Atsigręžkite į Jį ir atsakymai ateis

Apmąsčiau Raštų pasakojimus apie kelis žmones. Pažiūrėkime, pavyzdžiui, į Lamaną ir Lemuelį. Kaip ir Nefis, jie gimė „iš gerų gimdytojų“ ir buvo mokyti „viso savo tėvo mokslo“². Vis dėlto jie murmėjo, kad jų tėvas buvo regėjimų žmogus. Jų akimis žiūrint, jo sprendimai buvo nelogiški, nes jie nepažinojo Dievo reikalų, todėl nenorėjo tikėti.³

Įdomu pastebėti, kad jų pasirinkimai leido jiems patirti jų tikėjimą galėjusius sustiprinti įvykius. Jie paliko savo namus ir turtus. Jie kentėjo keliaudami po tyrlaukius. Galiausiai jie padėjo pastatyti laivą ir sutiko keliauti į nežinomą žemę.

Nefis visa tai taip pat patyrė. Bet ar tie veiksmai sustiprino jų tikėjimą? Nefio tikėjimas tapo stiprus, o Lamanas ir Lemuelis darėsi tik ciniškesni ir piktesni. Šie broliai net matė ir girdėjo angelą, deja, jie ir toliau abejojo.⁴

Mirtingasis gyvenimas niekam iš mūsų nėra lengvas. Žemėje esame, kad būtume išbandyti ir patikrinti. Mūsų reakcija į gyvenimo potyrius dažnai stipriai paveiks mūsų liudijimus. Panagrinėkime, kaip reaguodavo Lamanas ir Lemuelis: jie murmėjo, kai jų tėvas prašė jų padaryti sunkius dalykus.⁵ Jie pamėgino gauti skaistvario plokšteles, bet nepavykus iš pirmo karto, pasidavė. Jų nuostata buvo „mes pamėginome, ką dar galime padaryti?“⁶

Netgi buvo laikas, kai jie gailėjosi dėl savo negerų poelgių ir prašė atleidimo.⁷ Jie meldė atleidimo, ir jiems buvo atleista. Bet Raštuose užrašyta, kad vėliau jie vėl murmėjo ir atsisakė melstis. Jie atėjo pas Nefį ir pasakė, kad negali „suprasti žodžių, kuriuos [jų] tėvas kalbėjo“⁸. Nefis jų paklausė, ar jie „pasiteiravo Viešpaties“⁹. Atkreipkite dėmesį į jų atsakymą: „Ne, nes Viešpats tokių dalykų mums neatskleidžia.“¹⁰

Nefio atsakymas savo broliams yra pagrindinis principas, padėsiantis mums nuolat gauti atsakymus į maldas:

„Kaip tai yra, kad nevykdote Viešpaties įsakymų? Kaip tai yra, kad pražūsite dėl savo širdžių kietumo?

Argi neatsimenate, ką Viešpats yra pasakęs: Jei neužkietinsite savo širdžių ir prašysite manęs su tikėjimu, tikėdami, kad gausite, stropiai vykdydami mano įsakymus, jums tai tikrai bus atskleista?“¹¹

Pažįstu kelis grįžusius misionierius, turėjusius nepaneigiamų dvasinių potyrių, bet, atrodo, kad dėl kai kurių dvasinių įpročių trūkumo pamiršusius tuos atvejus, kai jiems kalbėjo Dievas. Tų grįžusių misionierių ir visų mūsų, „jei jautėtės giedantys išperkančios meilės giesmę, norėčiau paklausti, ar galite taip jaustis dabar?“¹² Jei nesijaučiate taip dabar, galite vėl tai pajusti, tačiau apsvarstykite Nefio patarimą. Būkite paklusnūs, atminkite tuos laikus, kai jautėte Dvasią, ir prašykite tikėdami. Atsakymas jums ateis, ir jūs pajusite Gelbėtojo meilę bei ramybę. Jis gali ateiti ne taip greitai ar ne toks, kokio norite, bet atsakymai tikrai ateis. Nepasiduokite! Niekada nepasiduokite!

Palyginkime Lamaną ir Lemuelį su Mozijo sūnumis. Tiek vieni, tiek kiti išaugo teisiose šeimose, bet tiek vieni, tiek ir kiti nuklydo. Visiems jiems atgailauti liepė angelas, tačiau kuo skyrėsi Mozijo sūnų patirtis?

Jų misionieriško darbo sėkmė nepamirštama. Tūkstančiai atsivertė į Viešpaties kelius. Tačiau dažnai pamirštame, kad jų misijos pradžioje jų „širdys buvo prislėgtos ir [jie buvo] bepasuką atgal, [bet] štai Viešpats paguodė [juos]“. Viešpats patarė jiems „kantriai [kęsti] savo suspaudimus“¹³.

