus pasikeitė ir jis aprodė pastatą bei neseniai atkastas freskas, kurių amžius siekė Romos laikus.

Viena iš nuorodų, pateiktų teminėje rodyklėje, yra ištrauka iš Mormono Knygos, dar vieno Jėzaus Kristaus testamento: „Mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų, ir mes rašome sulig savo pranašystėmis, kad mūsų vaikai žinotų, į kokį šaltinį jie gali žvelgti savo nuodėmių atleidimo“ (2 Nefio 25:26).

Gelbėtojas sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“ (Jono 14:6).

Taip pat Mormono Knygoje Jis pareiškia: „Štai aš esu tas, kuris nuo pasaulio įkūrimo buvo paruoštas išpirkti savo žmones. […] Per mane visa žmonija turės gyvenimą ir turės jį amžinai, būtent tie, kurie tikės mano vardą; ir jie taps mano sūnumis ir dukromis“ (Etero 3:14).

Yra dar daugybė eilučių patvirtintuose Raštuose, kurios skelbia apie Jėzaus Kristaus dievišką visų kada nors žemėje gimusių žmonių Išpirkėjo vaidmenį.

Per Jėzaus Kristaus apmokėjimą visi esame išpirkti nuo žmogaus nuopuolio, kuris įvyko Adomui ir Ievai Edeno sode suvalgius uždrausto vaisiaus, kaip tai parašyta pirmajame laiške korintiečiams: „Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti“ (1 Korintiečiams 15:22).

Mormono Knygoje mokoma: „Nes būtina, kad būtų įvykdytas apmokėjimas […] antraip visa žmonija neišvengiamai pražus; taip, visi yra užkietinti; taip, visi nupuolę ir prapuolę, ir turėtų pražūti, jei ne apmokėjimas […] beribė ir amžina auka“ (Almos 34:9–10).

Galbūt mūsų gyvenimai nėra tobuli ir už mūsų klaidas yra numatytos bausmės, tačiau prieš ateidami į žemę, mes sutikome, kad būsime pavaldūs Jo įstatymams ir priimsime bausmes už šių įstatymų laužymą.

„Nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės,

o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo“ (Romiečiams 3:23–24).

Gelbėtojas atliko apmokėjimą, kuris mums suteikia būdą tapti švariems. Jėzus Kristus yra prisikėlęs Kristus. Mes garbiname ir gerbiame Jį už kančias, kurias Jis iškentė už mus visus, ir kančias, patirtas dėl kiekvieno iš mūsų asmeniškai tiek Getsemanės sode, tiek ant kryžiaus. Jis viską iškentė su didžiu nuolankumu ir amžinu savo dieviško vaidmens bei paskirties suvokimu.

Tie, kurie atgailaus ir išsižadės nuodėmės, sužinos, kad Jo gailestingoji ranka vis dar ištiesta. Tie, kurie klauso ir paiso Jo žodžių, ir Jo išrinktų tarnų žodžių, atras ramybę ir supratimą net didžiausioje širdgėloje ir sielvarte. Jo aukos tikslas yra išlaisvinti mus nuo nuodėmės pasekmių tam, kad visų kaltė būtų panaikinta ir įsižiebtų viltis.

Jei Jis nebūtų atlikęs apmokėjimo, nebūtų ir išpirkimo. Sunku būtų gyventi šiame pasaulyje, jei mums niekada nebūtų atleista už mūsų klaidas, jei niekada negalėtume apsivalyti ir judėti toliau.

Jėzaus Kristaus gailestingumas ir malonė skirta ne vien tiems, kurie nusideda darydami tai, kas neteisinga, arba nedarydami to, kas teisinga. Jis suteikia beribės ramybės pažadą visiems, kurie priima ir seka Juo ir Jo mokymais. Jo gailestingumas yra galingas vaistas net tiems, kurie nukenčia nuo svetimų nuodėmių.

Neseniai gavau laišką iš moters, kuri papasakojo patyrusi didelių kančių savo gyvenime. Ji nepasakė, kas tiksliai jai nutiko, bet paaiškino, kad su ja buvo pasielgta labai neteisingai. Ji pripažino, kad ją kankino stiprus kartėlio jausmas. Apimta pykčio ji mintyse šaukė: „Kažkas turi sumokėti už šią didžiulę neteisybę.“ Tą ypač skausmingą ir abejonių kupiną akimirką į jos širdį staiga atėjo atsakymas: „Kažkas jau sumokėjo.“

