2010–2019
Yog Li Ntawd Lawv Tau Tsum Lawv tej Kev Ntshai
April 2015


Yog Li Ntawd Lawv Tau Tsum Lawv tej Kev Ntshai

tsis zoo li kev ntshai uas ua rau yus nyuaj siab txhawj xeeb, kev hwm Vajtswv yog lub hauv paus ntawm kev nyob kaj siab lug, kev nplij siab thiab kev muab siab rau ntseeg.

Kuv nco ntsoov ib lub sij hawm thaum kuv yog ib tug tub me me. Muaj ib hnub thaum kuv nrog kuv cov phooj ywg ua si, kuv ua rau ib lub qhov rais ntawm ib lub taj laj nyob ze kuv lub tsev tawg tag. Thaum lub qhov rais tawg thiab lub suab tswb ceeb toom nrov, ua rau kuv ntshai kawg siab kawg ntsws. Kuv paub kiag hais tias kuv yuav raug kaw hauv tsev raug txim tas kuv lub neej. Kuv niam kuv txiv yaum kom kuv tawm qhov chaw nkaum hauv qab kuv lub txaj thiab pab kuv sib tham nrog tus tswv taj laj. Zoo siab lawv tsis tau muab kuv pov rau hauv qhov taub.

Hnub ntawd kuv ntshai tiag tiag. Nyaj nej twb ntshai tshaj qhov ntawd tom qab thaum nej tau kawm tias nej muaj mob, ib tug hauv nej tsev neeg nyuaj siab los yog raug xwm txheej, los sis nej saib tej yam uas nyuaj siab nyob rau hauv lub ntiaj teb no. Tej lub sij hawm zoo li no mas, ua rau peb ntshai vim peb yuav raug xwm txheej, los sis peb tsis paub yav tom ntej, los sis peb yuav raug mob los ntawm tej yam uas tshwm sim kiag thiab ntshe yuav ua rau peb raug tsis zoo.

Nyob hauv peb lub neej, tej lus xov xwm txog cov tub sab tub nyiag, kev tshaib kev nqhis, kev tsov kev rog, kev phem qias, kev ua lim hiam, kev tso kev ncaj ncees tseg, tej kab mob, thiab cua daj cua dub ua rau peb ntshai thiab txhawj. Peb yeej nyob hauv lub caij nyoog uas tus Tswv hais txog thaum nws hais tias tag nrho lub ntiaj teb yuav ntxhov hnyo, thiab tib neeg yuav poob siab nthab (saib Q&K 45:26).

Kuv xav piav hais tias kev ntshai yuav ploj mus thaum peb ntseeg thiab paub txog tus Tswv thiab ntseeg tus Tswv Yexus Khetos. Kuv rau siab thov kom tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav foom koob hmoov rau peb txhua tus thaum peb xav txog qhov tseem ceeb no.

Kev Ntshai ntawm lub Neej No

Thaum Adas thiab Evas hnov Vajtswv lub suab tom qab nkawd noj cov txiv uas txwv tsis pub noj, nkawd khiav nkaum nyob hauv lub Vaj Edees. Vajtswv hu Adas thiab nug hais tias, “Koj nyob qhov twg? [Adas teb] hais tias, Kuv hnov koj [lub suab] … , [thiab] kuv ntshai koj heev” (Chiv Keeb 3:9–10). Qhov uas xub muaj tom qab Adas thiab Evas txoj Kev Poob yog qhov uas nkawd tau ntshai. Kev ntshai no yog ib qho tseem ceeb ntawm peb lub neej hauv lub ntiaj teb no.

Ib zaj lus los ntawm Phau Ntawv Maumoos qhia txog qhov uas kev paub txog tus Tswv (saib 2 Petus 1:2–8; Amas 23:5–6) yuav ua rau kev ntshai ploj mus thiab ua rau peb nyob kaj siab lug thaum peb raug teeb meem.

Nyob hauv thaj av Helas, Amas cov neeg ntshai vim ib pab tub rog Lamas tuaj tawm tsam lawv.

“Tiam sis Amas tau tawm mus thiab tau sawv nrog lawv, thiab yaum lawv tias kom lawv tsis txhob txhawj ntshai, tiam sis lawv yuav tsum nco ntsoov tus Tswv lawv tus Vajtswv thiab nws yeej yuav pab lawv.

“Yog li ntawd lawv tau tsum lawv tej kev ntshai” (Mauxiyas 23:27–28).

