2010–2019
Muab Peb tej Siab rau Vajtswv
October 2015


Muab Peb tej Siab rau Vajtswv

Thaum peb qhib siab rau tus Ntsuj Plig, peb kawm txog Vajtswv txoj kev thiab ua raws li Nws lub siab nyiam.

Nyob hauv lub tuam rooj sab laj thaum lub Plaub Hlis Ntuj, Txwj Laug Dallin H. Oaks hais txog qhov uas peb yuav tsum “kho peb lub neej.”1 Kuv xav qhia nej tias kev kho peb tus kheej pib thaum peb hloov peb lub siab—txawm nej lub neej zoo li cas los sis nej yug los qhov twg los yog.

Kuv los ntawm Sab Qab Teb ntawm lub Teb Chaws Amelikas, thiab thaum kuv hluas cov Protestant ib zaj nkauj qhuas Vajtswv qhia kuv txog ib tug neeg ntseeg lub siab—ib lub siab uas twb tau hloov lawm. Ua rau kuv nyiam thaum kuv xav txog tej lus no:

Ua raws li Koj lub siab nyiam, tus Tswv!

Ua raws li Koj lub siab nyiam!

Koj yog tus kws ua hub;

Kuv yog cov av.

Puab kuv kom muaj raws li

Koj lub siab nyiam,

Thaum kuv tos ntsoov,

Muaj siab mos muag.2

Peb yuav ua li cas kom muaj siab mos siab muag thaum peb yog ib co neeg uas nyiam sib tw thiab khwv heev? Peb yuav ua li cas kom ua raws li tus Tswv tej kev? Kuv ntseeg hais tias peb pib ua li no thaum peb kawm txog Nws thiab thov Vajtswv kom to taub. Thaum peb tso siab rau nws, peb qhib peb lub siab, xav ua raws li Nws lub siab nyiam, thiab tos ntsoov rau tej lus teb uas yuav pab peb to taub.

Kuv txoj kev hloov siab twb pib thaum kuv muaj 12 xyoos es kuv pib nrhiav Vajtswv. Kuv tsis tshua paub thov Vajtswv, tsuas yog kuv paub hais tus Tswv zaj Lus Thov.3 Kuv tau txhos caug, kuv cia siab hais tias kuv yuav hnov Nws txoj kev hlub, thiab kuv nug, “Koj nyob qhov twg, Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej? Kuv paub tias Koj muaj txoj sia nyob, tiam sis Koj nyob qhov twg?” Thaum kuv yog ib tug ntxhais hluas, kuv thov. Twb muaj tej lub sij hawm thaum kuv paub tias Yexus Khetos muaj txoj sia nyob, tiam sis Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tau cia kuv nrhiav thiab tos tau 10 xyoo.

Thaum xyoo 1970, thaum cov tub txib qhia kuv txog Leej Txiv txoj kev cawm seej thiab tus Cawm Seej txoj Kev Theej Txhoj, ces kuv yuav tsis tau tos ntxiv lawm. Kuv ntseeg qhov tseeb no thiab tau ua kev cai raus dej.

Rau qhov kuv paub txog tus Tswv lub siab hlub thiab lub hwj chim, kuv tus txiv, cov me nyuam, thiab kuv tau xaiv tsev neeg zaj lus no: “Txhua yam yuav zoo.” Tiam sis peb yuav ua li cas hais tej lus no rau lwm tus thaum peb muaj tej teeb meem loj thiab peb tsis tau txais lus teb tam sim ntawd?

Thaum peb tus ntxhais Georgia muaj 21 xyoos, sab heev nyob hauv tsev kho mob thaum nws caij luv thij es tsheb tsoo nws, peb tsev neeg hais tias, “Txhua yam yuav zoo.” Thaum kuv caij nyab hoom nyob hauv peb qhov chaw tshaj tawm txoj moo zoo hauv Brazil mus rau Indianapolis, Indiana, hauv Teb Chaws Amelikas kom los nrog tau nws nyob, kuv nco ntsoov peb tsev neeg zaj lus. Tiam sis, peb tus ntxhais zoo nkauj heev no tau tas sim neej ob peb teev ua ntej kuv lub nyab hoom tsaws. Thaum peb nyuaj siab kawg li no, peb puas muaj cuab kav tseem hais tias, “Txhua yam yuav zoo”?

