Praleisti pagrindinę navigaciją
balandis 2016 | Įsivaizduokite save šventykloje

Įsivaizduokite save šventykloje

balandis 2016 Visuotinė konferencija

Meldžiu, kad kiekvienas iš mūsų gerbtume Gelbėtoją ir pakeistume savo gyvenimuose tai, kas būtina, kad „įsivaizduotume save Jo šventose šventyklose.“

Sunkiai suvokiamas yra šiame laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpyje Viešpaties išgelbėjimo plano ritimasis pirmyn.1 To pavyzdys yra prezidento Tomo S. Monsono šioje konferencijos sesijoje pateiktas pranešimas apie keturias naujas šventyklas. Kai 1963 metais prezidentas Monsonas buvo pašauktas apaštalu, pasaulyje buvo 12 veikiančių šventyklų.2 Pašventinus Provo Siti centrinę šventyklą dabar yra 150 šventyklų, o kai visos paskelbtos bus pašventintos, jų bus 177 . Tai yra priežastis mums nuolankiai džiūgauti.

Šią dieną, prieš šimtą aštuoniasdešimt metų, 1836 metų balandžio 3-iąją, Kirtlando šventykloje Džozefui Smitui ir Oliveriui Kauderiui buvo apreikštas didingas regėjimas. Tai įvyko praėjus vos vienai savaitei po šventyklos pašventinimo. Šiame regėjime šventykloje jie pamatė Viešpatį, stovintį virš sakyklos turėklo. Tarp kitų dalykų Gelbėtojas pareiškė:

„Tedžiūgauja širdys visų mano žmonių, kurie visomis savo išgalėmis statė šiuos namus mano vardui.

„Nes štai, aš priėmiau šiuos namus, ir čia bus mano vardas; ir šituose namuose aš apsireikšiu gailestingas savo žmonėms.“3

Šiame šventame įvykyje pasirodė senovės pranašai, tarp jų Elijas, kuris suteikė raktus, būtinus šventyklos apeigoms.

Pagal tai, kas prieš metus nutiko Bankoke, Tailande, kai ten buvo paskelbta apie šventyklą, galime nujausti, kaip džiūgauja tiek nariai, tiek ir misionieriai Kite, Ekvadore; Hararėje, Zimbabvėje; Beleme, Brazilijoje ir Limoje, Peru. Sesuo Šelė Synjar, tuometinio Tailando Bankoko misijos prezidento Deivydo Synjaro žmona, el. laiške šeimai ir draugams rašė, kad su savo vyru išgirdusi prezidentą paskelbiant apie šventyklą patyrė „12 bemiegių valandų ir išliejo daug džiaugsmo ašarų.“ Pusę dvylikos vakare jie paskambino misijos padėjėjams ir jiems apie tai pranešė. Padėjėjai paskambino visiems misionieriams. Atėjo atsakymas, kad visa misija nemiegojo ir vidurnaktį šokinėjo ant lovų iš džiaugsmo. Sesuo Synjar juokaudama įspėjo šeimą ir draugus: „Prašau, tik nesakykite apie tai Misionierių departamentui!“4

Giliai dvasinga reakcija buvo vienodai stipri tarp visų narių Tailande. Esu tikras, kad širdyse ir namuose vyko dvasinis pasiruošimas, o apsireiškimai iš dangaus ruošė šventuosius tose vietose, kur bus šios naujai paskelbtos šventyklos.

Jauna tailandietė su veidrodžiu, ant kurio užrašyta: „Pamatyk save šventykloje“.

Sesuo Synjar Tailande turėjo keletą specialiai pagamintų rankinių veidrodėlių, kuriuos ji naudojo mokydama, ypač seseris. Veidrodėlyje buvo išgraviruota šventykla su užrašu „Įsivaizduokite save šventykloje.“ Žmonės, žiūrėdami į veidrodėlį, matė save šventykloje. Synjarai mokė besidominčiuosius ir narius įsivaizduoti save šventykloje ir daryti būtinus gyvenimo pokyčius bei dvasiškai ruoštis pasiekti šį tikslą.

Mano užduotis šį rytą kiekvienam iš mūsų, kad ir kur gyventume, yra padėti įsivaizduoti save šventykloje. Prezidentas Monsonas sakė: „Kol neatėjote į Viešpaties namus ir negavote visų jums skirtų palaiminimų, jūs neįgijote visko, ką Bažnyčia jums siūlo. Visų svarbiausi ir aukščiausi Bažnyčios narių palaiminimai yra tie, kuriuos gauname Dievo šventyklose.“5

Nepaisant teisumo stokos šiandieniniame pasaulyje, mes gyvename šventais laikais. Pranašai mylinčiomis ir geranoriškomis širdimis per šimtmečius nusakė mūsų laikus.6

Pranašas Džozefas Smitas, cituodamas Abdiją7 Senajame Testamente ir Pirmą laišką Petrui8 Naujajame Testamente, pripažino didį Dievo sumanymą krikštyti už mirusiuosius ir padaryti mus gelbėtojais ant Sionės kalno.9

Viešpats pasirūpino mūsų žmonių gerove, suteikė priemones ir pranašišką vadovavimą, kad mes vertai galėtume atlikti savo šventyklos pareigas už gyvuosius ir mirusiuosius.