Cia li saib Amas tsis tau ua rau cov neeg tej kev ntshai ploj mus. Amas ntuas cov ntseeg kom lawv nco txog tus Tswv thiab tus Tswv txoj kev txhiv dim uas Nws tib leeg muab tau rau lawv (saib 2 Nifais 2:8). Thiab qhov uas lawv paub tias tus Cawm Seej saib xyuas lawv pab lawv tsum lawv tej kev ntshai lawv tus kheej.

Qhov uas peb paub txog thiab ntseeg tus Tswv ua rau peb tej kev ntshai ploj mus vim Yexus Khetos yog tib lub hauv paus ntawm kev kaj siab lug uas nyob mus ib txhis. Nws hais kom peb kawm txog nws thiab mloog nws tej lus; ua neej raws nws tus Ntsuj Plig txoj kev siab mos siab muag, ces peb yeej yuav muaj kev kaj siab lug dhau los ntawm nws (saib Q&K 19:23).

Tus Xib Hwb kuj piav hais tias tus uas ua tej hauj lwm ncaj ncees yuav txais nws lub nqi zog, uas yog kev kaj siab lug hauv lub ntiaj teb no thiab txoj sia nyob mus ib txhis hauv lub neej tom ntej (saib Q&K 59:23).

Kev tso siab rau Yexus Khetos thiab Nws tej txuj ci, kev hlub tshua, thiab kev tshav ntuj ua rau peb cia siab tias peb yuav sawv rov los thiab muaj txoj sia nyob mus ib txhis dhau los ntawm Nws txoj Kev Theej Txhoj (saib Maulaunais 7:41). Kev ntseeg thiab kev cia siab zoo li no ua rau peb nyob kaj siab lug uas peb sawv daws xav tau. Lub hwj chim ntawm txoj Kev Theej Txhoj qhib kev rau peb hloov siab lees txim thiab pab peb tsis poob siab uas los ntawm kev txhaum; txoj Kev Theej Txhoj kuj pab peb pom, ua thiab rais los ua neeg zoo thaum peb xav tias peb ua tsis tau. Muaj tseeb tiag, ib qho koob hmoov zoo uas los ntawm kev ua thwj tim yog “txoj kev kaj siab ntawm Vajtswv uas yeej tsis muaj leej yuav paub li” (Filipis 4:7).

Khetos txoj kev nyob kaj siab lug cia peb saib lub neej no yam li yog ib feem ntawm txoj sia nyob mus ib txhis thiab muab siab rau ntseeg (saib Kaulauxais 1:23) uas pab peb tsom ntsoov rau qhov chaw peb xav mus saum ntuj ceeb tsheej. Yog li ntawd, peb tsis tas ntshai vim Nws tej lus qhuab qhia pab peb muaj hom phiaj thiab pab peb paub ua dab tsi hauv peb lub neej. Nws cov kab ke thiab kev khi lus txhawb nqa thiab nplij peb lub siab txawm peb raug zoo los yog raug phem los yog. Thiab Nws txoj cai pov thawj hwj qhia peb paub tias tej yam uas muaj nqi tshaj yuav nyob mus ib txhis li.

Tiam sis peb puas muaj peev xwm tsum tej kev ntshai uas pheej yooj yim raug peb hauv lub neej niaj hnub no? Lo lus teb lus nug no yeej hais tias muaj mas. Peb lub ntsiab cai yuav pab peb txais txoj koob hmoov no hauv peb lub neej: (1) ntsia ntsoov Yexus Khetos, (2) cog nej qhov chaw cuab zog uas yog Khetos, thiab (3) thawb mus tom ntej nrog kev ntseeg Yexus Khetos.

Ntsia Ntsoov Khetos

Tej lus uas Amas ntuas rau nws tus tub Hilamas nruab rau peb txhua tus niaj hnub no: “Muaj tseeb tiag, xyuas kom koj yuav ntsia Vajtswv ua koj lub neej” (Amas 37:47) Peb yuav tsum ntsia ntsoov tus Cawm Seej txhua lub sij hawm nyob hauv txhua qhov chaw.

Cia li xav txog thaum tus Tswv cov Thwj Tim nyob hauv ib lub nkoj, tej niag twv tuaj ntau lub nkoj nyob hauv dej hiav txwv. Yexus mus ko taw saum nplaim dej rau lawv; tiam sis lawv tsis paub yog Nws, lawv thiaj li qw nrov vim lawv ntshai.

