2010–2019
Nws Yuav Muab Nej Tsaws Hlo Saum Nws Xub Pwg thiab Nqa Nej Mus Tsev
2016 April General Conference


Nws Yuav Muab Nej Tsaws Hlo Saum Nws Xub Pwg thiab Nqa Nej Mus Tsev

Ib yam li tus Tswv Yug Yaj Zoo nrhiav Nws cov yaj uas poob zoo, yog nej tso siab rau tus Cawm Seej ntawm lub ntiaj teb, Nws yuav nrhiav tau nej.

Ib qho uas kuv nco ntsoov thaum kuv yog ib tug me nyuam yog thaum lub suab ceeb toom nrov qhia tias nyab hoom tuaj uas ua rau kuv tsim los. Tsis ntev, ib lub suab ntxiv, yog cov nyab hoom cov khaub lig nrov nrov zuj zus mus txog thaum zoo li lub ntuj qeeg. Peb niam tau qhia nws cov me nyuam zoo, peb thiaj li nyias nqa nyias lub hnab thiab khiav mus pem toj rau ib lub qhov chaw tiv thaiv kom txhob raug foob pob. Thaum peb khiav nyob hauv kev tsaus ntuj nti, tej lub teeb xim ntsuab thiab xim dawb poob los ntawm lub ntuj los kom ua hom phiaj rau cov uas tso foob pob. Txawv heev uas txhua tus hu cov teeb no ua cov ntoo Christmas.

Kuv muaj plaub xyoos xwb, thiab kuv pom ib lub ntiaj teb ua tsov ua rog.

Dresden

Lub nroog Dresden nyob tsis deb ntawm qhov chaw uas kuv tsev neeg nyob. Cov nyob ntawd twb pom tej kev puas tsuaj uas kuv pom ib txhiab npaug tshaj kuv. Thaum foob pob ntau kawg nkaus tawg ua rau lub nroog Dresden tag nrho raug kub hnyiab, 90 feem pua ntawm lub nroog thiaj li puas tsuaj tas, tsuas tshuav tej yam uas puas tsuaj tag thiab cov hmoov tshauv xwb.

Daim Duab
Dresden raug puas tsuaj

Tau ib me pliag xwb, lub nroog uas thaum ub hu ua “lub Hlaws” twb puas tsuaj tag lawm. Erich Kästner, ib tug kws sau ntawv Yelemes, sau txog kev puas tsuaj no hais tias, “Twb siv ib txhiab xyoos ua kom nws zoo nkauj, siv ib hmo xwb ua rau nws puas tsuaj tag.”1 Thaum kuv yog ib tug me nyuam kuv tsis tau paub yuav ua li cas kom kov yeej qhov kev puas tsuaj ntawm ib txoj kev tsov rog uas kuv haiv neeg twb pib lawm. Lub ntiaj teb nyob ib puag ncig zoo li tsis muaj kev cia siab thiab tsis muaj yav tom ntej.

Xyoo tas los kuv twb muaj cib fim rov qab mus rau Dresden. Xya caum xyoo tom qab kev tsov rog, lub nroog no yeej yog “lub Hlaws” ib zaug ntxiv. Twb muaj tej khoom puas tsuaj tu tag, thiab tau kho lub nroog rov qab zoo nkauj thiab zoo dua li qub.

Daim Duab
Frauenkirche raug puas tsuaj

Thaum kuv mus xyuas kuv twb pom lub tsev koom txoos Lutheran zoo nkauj, Frauenkirche, uas txhais hais tias, lub Koom Txoos ntawm Peb tus Poj Niam. Xub xub ua thaum tej xyoo 1700, lub tsev koom txoos no yeej yog ib lub tsev zoo nkauj heev nyob hauv Dresden, tiam sis kev tsov rog ua rau lub tsev no hloov ua ib pawg pob zeb xwb. Tau ntau xyoo lub tsev koom txoos nyob li ntawd, mus txog thaum lawv txiav txim siab tias yuav rov qab kho lub tsev Frauenkirche dua.

