2010–2019
Tseem Tshuav Yam Twg uas Kuv Tsis Tau Ua Thiab?
October 2015


Tseem Tshuav Yam Twg uas Kuv Tsis Tau Ua Thiab?

Yog tias peb txo hwj chim thiab ua siab mos siab muag, tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav txhib kom peb ua zoo dua thiab coj peb rov qab mus tsev, tiam sis peb yuav tsum thov tus Tswv qhia kev seb yuav taug txoj kev twg.

Thaum kuv yog ib tug txiv neej hluas, kuv tau pib xav kawm txog lub Koom Txoos. Thaum xub thawj kuv nyiam txoj moo zoo vim yog kuv cov phooj ywg hauv ib Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg cov yam ntxwv, tiam sis thaum kawg kuv nyiam vim yog tej lus qhuab qhia txawv txav. Thaum kuv kawm tias cov txiv neej thiab poj niam uas rau siab ntseeg muaj cuab kav loj hlob zuj zus mus thiab thaum kawg yuav rais los mus ua neeg zoo li peb niam txiv saum ntuj ceeb tsheej, kuv txawm xav tsis thoob. Kuv nyiam qhov ntawd, kuv paub tias nws muaj tseeb.

Tsis ntev tom qab kuv ua kev cai raus dej, kuv tab tom nyeem Zaj Lus Qhia Nyob Pem Roob, thiab kuv to taub tias Yexus tau qhia qhov tseeb txog txoj kev loj hlob tas mus ib txhis nyob hauv Phau Vaj Lug Kub Npainpaum. Nws hais tias, “Yog li ntawd, nej yuav tsum ua zoo kawg nkaus ib yam li nej Leej Txiv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej, nws yog tus zoo kawg nkaus.”1

Nim no kuv twb ua ib tug mej zeej ntev tshaj 40 xyoo, thiab thaum twg kuv nyeem nqe vaj lug kub no, kuv nco qab peb lub hom phiaj hauv ntiaj teb no. Peb los nyob yuav kawm thiab ua zoo dua txog thaum peb rais los mus ua neeg dawb huv los sis zoo tag nrho los ntawm Khetos.

Txoj kev ua ib tug pab coj yeej tsis yooj yim. Qhov no hu ua “txoj kev ua zoo dua zuj zus mus.”2 Thaum peb taug txoj kev uas ti thiab nqaim, tus Ntsuj Plig pheej txhib kom peb yuav ua zoo dua thiab nce mus siab. Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yog ib tug khub zoo kawg nkaus. Yog hais tias peb txo hwj chim thiab muaj siab mos siab muag, Nws yuav tuav peb tes thiab coj peb rov qab mus tsev.

Tiam sis, thaum peb tseem taug kev peb yuav tsum thov tus Tswv los qhia peb kev. Peb yuav tsum nug tej lo lus nug nyuaj nyuaj, zoo li “Kuv yuav tsum hloov dab tsi?” “Kuv yuav ua li cas thiaj ua zoo dua?” “Kuv txoj kev qaug zog twg xav tau dag zog?”

Cia peb xav txog zaj dab neeg txog tus nom hluas uas yog neeg nplua nuj hauv Phau Tshiab. Nws yog ib tug txiv neej hluas uas ua ncaj ncees es nws tab tom ua raws li Kaum Nqe Kev Cai, tiam sis nws tseem xav ua zoo dua. Nws lub hom phiaj yog kom tau txoj sia nyob mus ib txhis.

Thaum nws ntsib tus Cawm Seej, nws nug hais tias, “Tseem tshuav yam twg uas kuv tsis tau ua thiab?”3

Yexus teb tam sim ntawd, qhuab qhia raws li tus nom hluas uas yog neeg nplua nuj xav tau. “Yexus hais rau nws hais tias, Yog koj xav ua tus uas zoo kawg nkaus, koj cia li mus muab koj tej qhov txhia chaw muag huv tib si, thiab muab cov nyiaj ntawd faib rau cov neeg pluag, thiab … koj cia li tuaj nrog kuv mus.”4

Tus txiv neej hluas no xav tsis thoob; nws tsis tau xav txog kev txi li no dua. Nws twb txo hwj chim txaus nws thiaj tau nug tus Tswv tiam sis tsis muaj kev ntseeg txaus yuav ua raws li cov lus qhuab qhia uas nws tau ntawd. Peb yuav tsum muaj lub siab kam ua thaum twg peb tau ib lo lus teb.