“Tam sim ntawd Yexus hais rau lawv hais tias, Nej tsis txhob poob siab! Yog kuv ntag, tsis txhob ntshai!

“Petus hais tias, Tus Tswv, yog hais tias yog koj tiag, thov koj hais kom kuv mus tau saum nplaim dej tuaj cuag koj.

“Yexus teb hais tias, Cia li tuaj” (Mathais 14:27–29).

Ces Petus mus ko taw saum nplaim dej mus cuag Yexus.

“Tiam sis thaum Petus pom cua ntsawj hlob hlob, nws ntshai kawg li,” ces nws txawm tog zog rau hauv dej, thiab hu nrov nrov hais tias, “Tus Tswv, thov pab kuv.

“Tam sim ntawd Yexus txawm cev loo tes mus tuav nkaus Petus thiab hais tias, Ua li cas koj kev ntseeg yuav tsawg ua luaj li. Ua li cas koj tsis cia siab?” (Mathais 14:30–31).

Kuv xav tias Petus tau xav ua raws li tus Cawm Seej tej lus caw tam sim ntawd. Thaum nws ntsia ntsoov Yexus, nws tawm lub nkoj thiab mus ko taw saum nplaim dej. Tiam sis tsuas yog thaum nws pom cua ntsawj hlob thiab tej nthwv dej nws thiaj li ntshai thiab pib tog rau hauv dej.

Peb yuav kov yeej peb tej kev ntshai thiab peb txoj kev ntseeg yuav muaj zog thaum peb ua raws li tus Tswv tej lus qhia. Nws hais kom peb ntsia ntsoov nws nrog txhua txoj kev xav; tsis txhob xyem xyav, tsis txhob ntshai (saib Q&K 6:36).

Cog Nej Qhov Chaw Cuab Zog uas Yog Khetos

Hilamas ntuas nws ob tug tub Nifais thiab Lihais tias: “Thiab nim no, kuv cov me tub es, nco ntsoov, nco ntsoov tias twb yog nyob rau saum lub pob zeb peb tus Txhiv Dim, tus uas yog Khetos, Vajtswv Leej Tub, uas neb yuav tsum cog neb qhov chaw cuab zog; xwv kom thaum tus dab yuav xa nws tej cua muaj zog, muaj tseeb tiag, nws tej xub nyob hauv tej cua moj lwg kaw, muaj tseeb tiag, thaum tag nrho nws tej lawg thiab nws tej cua daj cua dub uas muaj zog yuav los raug neb, tej ntawd yuav tsis muaj hwj chim kov yeej neb kom luag tau neb nqis mus rau tus kwj tob tob ntawm txoj kev nyuaj siab thiab txom nyem uas tsis muaj qhov kawg, vim yog lub pob zeb uas neb tau cog rau saud, uas yog qhov chaw cuab zog ruaj, ib qhov chaw cuab zog uas yog neeg cog rau saud lawm yuav vau tsis tau” (Helaman 5:12).

Cov kab ke thiab kev khi lus yog tej uas peb siv kom peb thiaj ua neej rau saum qhov chaw cuab zog uas yog Yexus Khetos thiab Nws txoj Kev Theej Txhoj. Thaum peb ua neeg tsim nyog txais cov kab ke thiab ua kev khi lus, rau siab nco txog thiab ua raws li tej kev cog lus dawb ceev ntawd, thiab ua zoo npaum li peb ua tau ua neej raws li tej ntawd, ces peb koom nrog nraim tus Cawm Seej. Thiab qhov no yuav txhawb nqa peb sab ntsuj plig txhua lub sij hawm hauv peb lub neej.

Peb yuav txais koob hmoov kom tsum peb tej kev ntshai thaum peb xav thiab ua raws li qhov chaw cuab zog uas yog tus Cawm Seej dhau los ntawm peb cov kab ke thiab tej kev khi lus.

Mus Lawm Tom Hauv Ntej nrog txoj Kev Ntseeg Khetos

Nifais hais tias: “Yog li ntawd, nej yuav tsum thawb mus lawm tom hauv ntej nrog txoj kev ntseeg Khetos [uas khov kho], muaj ib txoj kev cia siab uas ci kawg nkaus, thiab muaj ib txoj kev hlub ntawm Vajtswv thiab ntawm tib neeg sawv daws. Yog li ntawd, yog tias nej yuav thawb lawm tom hauv ntej, mloog nkaus rau Khetos tej lus, thiab tiv kom mus txog thaum kawg, saib seb, Leej Txiv hais li no tias: Nej yuav muaj txoj sia nyob mus ib txhis” (2 Nifais 31:20).