Daim Duab
Rov qab ua Frauenkirche

Muaj neeg uas tau khaws cia thiab sau npe rau cov pob zeb los ntawm lub tsev koom txoos uas puas tsuaj tas, thiab yog tias siv tau ces lawv tau siv kom rov qab ua lub koom txoos ntawd. Hnub no nej pom tau cov pob zeb no nyob hauv cov phab ntsa sab nraud uas dub dub vim hluav taws muab kub hnyiab tas lawm. Tej “caws pliav” no ua rau peb nco txog zaj keeb kwm ua tsov rog ntawm lub tsev no tiam sis kuj yog ib lub cim txog kev cia siab—ib lub cim txog qhov uas tib neeg txawj tsim lub neej tshiab los ntawm cov hmoov tshauv.

Daim Duab
Frauenkirche yog ib lub cim txog kev cia siab.

Thaum kuv xav txog Dresden thiab xav txog kev txawj ntse thiab kev rau siab ntawm cov uas tau muab qhov puas tsuaj tas txum tim rov qab los zoo li qub, ua rau kuv txais tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv tej kev tshoov siab. Kuv xav tias, yog tib neeg txawj siv tej pob zeb, tej yam seem tshuav los ntawm ib lub nroog uas puas tsuaj tas thiab rov qab ua ib lub tsev uas siab cuag lub ntuj, ces peb Leej Txiv uas Muaj Hwj Chim Tag Nrho yeej haj yam pab tau Nws cov me nyuam uas tau ploj lawm, muaj teeb meem, los yog ua txhaum kom rov qab ua neeg zoo.

Qhov uas peb lub neej raug puas tsuaj npaum li cas los tsis ua li cas. Peb tej kev txhaum loj npaum li cas, peb chim siab npaum li cas, peb kho siab, raug tso tseg, los sis tu siab npaum li cas los tsis ua li cas. Tag nrho cov uas tsis muaj kev cia siab, cov uas nyuaj siab, cov uas tau ntxeev siab, cov uas tso kev ncaj ncees tseg, cov uas tau tso Vajtswv tseg los Vajtswv yeej pab tau lawv rov qab muaj lub neej zoo. Tshuav cov tub ntawm kev puas tsuaj xwb, Vajtswv yeej kho tau txhua tus kom zoo tsis hais lawv lub neej tawg tag los yog.

Txoj moo zoo qhia li no hais tias: los ntawm txoj hau kev zoo siab uas nyob mus ib txhis uas peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej npaj rau peb thiab Yexus Khetos txoj kev theej txhoj uas nyob mus ib txhis, peb yeej yuav txais kev txhiv dim kom tsis txhob poob ntxiv thiab rov qab ua neeg dawb huv, thiab peb kuj yuav txais ntau tshaj qhov peb xav vim peb yuav txais tau txoj sia nyob mus ib txhis thiab Vajtswv lub yeeb koob los ua peb tug.

Zaj Lus Piv Txwv txog tus Yaj uas Ploj Mus

Nyob hauv tus Cawm Seej txoj hauj lwm qhuab qhia, cov nom teev ntuj ntawm Nws lub caij nyoog tsis pom zoo rau Yexus vim nws siv sij hawm nrog cov uas lawv hais tias yog “neeg txhaum.”

Tej zaum ua rau lawv xav tias Nws cia lawv los sis tso cai rau lawv ua txhaum. Tej zaum lawv ntseeg tias txoj kev zoo tshaj kom pab cov neeg txhaum yog kev thuam, kev rau txim, thiab ua rau cov neeg txhaum txaj muag.

Thaum tus Cawm Seej paub cov neeg Falixais thiab cov xib hwb xav li cas, Nws qhia ib zaj dab neeg:

“Nej cov yog leej twg muaj ib puas tus yaj, yog ib tug ploj lawm, tus tswv yuav ua li cas? Nws yeej yuav tso cuaj caum cuaj tug rau tom hav zaub, thiab mus nrhiav tus yaj uas ploj lawm kom tau.