Jei nežinome, kuo mums gali padėti Gelbėtojo auka, mums gali tekti visą gyvenimą apgailestauti, kad padarėme kažką neteisaus arba kažką įskaudinome. Nuodėmes lydintis kaltės jausmas gali būti nuplautas. Jei siekiame suprasti Jo apmokėjimą, išsiugdysime gilią pagarbą Viešpačiui Jėzui Kristui, Jo žemiškajai tarnystei ir dieviškai Jo, kaip mūsų Gelbėtojo, misijai.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia buvo atkurta tam, kad skelbtų visam pasauliui žinią apie Gelbėtojo gyvenimą ir mokymus. Ši nuostabi konferencija transliuojama per palydovą 94 kalbomis į 102 šalis, taip pat transliuojama internetu kiekvienai tautai, kurioje įsteigta Bažnyčia. Turime daugiau nei 3000 kuolų. Mūsų nuolatinių misionierių pajėgos viršija 88000, o Bažnyčios narių skaičius perkopė 15 milijonų. Šie skaičiai patvirtina, kad „akmuo, atkirstas nuo kalno ne žmogaus rankomis“ ritasi toliau, kol galiausiai „pripildys visą žemę“ (DS 65:2).

Bet nesvarbu, kokia didele organizacija taptų Bažnyčia, kiek milijonų narių papildytų mūsų gretas ar kiek žemynų ir šalių pasiektų misionieriai, kiek skirtingų kalbų kalbėtume, tikroji Jėzaus Kristaus Evangelijos sėkmė matuojama kiekvieno nario asmenine dvasine stiprybe. Mums reikia įsitikinimo stiprybės, kurią savo širdyje turi kiekvienas ištikimas Kristaus mokinys.

Neįmanoma pamatuoti ar apskaičiuoti liudijimo apie išpirkimo viltį. Jėzus Kristus yra tos vilties šaltinis.

Mes siekiame sustiprinti jaunų ir pagyvenusių, susituokusių ir vienišų žmonių liudijimus. Turime mokyti Jėzaus Kristaus Evangelijos vyrus, moteris ir vaikus, nepriklausomai nuo jų rasės ar tautybės, turtuolius ir vargšus. Mums reikalingi tiek naujai atsivertusieji, tiek pionierių palikuonys. Turime surasti paklydusius ir padėti jiems sugrįžti į kaimenę. Mums reikia kiekvieno žmogaus išminties, įžvalgų ir dvasinės stiprybės. Kiekvienas šios Bažnyčios narys asmeniškai yra labai svarbi Bažnyčios kūno dalis.

„Kaip vienas kūnas turi daug narių, o visi nariai, nepaisant daugumo, sudaro vieną kūną, taip ir Kristus.

Mes visi buvome pakrikštyti vienoje Dvasioje. […]

Juk ir kūnas nėra sudėtas iš vieno nario, bet iš daugelio“ (1 Korintiečiams 12:12–14).

Kiekvienas narys yra tarsi liudijimas apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir mokymus. Mes kovojame su priešo pajėgomis ir mums reikalingas kiekvienas iš jūsų, jei norime sėkmingai atlikti tą darbą, kurį mums paskyrė Gelbėtojas.

Galite pagalvoti: „Ką aš galiu padaryti? Tesu vienas žmogus.“

Be abejonės, Džozefas Smitas kartais jautėsi labai vienišas. Jis tapo didžiu, tačiau pradžioje jis tebuvo keturiolikmetis berniukas, kuris klausė: „Prie kurios iš visų bažnyčių turėčiau prisijungti?“ (Žr. Džozefas Smitas–Istorija 1:10). Džozefo tikėjimas ir liudijimas apie Gelbėtoją augo taip, kaip turėtų augti ir mūsų: „eilutė po eilutės, priesakas po priesako, čia truputį ir ten truputį“ (2 Nefio 28:30; taip pat žr. DS 128:21). Džozefas atsiklaupė maldai ir dėl tos maldos ir Pirmojo regėjimo įvyko nuostabių dalykų.

Būdamas vienas iš dvylikos apaštalų aš liudiju apie Viešpatį Jėzų Kristų. Jis gyvas. Jis yra mūsų Išpirkėjas ir Gelbėtojas. „Per Kristaus apmokėjimą visa žmonija gali būti išgelbėta“ (Tikėjimo Teiginiai 1:3). Jis vadovauja šiai Bažnyčiai. Jo tarnai gerai Jį pažįsta. Ryžtingai judėdami pirmyn turėsime Jo Dvasią. Jis turi beribę galią laiminti ir vadovauti gyvenimams tų, kurie siekia tiesos ir teisumo. Liudiju apie Jį Jėzaus Kristaus vardu, amen.