2010–2019
Thiab Kev Tuag Yuav Tsis Muaj Ib Zaug Li Lawm
2016 April General Conference


Thiab Kev Tuag Yuav Tsis Muaj Ib Zaug Li Lawm

Rau txhua tus uas nyuaj siab vim ib tug uas lawv hlub xiam lawm, Txoj Kev Sawv Rov Los ua rau lawv muaj kev cia siab tau.

Ib lim tiam tas los yog Easter, thiab ua rau peb xav txog tus Tswv Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj thiab txoj Kev Sawv Rov Los. Xyoo tas los no kuv tau xav txog Kev Sawv Rov Los ntau dua li lwm tus.

Yuav luag ib xyoo tas los, wb tus ntxhais Alisa tau tso lub ntiaj teb no tseg. Nws muaj mob cancer yuav luag yim xyoo, tau phais mob ob peb zaug, muaj kev kho mob ntau heev, muaj txuj ci tseem ceeb, thiab kev poob siab ntau thiab. Wb saib nws lub cev nqaij daim tawv mob loj zuj zus thaum nws yuav luag tas sim neej hauv lub ntiaj teb no. Nyuaj rau wb saib wb tus me ntxhais muaj mob li ntawd—tus uas thaum nws yog me nyuam mos liab muaj qhov muag ci ntsa iab thiab loj hlob tuaj rais los ua ib tug poj niam thiab niam tsev uas muaj txuj ci heev. Ua rau kuv xav tias kuv lub siab yuav ntais rhe.

Daim Duab
Alisa Johnson Linton

Xyoo tas los thaum lub caij Easter, ib lub hli ua ntej nws tau tso lub ntiaj teb no tseg, Alisa sau hais tias: “Easter ua rau kuv nco txog qhov uas kuv cia siab rau kuv tus kheej. Muaj ib hnub kuv yuav tsis muaj mob thiab muaj ib hnub kuv yuav zoo tag nrho. Muaj ib hnub kuv yuav tsis muaj qhov hlau thiab qhov yas nyob hauv kuv. Muaj ib hnub kuv lub siab yuav tsis ntshai thiab kuv yuav tsis txhawj. Kuv tsis thov kom muaj li no tsis ntev tom ntej, tiam sis kuv zoo siab uas kuv ntseeg tias lub neej tom qab lub neej no yuav zoo nkauj tiag tiag.”1

Yexus Khetos txoj kev Sawv Rov Los ua kom muaj raws li Alisa tej kev cia siab thiab ua rau peb “muaj chaw cia siab.”2 Thawj Tswj Hwm Gordon B. Hinckley hais tias Kev Sawv Rov Los yog “qhov zoo tshaj plaws uas tau tshwm sim nyob hauv tib neeg zaj keeb kwm.”3

Yeej muaj txoj Kev Sawv Rov Los vim yog los ntawm Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj thiab yeej yog ib qho tseem ceeb rau txoj kev cawm seej.4 Peb yog me nyuam ntsuj plig ntawm leej niam thiab leej txiv nyob saum ntuj ceeb tsheej.5 Thaum peb los nyob rau hauv lub ntiaj teb, peb tus ntsuj plig koom nrog peb lub cev. Peb muaj kev xyiv fab thiab tej teeb meem uas nyob hauv lub neej no. Thaum ib tug neeg tuag, nws tus ntsuj plig ncaim tawm nws lub cev. Txoj kev sawv rov los ua rau ib tug neeg tus ntsuj plig thiab lub cev rov qab koom ua ke, tiam sis lub sij hawm ntawd lub cev ntawd yuav tsis txawj tuag thiab yuav zoo tag nrho6—uas tsis muaj kev mob kev nkeeg, los yog lwm yam teeb meem.

Tom qab ib tug neeg sawv rov los, tus ntsuj plig yeej yuav tsis ncaim lub cev vim tus Cawm Seej txoj Kev Sawv Rov Los kov yeej kev tuag tag nrho. Xwv kom txais peb txoj hmoov mus ib txhis ua peb tug, peb yuav tsum muaj ib tus ntsuj plig thiab ib lub cev uas koom ua ke mus ib txhis. Thaum peb muaj ntsuj plig thiab lub cev tsis txawj tuag uas koom ua ke, peb yuav txais kev xyiv fab puv npo.7 Muaj tseeb tiag, yog tsis muaj Kev Sawv Rov Los peb yuav tsis txais kev xyiv fab puv npo tiam sis peb yuav nyuaj siab mus ib txhis.8 Txawm yog ib co neeg rau siab ntseeg thiab ncaj ncees los tib neeg xav tias qhov uas tus ntsuj plig ncaim lub cev yog kev ua qhev. Peb dim tau kev ua qhev no dhau los ntawm txoj Kev Sawv Rov Los, uas ua rau peb dim tau kev tuag tej hlua.9 Yuav tsis muaj kev cawm seej yog tsis muaj peb tus ntsuj plig thiab peb lub cev.