“Thaum nws nrhiav tau lawm, nws zoo siab heev, nws muab tsaws hlo rau saum xub pwg.”2

Peb yeej ib txwm muab zaj lus piv txwv no txhais hais tias peb yuav tsum coj tus me nyuam yaj rov qab los, thiab ncav tes pab cov uas ploj lawm. Txawm tsim nyog peb xav li no, kuv xav seb puas muaj ntxiv.

Puas yog Yexus thawj lub hom phiaj yog kom qhia txog tus Tswv Yug Yaj txoj hauj lwm?

Puas yog Nws ua tim khawv txog Vajtswv txoj kev hlub rau Nws cov me nyuam uas ua raws li lawv lub siab nyiam xwb?

Puas yog tus Cawm Seej zaj lus no lub ntsiab yog qhov uas Vajtswv paub txog txhua tus uas tau ploj lawm—thiab Nws yuav nrhiav lawv, ncav tes pab lawv, thiab cawm lawv dim?

Yog li ntawd, cov yaj yuav tsum ua li cas kom txais tau Vajtswv txoj kev pab li no?

Puas yog tus yaj yuav tsum txawj siv ib lub twj qhia kev uas nyuaj siv kom suav tias nws nyob qhov twg? Puas yog tus yaj yuav tsum txawj siv ib lub tshuab GPS kom pom tau nws nyob qhov twg? Puas yog tus yaj yuav tsum txawj tsim ib lub app uas yuav hu kom lwm tus pab? Puas yog tus yaj xav tau neeg pom zoo rau nws ua ntej tus Tswv Yug Yaj Zoo mam li los cawm nws dim?

Tsis yog. Yeej tsis yog li ntawd! Tsim nyog cawm tus yaj dim vim tus Tswv Yug Yaj Zoo hlub tus yaj xwb.

Kuv xav tias zaj lus piv txwv txog tus yaj uas ploj lawm yog ib nqe vaj lug kub uas muaj kev cia siab ntau tshaj plaws.

Peb tus Cawm Seej, tus Tswv Yug Yaj Zoo, paub thiab hlub peb. Nws paub thiab hlub nej.

Nws paub tias nej ploj lawm, thiab Nws paub nej nyob qhov twg. Nws paub nej tej kev nyuaj siab. Nej tej lus thov. Nej tej kev ntshai. Nej tej kua muag.

Txawm nej ploj lawm vim nej tau xaiv tsis zoo los yog muaj xwm txheej uas tsis yog los ntawm nej los tsis ua li cas.

Qhov tseem ceeb yog qhov uas nej yog Nws cov me nyuam. Thiab Nws hlub nej. Nws hlub Nws cov me nyuam.

Daim Duab
Kev cawm tus yaj uas ploj lawm

Vim Nws hlub nej, Nws yuav nrhiav tau nej. Nws yuav zoo siab kawg, muab nej tsaws hlo saum Nws lub xub pwg. Thiab thaum Nws nqa nej los tsev, Nws yuav hais rau txhua tus hais tias, “Nej cia li nrog kuv zoo siab, rau qhov kuv twb mus nrhiav tau kuv tus yaj uas ploj lawm.”3

Peb Yuav Tsum Ua Li Cas?

Tiam sis, tej zaum nej xav tias, muaj qhov teeb meem li cas? Nyaj kuv yuav tsum ua ntxiv tsis yog kuv tos Nws cawm kuv dim xwb.

Txawm peb Leej Txiv xav kom tag nrho Nws cov me nyuam rov qab los cuag Nws, Nws yeej yuav tsis yuam leej twg mus saum ntuj ceeb tsheej.4 Vajtswv yuav tsis cawm peb yog tias tsis yog raws li peb lub siab nyiam.

Yog li ntawd peb yuav tsum ua li cas?

Nws lo lus caw yeej yooj yim:

“Tig los … rau kuv.”5

“Los cuag kuv.”6

“Txav los nyob ze kuv thiab kuv yuav txav los nyob ze nej.”7

Peb ua li no kom qhia Nws tias peb xav txais kev cawm seej.