Qhov uas tib neeg yuav nyiaj kom mus txog thaum kawg uas nqe no piav txog yog vim lawv to taub txog sab ntsuj plig, rau siab, ua siab ntev, thiab vim muaj Vajtswv txoj kev tshav ntuj. Yog peb muaj ntseeg Yexus Khetos lub npe dawb huv, muaj siab mos siab muag ua raws li Nws lub siab nyiam thiab Nws lub sij hawm hauv peb lub neej, thiab txo hwj chim lees hais tias Nws tau ua txhua yam zoo rau peb ces peb yuav nyob kaj siab lug hauv Vajtswv lub nceeg vaj uas ua rau peb muaj kev xyiv fab thiab txoj sia nyob mus ib txhis (saib Q&K 42:61). Txawm peb raug teeb meem thiab yeej tsis paub xyov yav tom ntej yuav zoo li cas los, peb yuav tau zoo siab nyiaj mus thiab ua neej “nyob kaj siab lug ua Vajtswv tes hauj lwm thiab tau zoo” (1 Timautes 2:2).

Peb yuav txais kev pab kom peb thiaj tsis ntshai thaum peb txais kev dag zog uas los ntawm kev kawm thiab ua neej raws li txoj moo zoo cov ntsiab cai thiab rau siab thawb mus tom ntej ua raws li peb txoj kev khi lus.

Kev Hwm tus Tswv

Cov vaj lug kub piav txog “kev hwm tus Tswv” (Henplais 12:28; Yauj 28:28; Paj Lug 16:6; Yaxayas 11:2–3) uas yog ib qho txawv tiam sis tsis zoo li kev ntshai uas ua rau yus nyuaj siab txhawj xeeb, kev hwm Vajtswv yog lub hauv paus ntawm kev nyob kaj siab lug, kev nplij siab thiab kev muab siab rau ntseeg.

Yog li ntawd, kev hwm Vajtswv pab li cas kom txhawb nqa yus sab ntsuj plig?

Kev hwm uas kuv piav txog yog kev hwm, saib taus, thiab kev qhuas tus Tswv Yexus Khetos (saib Phau Ntawv Nkauj 33:8; 96:4), kev mloog Nws tej lus txib (saib 2 Kev Cai 5:29; 8:6; 10:12; 13:4; Phau Ntawv Nkauj 112:1), thiab kev tos ntsoov rau Kev Txiav Txim Zaum Kawg thiab kev txim lij uas yuav los ntawm Nws. Yog li ntawd, kev hwm tus Tswv zoo li no yeej los ntawm kev to taub zoo txog tus Tswv Yexus Khetos tej cwj pwm thiab tej hauj lwm qhuab qhia, kev txaus siab ua raws li Nws lub siab nyiam, thiab kev paub tias txhua leej txhua tus tsis hais poj niam los txiv neej yuav ris nws tej kev txhaum thaum Hnub Txiav Txim (saib Q&K 101:78; Tej Nqe Kev Ntseeg 1:2).

Raws li cov vaj lug kub qhia, kev hwm Vajtswv “yog kev txawj ntse” (Paj Lug 1:7), “kev kawm txawj kawm ntse” (Paj Lug 15:33), “chaw cia siab” (Paj Lug 14:26), thiab “lub qhov dej cawm txoj sia” (Paj Lug 14:27).

Cia li saib hais tias kev hwm Vajtswv yeej los thaum peb to taub txog Kev Txiav Txim Zaum Kawg thiab peb txoj kev lav ris peb tej kev xav, tej lus thiab tej yam uas peb ua (saib Mauxiyas 4:30). Kev hwm Vajtswv tsis yog kev ntshai los cuag Nws kom peb yuav raug txiav txim. Kuv tsis xav tias peb yuav ntshai Nws hlo li. Tiam sis, qhov peb yuav ntshai yog qhov uas thaum peb nyob ntawm Nws lub xub ntiag peb yuav paub txog peb tus kheej tiag thiab “paub zoo” (2 Nifais 9:14; saib Amas 11:43) txog tag nrho peb tej kev ua txuj, tej kev xav phem, thiab tej kev ntxias peb tus kheej. Thaum kawg, peb tsis muaj kev zam.