Thawj Tswj Hwm Harold B. Lee qhia tias: “Peb txhua leej txhia tus, yog peb xav ua neeg zoo tag nrho ces, yuav tsum los nug peb tus kheej lo lus nug no: ‘Tseem tshuav yam twg uas kuv tsis tau ua thiab?’”5

Kuv paub ib tug niam tsev uas rau siab ntseeg uas tau txo hj chim thiab nug hais tias, “Muaj dab tsi tiv thaiv kuv ntawm kev loj hlob?” Hais txog nws mas, tus Ntsuj Plig txawm los tas sim ntawd hais tias: “Tsis txhob yws yws lawm.” Lo lus teb no ua rau nws xav tsis thoob; nws ib txwm xav tias nws tsis yog neeg uas yws yws. Tiam sis, tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yeej hais lus meej meej lawm. Hauv tej hnub tom qab ntawd, nws ua tib zoo xyuas seb nws puas yws yws. Nws muaj kev ris txiaj vim nws tau kev tshoov siab los ua neeg zoo dua, nws thiaj txiav txim siab suav nws tej koob hmoov tsis suav nws tej teeb meem lawm. Tau ob peb hnub xwb ces, nws tau pom hais tias tus Ntsuj Plig pom zoo rau nws.

Ib tug txiv neej hluas uas txo hwj chim, uas pheej nrhiav tsis tau tus hluas nkauj yog tau thov tus Tswv kev pab hais tias: “Muaj dab tsi uas tiv thaiv tsis pub kuv ua tus txiv neej zoo?” Nws tau ib lo lus teb hauv nws paj hlwb thiab lub siab: “Pib hais lus zoo.” Tib pliag ntawd, nws txawm nco qab tias nws yeej hais ib co lus tsis tshua zoo, ces nws cog lus tias nws mam li hloov siab.

Ib tug poj niam uas tsis muaj txiv tau ua siab loj nug hais tias: “Kuv yuav tsum hloov yam dab tsi?” thiab tus Ntsuj Plig ntxhi lus rau nws hais tias, “Tsis txhob tshuam lwm tus neeg cov lus.” Tus Ntsuj Plig Dawb Huv yeej muab lus ntuas zoo. Nws yog yus tus khub uas hais lus ncaj thiab yuav qhia peb tej yam uas lwm tus tsis paub los sis tsis muaj siab loj txaus yuav hais tawm.

Ib tug uas mus ua tub txib los tsev lawm nyuaj siab vim nws muaj hauj lwm ntau. Nws xav tau sij hawm ua hauj lwm, kawm ntawv, nrog nws tsev neeg, thiab ua hauj lwm hauv lub Koom Txoos. Nws thov tus Tswv cov lus ntuas hais tias: “Kuv yuav ua li cas thiaj tau kev nyab xeeb hais txog txhua yam kuv yuav tsum ua?” Nws xav tsis thoob txog lo lus teb; nws tau kev tshoov siab hais tias nws yuav tsum haj yam ua tib zoo hwm Hnub Caiv kom ua hnub Dawb Huv. Nws txiav txim kom muab Hnub Caiv fij tseg rau tus Tswv tej hauj lwm—tsis ua tej ntaub ntawv rau tsev kawm ntawv tab sis mas tau kawm txoj moo zoo xwb. Txoj kev hloov me me no tau coj kev nyab xeeb los thiab ua siab kaj siab li nws xav tau.

Ntau xyoo tas los lawm kuv nyeem ib zaj dab neeg hauv lub Koom Txoos ib phau ntawv uas qhia txog ib tug ntxhais uas mus kawm ntawv qib siab deb deb ntawm nws tsev. Nws poob qab hauv nws txoj kev kawm ntawv, nws tsis nrog lwm tus sib raug zoo li nws siab xav, thiab tsis zoo siab hlo li. Thaum kawg ces muaj ib hnub nws txhos caug thiab taij thov hais tias, “Kuv yuav ua li cas thiaj kho tau kuv lub neej?” Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv ntxhis lus hais tias, “Sawv los thiab tu koj chav tsev.” Nws xav tsis thoob txog lo lus teb no, tiam sis yeej yog qhov uas nws xav tau. Tom qab siv sij hawm kho thiab tso txhua yam kom muaj kab muaj kev, nws hnov tus Ntsuj Plig los hauv nws chav tsev thiab tau txhawb nqa nws lub siab.

Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv tsis hais kom peb tib txhij kho txhua yam tsav. Yog Nws ua li ntawd, peb yeej yuav poob siab thiab tso tseg xwb. Tus Ntsuj Plig yeej txib peb ceev npaum li peb ua tau, ib ruam taw dhau ib ruam taw, los yog li tus Tswv qhia hais tias, “Ib kab tag mam li ib kab, ib zaj tag mam li ib zag, … thiab lawv cov uas mloog kuv tej lus qhia yuav tau txais koob hmoov, … vim nws tus uas tau txais kuv yuav muab ntau ntxiv.”6 Piv xam hais tias, yog tias tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv tshoov koj siab kom koj ib sij ua lwm tus neeg tsaug, thiab kom koj cia li mus ua raws li txoj kev tshoov siab ntawd, ces tej zaum Nws yuav xav tias koj yuav tsum pib ua ib yam dab tsi uas nyuaj zog—li kawm hais cov lus zoo li no, “Thov txim, kuv ua txhaum lawm.”

Daim Duab
Tsev neeg tab tom noj lub cim nco txog

Ib lub sij hawm zoo rau peb nug hais tias, “Tseem tshuav yam twg uas kuv tsis tau ua thiab?” yog thaum peb noj lub cim nco txog. Tus Thwj Tim Pov Lauj piav hais tias lub sij hawm no yog rau peb ntsuam xyuas peb tus kheej.7 Thaum muaj lub sij hawm nyob ntsiag tos no, thaum peb xav txog lub ntuj ceeb tsheej, tus Tswv mam li qhia peb seb peb yuav tsum pib ua dab tsi.

Zoo li nej, nyob hauv lub neej no kuv tau hnov tus Ntsuj Plig ntau zaj xov uas qhia seb kuv yuav tsum ua li cas thiaj kho tau kuv lub neej kom zoo dua. Cia kuv qhia nej txog ob peb qhov piv txwv txog tej zaj xov uas kuv tau hnov. Tej kev tshoov siab muaj li no:

  • Tsis txhob hais lus nchav.

  • Kho koj lub neej kom muaj kab muaj kev, sau ib daim ntawv txhua hnub seb koj yuav tsum ua tej yam dab tsi.

  • Ua tib zoo tu koj lub cev thaum haj yam noj txiv hmab txiv ntoo thiab zaub.

  • Mus rau lub tuam tsev ntau me ntsis.

  • Siv sij hawm ntsuam xav ua ntej koj thov Vajtswv.

  • Thov kom tau koj tus poj niam cov lus ntuas.

  • Thiab ua siab ntev thaum koj tsav tsheb; tsis txhob tso ceev tshaj tej kev cai. (Kuv tseem tab tom sim ua raws li qhov kawg ntawd.)

Tus Cawm Seej txoj kev theej txhoj yog qhov uas pab tau peb ua neeg zoo tag nrho thiab dawb huv. Peb yeej ua tsis tau peb tus kheej xwb, tiam sis Vajtswv txoj kev tshav ntuj yeej txaus los pab peb. Xws li Txwj Laug David A. Bednar hais ib zaug hais tias: “Peb sawv daws feem coob to taub hais tias txoj Kev Theej Txhoj yog rau cov neeg uas ua txhaum. Tiam sis, kuv tsis paub tseeb seb peb puas paub thiab to taub tias txoj Kev Theej Txhoj kuj yog rau ib tsoom haiv neeg ntseeg thiab—rau cov txiv neej thiab poj niam zoo uas mloog lus, tsim nyog, thiab txawj xav thiab cov uas sim ua neeg zoo dua.”8

Daim Duab
Ib tug poj niam tab tom thov Vajtswv

Kuv xav kom nej txhua tus yuav sim ua ib yam ntawm sab ntsuj plig tsis ntev tom ntej no, tej zaum nej ua tau hmo no thaum nej tab tom thov Vajtswv. Txo hwj chim nug tus Tswv lo lus nug no: “Muaj dab tsi uas tiv thaiv tsis pub kuv loj hlob ntxiv?” Ua lwm yam lus hais: “Tseem tshuav yam twg uas kuv tsis tau ua thiab?” Ces nyob ntsiag tos kom tau lus teb. Yog nej mob siab thov ces, tsis ntev ces nej yuav tau lus teb meej meej. Yuav yog kev tshwm sim rau nej kiag.