Yuav tsum muaj kev ntseeg me ntsis. Tiam sis tsis txhob poob siab. Yog tias nej tsis muaj kev ntseeg tam sim no, cia li muaj kev cia siab.

Yog nej tsis paub hais tias Vajtswv muaj txoj sia nyob, nej cia li muaj kev cia siab Nws muaj. Nej yeej xav ntseeg los tau.8 Li ntawd yeej txaus kom pib.

Ces, cia li ua raws li kev cia siab ntawd, thiab thov Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Vajtswv yuav hlub nej, thiab Nws txoj hauj lwm cawm seej thiab kev hloov nej yuav pib.

Thaum lub sij hawm dhau mus, nej yuav pom Nws txoj kev coj nej lub neej. Nej yuav paub Nws txoj kev hlub. Thiab nej txoj kev xav ua raws li Nws txoj kev kaj thiab Nws txoj kev yuav loj zuj zus thaum nej txhua ib kauj ruam uas nej mus nrog kev ntseeg.

Peb hu tej kauj ruam no ua “kev mloog lus.”

Niaj hnub no tib neeg tsis nyiam lo lus ntawd. Tiam sis kev mloog lus yog ib lub ntsiab cai zoo heev nyob hauv Yexus Khetos txoj moo zoo, vim peb paub tias, “dhau los ntawm Khetos txoj Kev Theej Txhoj los, tib neeg sawv daws yuav tau kev cawm dim, thaum lawv ua raws li tej kev cai thiab kab ke ntawm txoj Moo Zoo.”9

Thaum peb txoj kev ntseeg loj zuj zus, peb kuj yuav tsum rau siab ua raws li txoj moo zoo. Puag ta kuv hais ib zaj uas tus kws sau ntawv Yelemes sau thaum Dresden raug puas tsuaj. Nws kuj sau kab lus no hais tias, “Es gibt nichts Gutes, ausser: Man tut es.” Rau cov uas tsis paub hais yam lus zoo tshaj plaws no, kab lus no txhais hais tias, “Tsis muaj dab tsi zoo tsuas yog yus ua yus tus kheej xwb.”10

Tej zaum peb txawj hais lus muaj kuab txog tej yam ntawm sab ntsuj plig. Tej zaum lwm tus yuav qhuas peb vim peb txawj ntse piav txog ib zaj lus teev ntuj. Tej zaum peb txawj hais txog kev teev ntuj thiab “ua npau suav txog [peb] nqi zog xwb.”11 Tiam sis yog peb txoj kev ntseeg tsis hloov peb txoj kev ua neej—yog tej yam uas peb ntseeg tsis hloov peb tej kev txiav txim siab niaj hnub—peb txoj kev teev ntuj tsis muaj nqi, thiab peb txoj kev ntseeg, tej zaum tuag, thiab yog tsis tau tuag ces ntshe tsis ntev yuav ploj mus.12

Kev mloog lus yeej yog lub hauv paus ntawm kev ntseeg. Los ntawm kev mloog lus peb thiaj ua rau peb cov ntsuj plig ci ntsa iab.

Tiam sis kuv xav tias tej lub sij hawm peb tsis to taub kev mloog lus. Tej zaum peb xav tias kev mloog lus tsis yog ib lub hom phiaj, tiam sis tsis yog ib txoj kev kom muaj raws li hom phiaj. Los sis qhov uas peb muab rab rauj ntaus lub thaiv ntaus hlau piv rau qhov uas peb pheej cem thiab hais lus tsis zoo vim peb xav yuam cov neeg uas peb hlub kom mloog lus thiab ua neeg dawb huv.

Yeej muaj tej lub sij hawm thaum lwm tus yuav tsum hais kom peb hloov siab lees txim. Muaj tseeb tiag, ib txhia yuav mloog thaum hais li ntawd xwb.