Peb txhua tus nyias muaj nyias tej kev qaug zog ntawm sab cev nqaij daim tawv, sab paj hlwb, thiab lub siab ntsws. Tej teeb meem no, ib txhia uas zoo li peb xav tias nyuaj kawg nkaus tam sim no, mas thaum kawg yuav kho tau kom zoo. Yuav tsis muaj cov teeb meem no tom qab peb sawv rov los. Alisa tau tshawb fawb seb cov neeg uas muaj mob cancer zoo li nws muaj ua neej nyob ntev li cas, thiab qhov uas nws nrhiav tau tsis txhawb nws lub siab. Nws sau hais tias: “Tiam sis muaj ib qho uas kho tau kuv zoo mob, kuv thiaj tsis ntshai. Yexus yeej tau kho kuv tus mob cancer, thiab nej li. … Kuv yeej yuav zoo mob. Kuv zoo siab kuv paub li no.”10

Peb yeej muab tau lo lus cancer pauv siv lwm yam peb txoj kev mob ntawm sab cev nqaij daim tawv, sab paj hlwb, thiab lub siab ntsws Vim muaj txoj Kev Sawv Rov Los lawv kuj tau zoo mob lawm thiab. Qhov txuj ci tseem ceeb ntawm kev sawv rov los, uas yog cov tshuaj kho mob ntxim tshaj plaws, los cov kws kho mob niaj hnub nim no tsis muaj hwj chim ua. Tiam sis Vajtswv yeej muaj hwj chim ua li ntawd. Peb paub Nws ua tau vim tus Cawm Seej tau sawv rov los thiab yuav ua kom peb txhua tus sawv rov los thiab.11

Qhov uas tus Cawm Seej tau sawv rov los qhia hais tias Nws yog Vajtswv Leej Tub thiab tej yam uas Nws qhia los muaj tseeb tiag tiag. “Nws twb sawv raws li nws qhia tseg lawm.”12 Yeej tsis muaj puav pheej qhia tias Nws los saum ntuj los uas muaj hwj chim dua li qhov uas Nws tau sawv rov los nrog ib lub cev uas tsis txawj tuag.

Peb paub txog cov uas tau ua tim khawv txog txoj Kev Sawv Rov Los nyob hauv Phau Tshiab. Ntxiv rau cov poj niam thiab txiv neej uas peb nyeem txog nyob hauv Plaub phau txoj Moo Zoo, Phau Tshiab qhia tias ntau pua tus neeg tau pom tus Tswv uas Sawv Rov Los.13 Thiab Phau Ntawv Maumoos qhia txog ntau pua ntxiv: “Cov neeg coob coob tau tawm mus, thiab muab lawv tej tes xuas rau hauv nws sab tav, … thiab [lawv] tau pom nrog lawv tej qhov muag thiab tau xuas nrog lawv tej tes, thiab tau paub qhov tseeb thiab tau ua tim khawv, tias twb yog nws ntag, tus uas tau raug muab sau cia los ntawm tej yaj saub, tias yuav los.”14

Koom nrog cov uas ua tim khawv puag thaum ub yog cov uas ua tim khawv hauv lub caij nyoog kawg. Nyob hauv lub caij nyoog kawg no, Yexus Khetos tau pom tus Cawm Seej uas sawv rov los nrog Leej Txiv.15 Cov yaj saub thiab cov thwj tim tau ua tim khawv txog qhov uas Yexus Khetos tau sawv rov los thiab muaj txoj sia nyob tiag tiag.16 Yog li ntawd peb hais tias, “Peb twb muaj neeg coob coob nyob puag ncig peb ua tim khawv rau peb lawm.”17 Thiab peb txhua tus yog ib feem ntawm cov uas ua tim khawv uas paub dhau los ntawm tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv lub hwj chim hais tias qhov uas peb ua koob tsheej txog thaum hnub Easter los muaj tiag tiag—txoj Kev Sawv Rov Los muaj tiag tiag.