Tom qab Georgia tas sim neej, peb nyuaj siab heev, peb tu siab kawg nkaus, thiab hnub no peb tseem muaj tej lub sij hawm thaum peb tu siab heev, tiam sis peb tseem ntseeg hais tias tsis muaj leej twg uas tuag es yuav tsis pom lawm. Txawm peb ntxhov siab thaum Georgia lub cev nqaij daim tawv tsis muaj sia lawm los, peb ntseeg hais tias nws tus ntsuj plig tseem nyob, thiab peb ntseeg tias peb yuav nrog nws nyob mus ib txhis yog peb ua raws li peb tej kev khi lus. Kev ntseeg peb tus Txhiv Dim thiab Nws txoj Kev Sawv Rov Los, kev ntseeg Nws lub hwj chim pov thawj hwj, thiab kev ntseeg tej kev khi ua ke mus ib txhis ua rau peb muaj cuab kav hais peb tsev neeg zaj lus.

Thawj Tswj Hwm Gordon B. Hinckley tau hais li no tias: “Yog nej ua zoo li nej ua tau, txhua yam yeej yuav zoo. Tso siab rau Vajtswv. … Tus Tswv yuav tsis tso peb tseg.”4

Peb tsev neeg zaj lus tsis hais tias, “Txhua yam yuav zoo tam sim no. ” Zaj lus no hais txog peb txoj kev cia siab yuav muaj li cas thaum yav tom ntej—tsis hais txog tam sim no. Vaj lug kub hais kom peb mob siab nrhiav, thov Vajtswv tas mus li, thiab cia li ntseeg, ces txhua yam yuav ua hauj lwm ua ke kom zoo rau peb.5  Qhov no tsis txhais hais tias txhua yam zoo tam sim no, tiam sis rau cov uas muaj siab mos siab muag thiab rau siab ntseeg—tej yam zoo thiab tej yam tsis zoo —yuav ua hauj lwm ua ke kom zoo rau peb, thiab tus Tswv yog tus uas teem sij hawm. Peb cia siab tos ntsoov Nws, tej lub sij hawm zoo li Yauj thaum nws raug txom nyem, vim nws paub tias Vajtswv “ua rau koj nqaij to, tiam sis nws yuav qhwv koj lub qhov txhab; nws txhais tes nplawm koj, tiam sis nws txhais tes yuav kho koj.”6 Ib tug neeg uas muaj siab mos siab muag lees txais tej kev sim siab thiab tos ntsoov lub sij hawm uas yuav tau txais kev kho ntawd los rau tom ntej

Thaum peb qhib siab rau tus Ntsuj Plig, peb kawm txog Vajtswv txoj kev thiab ua raws li Nws lub siab nyiam. Thaum peb txais lub cim nco txog, uas kuv hu ua lub plawv ntawm Hnub Caiv, kuv tau kawm tias tom qab kuv thov Vatjswv kom zam txim rau kuv, yog ib qho zoo ntxiv thaum kuv nug Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej seb “Puas muaj dab tsi ntxiv?” Thaum peb muaj siab mos siab muag, peb yuav paub txog ib yam dab tsi ntxiv uas peb yuav tsum hloov—uas tab kaum peb txoj kev muaj peev xwm mloog tus ntsuj plig los tsis tau txais kev pab.

Piv txwv hais tias, tej zaum kuv npau taws rau ib tug neeg. Thaum kuv nug seb puas muaj dab tsi uas kuv yuav tsum lees txim, ces ua rau kuv xav meej txog qhov kev txhaum ntawd. Tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv ntxhi lus hais tias, “Koj twb nug seb puas muaj dab tsi ntxiv, thiab kuv qhia ncaj rau koj. Qhov uas koj npau taws rau tus ntawd tab kaum koj txoj kev vam meej thiab ua rau koj tsis sib raug zoo nrog lwm tus. Koj yuav tsum tso qhov no tseg.” Yeej yog ib qho nyuaj—tej zaum peb xav hais tias tsim nyog uas peb npau taws—tiam sis kev tso siab ua raws li tus Tswv tej kev yog tib txoj kev uas peb yuav txais tau txoj kev zoo siab.

Thaum sij hawm dhau zuj zus mus, peb txais Nws lub zog thiab txoj kev coj—tej zaum yuav ua rau peb xav mus rau lub tuam tsev ntxiv los sis kawm txog tus Cawm Seej txoj Kev Theej Txhoj ntxiv los sis xav nrog ib tug phooj ywg, ib tug npisov, ib tug kws ntuas neeg, los sis ib tug kws kho mob tham. Txoj kev kho peb lub siab pib thaum peb ua raws li Vajtswv lub siab nyiam thiab teev tiam Nws.