Tiam sis tej zaum muaj ib zaj lus piv txwv txawv uas piav tau vim li cas peb ua raws li Vajtswv cov lus txib. Tej zaum kev mloog lus tsis yog tus txheej txheem yuam thiab hloov peb sab ntsuj plig rais los mus ua neeg uas tsis zoo li peb tiag tiag. Tiam sis, yog tus txheej txheem uas peb nrhiav tau hais tias peb yog neeg zoo li cas tiag tiag.

Vajtswv tus uas Muaj Hwj Chim Tag Nrho tau tsim peb. Nws yog peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Peb yog Nws cov me nyuam ntsuj plig. Peb yeej yog neeg uas muab tej yam muaj nqi tshaj txhua yam ua, yog li ntawd nyob hauv peb, muaj tej uas los saum ntuj los.

Tiam sis nyob hauv lub ntiaj teb no, peb tej kev xav thiab tej yam peb ua yeej raug tej yam uas tsis dawb huv thiab qias neeg. Cov hmoov av thiab khoom qias ntawm lub ntiaj teb ua rau peb sab ntsuj plig tsis huv, ua nyuaj rau peb nco ntsoov peb lub hom phiaj thiab tej uas yog peb teej tug.

Tiam sis txhua yam no yuav tsis hloov qhov uas peb yog neeg dab tsi. Peb tseem yog cov uas los saum ntuj los. Thiab lub sij hawm uas peb tso siab plhuav rau peb tus Cawm Seej thiab pib ua Nws cov pab coj, ces muaj ib qho txuj ci tseem ceeb. Vajtswv txoj kev hlub thiab qhov tseeb txoj kev kaj puv peb lub siab, peb tsis xav ua txhaum, thiab peb tsis xav taug kev hauv kev tsaus ntuj nti ntxiv.13

Peb xav tias kev mloog lus tsis yog kev rau txim tiam sis yog ib txoj kev rau peb txais tau tej uas Vajtswv foom pub rau peb los ua peb tug. Thiab tej yam qias neeg, hmoov av, thiab tej kev cov nyom ntawm lub ntiaj teb ploj zuj zus mus. Thaum kawg, peb pom tau tus ntsuj plig uas muaj nqi tshaj nyob hauv peb, thiab peb rais los ua neeg uas coj zoo txhua lub sij hawm.

Tsim Nyog Muab Nej Cawm Dim

Cov kwv tij thiab cov muam, kuv cov phooj ywg, kuv ua tim khawv hais tias Vajtswv saib peb zoo li peb yog tiag tiag—thiab Nws xav tias tsim nyog muab peb cawm dim.

Tej zaum nej xav tias nej lub neej raug puas tsuaj. Tej zaum nej tau ua txhaum. Tej zaum nej ntshai, npau taws, nyuaj siab, los sis ua xyem xyav. Tiam sis ib yam li tus Tswv Yug Yaj Zoo nrhiav Nws cov yaj uas tau ploj lawm, yog nej tso siab rau tus Cawm Seej ntawm lub ntiaj teb, Nws yuav nrhiav tau nej.

Nws yuav cawm nej dim.

Nws yuav muab nej tsa thiab tsaws hlo saum Nws xub pwg.

Nws yuav nqa nej rov qab mus tsev.

Yog tias tib neeg txawj muab cov pob zeb tawg tag kho ua ib lub tsev koom txoos zoo nkauj, ces peb yeej paub thiab tso siab tias peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej uas hlub peb kho tau peb kom zoo. Nws lub tswv yim yog kom peb hloov ua neeg zoo dua li peb ua thaum yav tas los—ua neeg zoo tshaj qhov peb xav. Thaum peb muaj kev ntseeg ua Nws cov pab coj, peb yeej loj hlob rais los ua neeg uas muaj yeeb koob thiab kev xyiv fab zoo li Vajtswv xav kom peb ua.

Nov yog kuv zaj lus tim khawv thiab kuv txo hwj chim thov Vajtswv li no los ntawm peb tus Xib Hwb lub npe, los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.