Kodėl Mozijo sūnų išmėginimai sustiprino jų tikėjimą ir atsidavimą, užuot privertę juos murmėti ar abejoti? Pagrindinis principas yra toks: „Jie sustiprėjo tiesos pažinime; nes buvo sveiko supratimo vyrai ir stropiai tyrinėjo Raštus, kad pažintų Dievo žodį.“¹⁴ Visi susidursime su išmėginimais ir klausimais, bet atminkime, kad turime „nuolat tvirtai laikytis geležinės lazdos“¹⁵. „Kristaus žodžiai pasakys [mums] viską, ką [turėtume] daryti.“¹⁶ Turime Raštų studijavimą padaryti kasdieninio gyvenimo dalimi, nes tai atvers apreiškimų duris.

Kalbant apie Mozijo sūnus, „tai dar ne viskas; jie daug meldėsi ir pasninkavo; todėl turėjo pranašavimo dvasią ir apreiškimo dvasią, ir kai mokė, jie mokė su galia ir įgaliojimu iš Dievo“¹⁷. Malda ir pasninkas padės mums būti jautriems dvasiniams raginimams. Bendravimas su Dangiškuoju Tėvu tikslingai susilaikant nuo maisto ir gėrimo leidžia mums „nuimti neteisėtai uždėtus pančius [ir ] atrišti jungo valkčius“¹⁸. Dėl maldos su pasninku galėsime šauktis „ir Viešpats atsilieps, [prašysime] pagalbos, ir jis tars: „Aš čia!“¹⁹

Šie asmeniniai tikėjimo įpročiai – paklusnumas, Raštų studijavimas, malda ir pasninkas – sustiprino Mozijo sūnus. Dėl tų pačių asmeninių tikėjimo įpročių trūkumo Lamanas ir Lemuelis liko pažeidžiami gundymų murmėti ir abejoti.

Jei esate gundomi murmėti, jeigu apniko į netikėjimą vedančios abejonės, jei išmėginimai atrodo didesni, nei galite pakelti, atsigręžkite į Jį. Jei esate nusigręžę ar bandote pateisinti savo elgesį, atsigręžkite į Jį. Ar atsimenate, kaip Jis „kalbėjo ramybę jūsų protui? Kokį didesnį liudijimą tu gali gauti, nei liudijimą iš Dievo?“²⁰ Paklauskite savęs: „Ar dabar stengiuosi gyventi kaip Kristus taip pat, kaip stengiausi anksčiau?“ Prašau, atsigręžkite į Jį.

Leiskite grįžti prie asmeninės patirties. Galiausiai pradėjau būti nuoširdus. Prisimenu, kai mane mokęs misionierius paklausė, ar esu pasiruošęs krikštui. Atsakiau, kad vis dar turiu klausimų. Šis išmintingas misionierius pasakė man, kad galėtų į juos atsakyti, bet norėtų, kad pirmiausia aš atsakyčiau į jo klausimą. Jis manęs paklausė, ar Mormono Knyga yra tikra ir ar Džozefas Smitas yra pranašas. Pasakiau jam, kad nežinau, bet norėčiau žinoti.

Mano klausimai vedė prie stipresnio tikėjimo. Man atsakymas atėjo ne iš karto, o palaipsniui. Pastebėjau, kad man „bandant žodžius“ ir ėmus naudoti „dalelę tikėjimo“, Mormono Knyga „pradėjo man patikti“ ir ji „apšvietė mano supratimą“ ir iš tikrųjų „praplėtė mano sielą“. Galiausiai aš tikrai patyriau tai, kas Raštuose apibūdinama kaip brinkimas krūtinėje.²¹ Būtent tada aš panorau pasikrikštyti ir paskirti gyvenimą Jėzui Kristui.

Tikrai žinau, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis. Žinau, kad Džozefas Smitas buvo pranašas. Ak, aš vis dar kai ko nesuprantu, bet mano liudijimas apie tiesą artina mane prie Gelbėtojo ir stiprina mano tikėjimą.

Broliai ir seserys, atminkite Nefį ir Mozijo sūnus, kurie po dvasinių patyrimų veikė su tikėjimu, todėl atsakymai atėjo ir jų ištikimybė stiprėjo. Palyginkite tai su Lamanu ir Lemueliu, kurie abejojo ir murmėjo. Nors kartais jie elgėsi teisingai, darbai be tikėjimo yra mirę. Turime turėti tikėjimo ir darbų, kad gautume atsakymus.

Viliuosi, jog jums šį rytą klausantis, Šventoji Dvasia per jūsų protus ir širdis patarė, ką galite padaryti, kad į jūsų klausimus būtų atsakyta ar kad rastumėte jums iškilusios problemos sprendimą. Iškilmingai liudiju, kad Jėzus yra Kristus. Atsigręžkime į Jį ir į jūsų maldas bus atsakyta. Jėzaus Kristaus vardu, amen.