Kev teev tiam pib thaum peb muaj lub siab ncaj rau Leej Txiv thiab Leej Tub. Peb lub siab zoo li cas hnub no? Tiam sis, yog peb xav kho peb lub siab thiab muaj siab rau ntseeg, ces peb yuav tsum paub hais tias peb xav tau tus Tswv. Tus Tswv hais tias, “Nej yuav muab lub siab mob thiab lub siab xav ua zoo ua ib qho kev txi rau kuv.”7 Thaum peb muab peb lub siab, los sis peb lub siab nyiam, txi rau tus Tswv peb txais tus Ntsuj Plig txoj kev coj.

Thaum peb to taub ntxiv txog tus Tswv txoj kev tshav ntuj thiab kev hlub tshua, peb lub siab uas xav ua zoo yuav pib mob vim peb ris Vajtswv txiaj heev. Ces peb yuav xav nrog Nws nyob, xav xav koom siab nrog Vajtswv Tib Leeg Tub. Thaum peb muaj lub siab mob uas xav koom ua ke nrog tus Tswv, peb muaj kev cia siab thiab txais tej kev tshoov siab tshiab los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv.

Yeej nyuaj rau kuv muab kuv tej kev xav kom muaj raws li kuv lub siab nyiam pov tsheg, thiab kawm tias kuv txoj kev yeej tsis tsim nyog thiab tsis zoo npaum li Yexus Khetos txoj kev. “Nws txoj kev yeej yog txoj kev uas coj peb mus rau txoj kev zoo siab hauv lub neej no thiab rau txoj sia nyob mus ib txhis hauv lub ntuj tom ntej no.”8 Peb puas muaj siab hlub Yexus Khetos thiab Nws txoj kev tshaj li peb hlub peb tus kheej thiab peb txoj kev xav?

Tej zaum ib txhia xav tias lawv twb poob ntau dhau thiab lawv qaug zog dhau lawv thiaj hloov tsis tau lawv tej kev ua txhaum los sis tej kev xav ua zoo li neeg ntiaj teb. Tiam sis, vim peb yog cov Ixayees uas tau khi lus, peb tsis tas hloov peb lub siab peb tus kheej xwb. Yog peb thov Vajtswv tiag tiag, Nws txais peb raws li peb yog tam sim no—thiab ua rau peb rais los ua neeg zoo tshaj peb xav. Tus kws sau txog kev teev ntuj Robert L. Millet sau hais tias peb xav ua zoo dua, vim peb paub hais tias dhau los ntawm Yexus Khetos, peb ua tau.9 Thaum peb to taub qhov no, ces peb hais tau rau Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej hais tias:

Kuv yuav rau siab ntseeg koj txoj kev hlub,

Kuv paub tias koj hlub kuv,

Kuv yuav ua koj dej num nrog lub siab ncaj ncees:

Kuv yeej yuav mloog rau koj txoj lus.10

Thaum peb muab peb lub siab mob rau Yexus Khetos, Nws lees txais peb. Nws coj peb rov qab los. Txawm peb raug tej kev nyuaj siab, kev mob kev nkeeg, los sis kev xyeej dab tsi, Nws txoj kev tshav ntuj thiab kev kho mob yeej muaj zog tshaj txhua yam. Thaum peb koom siab nrog tus Cawm Seej, peb yuav ntseeg tiag hais tias, “Txhua yam yuav zoo.” Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Dallin H. Oaks, “Zaj Lus Piv Txwv txog tus Tseb Nplej,” Liahona,  Tsib Hlis Ntuj 2015, 32.

  2. “Have Thine Own Way, Lord,” The Cokesbury Worship Hymnal, naj npawb 72.

  3. Saib Mathais 6:9–13.

  4. Gordon B. Hinckley, thaj tsam Jordan Utah South rooj sab laj, tuas pov thawj hwj, Peb Hlis Ntuj 1, 1997; kuj saib “Excerpts from Addresses of President Gordon B. Hinckley,” Ensign, Kaum Hli Ntuj 2000, 73.

  5. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 90:24.

  6. Yauj 5:18.

  7. 3 Nifais 9:20.

  8. “Tus Khetos uas Muaj txoj Sia Nyob: Cov Thwj Tim tej Lus Tim Khawv,” Liahona, Plaub Hlis Ntuj 2000, 3; ntxiv qhov uas ntawv qaij.

  9. Robert L. Millet, After All We Can Do: Grace Works (2003), 133.

  10. “Kuv Yuav Mloog Koj txoj Lus,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, naj npawb 125.