Qhov uas tus Cawm Seej Sawv Rov Los tiag tiag ua rau peb muaj kev cia siab vim ua rau peb txais kev nplij siab hais tias tag nrho cov lus cog tseg ntawm txoj moo zoo los muaj tiag tiag—cov lus cog tseg uas yeej yog cov txuj ci tseem ceeb ib yam li txoj kev sawv rov los. Peb paub tias Nws muaj hwj chim muab peb tej kev txhaum ntxuav mus. Peb paub tias Nws tau ris peb tej kev mob kev nkeeg, thiab tej yam tsis ncaj ncees uas peb tau raug lawm rau Nws tus kheej.18 Peb paub tias Nws tau “sawv tawm hauv qhov tuag los, nrog txoj kev kho tau tej neeg muaj mob nyob hauv nws tej tis.”19 Peb paub tias Nws kho tau peb kom zoo tag nrho txawm peb muaj mob dab tsi los. Peb paub tias nws yuav “so [peb] tej kua muag huv tib si mus. Tej kev tuag, kev ntxhov siab, kev quaj ntsuag thiab kev mob kev nkeeg yuav tsis muaj ib zaug li lawm.”20 Peb paub tias peb yuav ua kom zoo tag nrho dhau los ntawm Yexus, tus uas ua tau txoj kev theej txhoj zoo tag nrho no21 yog peb yuav ntseeg Nws thiab coj raws li Nws.

Thaum yuav xaus zaj nkauj hu ua Mexiyas, Handel sau cov nkauj rau tus Thwj Tim Povlauj cov lus uas nws hais kom xyiv fab txog txoj Kev Sawv Rov Los.

“Nej cia li ua tib zoo mloog, kuv yuav qhia zaj uas nej tsis tau hnov dua rau nej mloog peb txhua tus yuav tsis tuag huv tib si,

Tiam sis thaum tshuab raj tshuab xyu zaum kawg, tib ntsais muag xwb peb yuav hloov dua lub cev tshiab: … rau qhov thaum tshuab raj tshuab xyu, cov uas tuag lawm yuav sawv hauv qhov tuag rov qab los, thiab peb sawv daws yuav hloov dua lub cev tshiab uas tsis tuag li lawm.

“Rau qhov lub cev uas txawj tuag yuav hloov ua lub uas tsis txawj tuag; lub cev uas txawj lwj yuav hloov ua lub uas tsis txawj lwj.

“… Ces thaum ntawd yuav muaj tiav raws li Vajtswv txoj lus uas hais tias, Peb kov yeej txoj kev tuag lawm!”

“Txoj kev tuag, koj swb lawm lauj! Txoj kev tuag, koj tej taug tsuag tas lawm lauj! …

“Tiam sis peb cia li ua Vajtswv tsaug, rau qhov Vajtswv twb kom Yexus Khetos tus uas yog peb tus Tswv pab peb kov yeej lawm.”22

Kuv zoo siab rau peb cov koob hmoov uas peb txais tau los ntawm txoj Kev Theej Txhoj thiab tus Tswv Yexus Khetos txoj Kev Sawv Rov Los. Rau txhua tus uas tau muab ib tug me nyuam faus los sis quaj nyob rau ntawm ib tug khub lub hleb los sis nyuaj siab vim leej niam los yog leej txiv los yog ib tug uas lawv hlub xiam lawm, Txoj Kev Sawv Rov Los ua rau lawv muaj kev cia siab. Yeej yog ib qho zoo uas yuav rov qab pom lawv dua—tsis yog pom lawv sab ntsuj plig xwb tiam sis yuav pom lawv muaj cev nqaij daim tawv uas tau sawv rov los.

Kuv xav xav pom kuv niam dua thiab hnov nws txoj kev hlub thiab ntsia nws ob lub qhov muag. Kuv xav pom kuv txiv luag hnav thiab hnov nws luag thiab pom nws thaum nws yog ib tug zoo tag nrho uas tau sawv rov los. Kuv ntseeg tias, kuv yuav pom Alisa thaum nws tsis raug xwm txheej hauv lub ntiaj teb los yog rau kev mob kev nkeeg—Alisa yuav rais los ua ib tug zoo tag nrho uas sawv rov los muaj kev xyiv fab puv npo.

nws sau hais tias, “Txoj sia yog los ntawm Nws lub npe. Muaj kev cia siab ntau. Txhua lub sij hawm. Txawm raug dab tsi los xij. Kuv nyiam qhov uas Easter ua rau kuv nco txog.”23

Kuv ua tim khawv txog qhov uas Yexus Sawv Rov Los tiag tiag. Yexus Khetos muaj txoj sia nyob, thiab vim yog Nws, peb txhua tus yuav rov muaj sia. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.