Txhua tus neeg uas ua neej dhau los los sis yuav nyob hauv lub ntiaj teb no “yuav raug coj los mus sawv ntawm Vajtswv lub rooj txiav txim, los txiav txim ntawm nws raws li lawv tej dej num txawm lawv zoo los sis txawm lawv phem” (Mauxiyas 16:10). Yog peb tau xav ua ncaj ncees thiab peb tau ua tej hauj lwm zoo, ces peb yuav muaj kev zoo siab nyob ntawm lub rooj txiav txim (saib Yakhauj 6:13; Enos 1:27; Maulaunais 10:34). Thiab thaum hnub kawg peb “yuav tau txais qhov ncaj ua nqi zog” (Amas 41:6).

Tiam sis, yog peb tau xav ua tsis zoo thiab peb tau ua tej hauj lwm phem, ces peb yuav ntshai nyob ntawm lub rooj txiav txim. “Peb yuav tsis xav ntsia mus rau peb tus Vajtswv; thiab peb yuav zoo siab yog tias peb ua tau kom tej pob zeb thiab tej roob vau los tsuam peb es muab peb zais ncaim ntawm nws xub ntiag (Amas 12:14). Thiab thaum hnub kawg peb yuav “yuav tau txais [peb] qhov nqi zog ntawm qhov phem” (Amas 41:5).

Raws li tau hais nyob hauv phau Tej Lus Qhia:

“[Peb] yuav tsum hwm Vajtswv thiab ua raws li nws tej lus txib, rau qhov nws tsim neeg los ua tej hauj lwm ntawd.

“Vajtswv yuav txiav txim rau txhua yam uas peb ua, tsis hais ua zoo los sis ua phem, thiab tej uas peb ua tsis pub leej twg paub” (Tej Lus Qhia 12:13–14).

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, kev hwm Vajtswv ua rau peb tej kev ntshai ploj mus. Qhov uas peb txhawj hais tias peb yeej yuav zoo tsis txaus ntawm sab ntsuj plig thiab peb yeej yuav ua tsis tau raws li tus Tswv tej lus txib thiab tej kev xav mas kev hwm Vajtswv ua rau qhov no ploj mus thiab. Muaj tseeb tiag, peb yeej yuav ua zoo tsis txaus thaum peb tso siab rau peb rab peev xwm thiab tej txuj ci xwb. Peb tej hauj lwm thiab tej kev xav xwb yeej cawm tsis tau peb. “Tom qab peb ua txhua yam uas peb ua tau” (2 Nifais 25:23), peb thiaj yuav rais los ua neeg tag nrho dhau los ntawm tus Cawm Seej txoj kev theej txhoj uas nyob mus ib txhis (saib Amas 34:10, 14). “Peb ntseeg tias dhau ntawm Khetos txoj Kev Theej Txhoj, tib neeg sawv daws yuav tau kev cawm dim, thaum lawv ua raws li tej kev cai thiab kab ke ntawm Txoj Moo Zoo” (Tej Nqe Kev Ntseeg 1:3).

Kev hwm Vajtswv txhais hais tias peb hlub thiab tso siab rau Nws. Thaum peb hwm Vajtswv mus ntxiv, peb hlub Nws tiag tiag. Thiab “txoj kev hlub tiag tiag yeej ntiab tau tag nrho tej kev txhawj ntshai tawm” (Maulaunais 8:16). Kuv cog lus tias qhov ci ntsa iab los ntawm kev hwm Vajtswv yuav ua rau qhov tsaus ntuj ntawm txhua txoj kev ntshai ploj mus (saib Q&K 50:25) thaum peb ntsia ntsoov tus Cawm Seej, cog peb qhov chaw cuab zog rau saum Nws, thiab siv zog mus tom ntej rau siab taug Nws txoj kev khi lus.

Zaj Lus Tim Khawv thiab Kev Cog Lus

Kuv hlub thiab hwm tus Tswv. Nws muaj hwj chim thiab muaj kev kaj siab lug tiag tiag. Nws yog peb tus Txhiv Dim, thiab kuv ua tim khawv hais tias Nws muaj txoj sia nyob. Thiab vim muaj Nws, peb tsis tas ntxhov siab txhawj xeeb los sis peb tsis tas ntshai (saib Yauhas 14:27), thiab peb yuav txais koob hmoov kom peb tsis ntshai. Kuv ua tim khawv li no los ntawm Yexus Khetos lub npe dawb huv, amees.