Tej zaum tus Ntsuj Plig yuav qhia nej tias nej yuav tsum zam txim rau leej twg. Los sis tej zaum nej yuav hnov hais tias nej yuav tsum ua tib zoo xyuas seb nej saib tej zaj yeej yab kiab twg los sis mloog tej zaj nkauj zoo dua. Tej zaum koj yuav tau kev tshoov siab kom nej yuav tsum ua ncaj dua thaum nej ua lag ua luam los sis haj yam pub nyiaj ntau thaum nej yoo mov. Muaj tej yam kev pauv uas suav tsis txheeb.

Tus Ntsuj Plig qhia peb seb peb qaug zog qhov twg, tiam sis Nws kuj muaj cuab kav qhia peb txog peb tej kev muaj zog. Tej thaum peb yuav tsum nug seb peb tab tom ua tej yam zoo dab tsi xwv kom tus Tswv yuav txhawb nqa thiab txhawb pab peb. Thaum peb nyeem peb tus yawg suab zaj koob hmoov, peb nco qab tias Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej paub tias peb muaj peev xwm li cas. Thaum twg peb mus ib ruam taw tom ntej nws yeej zoo siab rau peb. Rau Nws mas, peb taug txoj kev twg yeej tseem ceeb dua seb peb ua ceev npaum li cas.

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, cia li rau siab ntso, tab sis mas txhob poob siab. Peb yuav tsum mus dhau lub ntxa ces peb mam li rais los mus ua neeg zoo tag nrho, tiam sis hauv lub neej no peb muaj cuab kav puas lub hauv paus. “Hnub no peb lub luag hauj lwm yog ua zoo dua nag hmo, thiab tag kis ua zoo tshaj peb tau ua hnub no.”9

Yog tias txoj kev loj hlob ntawm sab ntsuj plig tsis yog ib yam tseem ceeb hauv peb lub neej, yog peb tsis tab tom niaj hnub ua zoo zuj zus mus ces, peb yuav xiam tej yam tseem ceeb tshaj plaws uas Vajtswv xav muab rau peb.

Ntau xyoo tas los lawm kuv tau nyeem Thawj Tswj Hwm Spencer W. Kimball cov lus no, uas tau pauv kuv lub siab tas mus lus. Nws hais tias: “Kuv tau kawm hais tias thaum twg ib tug neeg mob siab thov Vajtswv, xav tau ib qho uas ncaj ncees, tso nws tej kev txhaum tseg, thiab ua raws li Vajtswv cov lus txib ces, tus Tswv haj yam muab qhov kaj rau tus ntawd txog thaum muaj hwj chim txaus tshem daim ntaub thaiv ntawm lub ntuj ceeb tsheej. … Ib tug neeg uas ncaj ncees li no tau lus cog tseg hais tias yuav muaj ib hnub twg uas nws yuav pom tau tus Tswv lub ntsej muag thiab yuav paub tseeb hais tias Nws yeej nyob tiag”10

Kuv thov Vajtswv kom ib hnub twg peb yuav muaj li no thaum uas peb cia tus tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv coj peb rov mus vaj mus tsev. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Mathais 5:48.

  2. Neal A. Maxwell, “Testifying of the Great and Glorious Atonement,” Liahona, Plaub Hlis Ntuj 2002, 9.

  3. Mathais 19:20.

  4. Mathais 19:21.

  5. Teachings of Presidents of the Church: Harold B. Lee (2000), 197.

  6. 2 Nifais 28:30.

  7. Saib 1 Kauleethaus 11:28.

  8. David A. Bednar, “The Atonement and the Journey of Mortality,” Liahona, Plaub Hlis Ntuj 2012, 14.

  9. Joseph Fielding Smith, Doctrines of Salvation, tus sau Bruce R. McConkie, 3 phau (1954–56), 2:18.

  10. Spencer W. Kimball, “Give the Lord Your Loyalty,” Tambuli, Ob Hlis Ntuj 1981, 47.