Dėl sugražintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos mes suprantame gyvenimo tikslą, Tėvo išgelbėjimo planą Savo vaikams, Gelbėtojo išperkančiąją auką ir pagrindinį šeimų vaidmenį dangaus organizacijoje.10

Didėjantis šventyklų skaičius ir pažangios technologijos, padedančios atlikti mūsų šventą šeimos istorijos pareigą mirusiesiems, šį laikmetį padaro labiausiai palaimintu laikotarpiu per visą istoriją. Aš džiūgauju dėl nepaprastos mūsų jaunimo ištikimybės indeksuojant ir surandant savo protėvius bei po to darant krikštijimo ir patvirtinimo darbą šventykloje. Jūs tiesiogine prasme esate vieni iš pranašautų gelbėtojų ant Sionės kalno.

Kaip turime pasiruošti šventyklai?

Žinome, kad teisumas ir pasišventimas yra pagrindiniai pasiruošimo šventyklai komponentai.

97-ame Doktrinos ir Sandorų skyriuje skaitome: „Ir kiek mano žmonės statys namus man Viešpaties vardu ir neleis į juos įeiti niekam nešvariam, idant jie nebūtų suteršti, tiek ant jų bus mano šlovė.“11

Iki 1891 metų Bažnyčios prezidentas pasirašydavo kiekvieną šventyklos rekomendaciją, kad apsaugotų šventyklos šventumą. Po to ši atsakomybė buvo perduota vyskupams ir kuolo prezidentams.

Mūsų didis troškimas yra, kad Bažnyčios nariai gyventų verti šventyklos rekomendacijos. Prašau, negalvokite apie šventyklą kaip apie kažkokį tolimą ir galbūt neįgyvendinamą tikslą. Dauguma narių, bendradarbiaudami su savo vyskupu, gali per palyginti trumpą laikotarpį įvykdyti visus teisius reikalavimus, jei jie turi ryžtą pasiruošti ir visiškai atgailauti dėl prasižengimų. Tai apima pasiryžimą sau atleisti ir nesikoncentruoti į savo netobulumus ar nuodėmes kaip neįveikiamas kliūtis norint įžengti į šventą šventyklą.

Gelbėtojo Apmokėjimas buvo atliktas už visus Dievo vaikus. Jo išperkanti auka patenkina teisingumo reikalavimus visiems nuoširdžiai atgailaujantiems. Tai nuostabiai gražiai aprašo Raštai:

„Esate paraudę nuo nuodėmių, bet aš išbalinsiu jus kaip sniegą.“12

„Jų nuodėmės daugiau nebeatminsiu.“13

Leiskite jus patikinti, kad gyvenimas pagal teisius principus atneš jums ir jūsų šeimai džiaugsmą, pasitenkinimą ir ramybę.14 Tiek suaugę nariai, tiek ir jaunuoliai, 15 atsakydami į šventyklos rekomendacijos klausimus, asmeniškai patvirtina savo vertumą. Svarbiausias reikalavimas yra sustiprinti mūsų liudijimą apie Dievą Tėvą, Jo Sūnų Jėzų Kristų ir apie Jo Evangelijos sugrąžinimą bei pajausti Šventosios Dvasios tarnavimą.

Šventyklos palaiminimai yra gausūs.

Svarbiausi šventyklos palaiminimai yra išaukštinimo apeigos. Evangelijos planas yra susijęs su išaukštinimu ir apima šventų sandorų su Dievu sudarymą ir laikymąsi. Šias apeigas ir sandoras, išskyrus krikštą ir patvirtinimą, atlieka ir gauna šventykloje gyvieji. Mirusieji visas išgelbėjimo apeigas ir sandoras gauna šventykloje.

Brigamas Jangas mokė: „Nėra nieko tokio, ko Viešpats nebūtų padaręs žmonijai išgelbėti; […] visa tai, ko žmonės patys negalėtų padaryti dėl savo išgelbėjimo, buvo atlikta Gelbėtojo ir Jame.“16

Mūsų susirinkimų namuose ir kituose pastatuose Bažnyčios vadovai suorganizuoja kuolus, apylinkes, kvorumus, Bažnyčios pagalbines organizacijas, misijas ir kt. Tiktai šventyklose Viešpats sukuria amžinąsias šeimas.

Akivaizdu, kad žmonės su sudužusia širdimi ir tikrai atgailavę dėl savo nuodėmių Viešpačiui Jo šventuose namuose yra visiškai priimtini.17 Mes žinome, kad „Dievas nėra šališkas.“18 Vienas vertingiausių dalykų, kurie man patinka apie šventyklą yra tai, jog tarp lankančiųjų nėra jokių turto, sluoksnio ar užimamų pareigų skirtumų. Prieš Dievą mes visi lygūs. Visų balti drabužiai simbolizuoja, kad esame tyri ir dorybingi.19 Visi sėdi šalia vienas kito turėdami širdžių troškimą būti vertais mylinčio Dangiškojo Tėvo sūnumis ir dukterimis.

Šventyklos užantspaudavimų kambarys

Tik pagalvokite, visame pasaulyje vyrai ir moterys per „šventose šventyklose vykdomas šventas apeigas ir sudaromas sandoras […] sugrįš Dievo akivaizdon ir […] bus amžinai suvienyti.“20 Jie tai atlieka nuostabiame šventame užantspaudavimo kambaryje, prieinamame visiems šventyklos vertiems nariams. Sudarę šias sandoras, jie gali priešpriešai esančiuose veidrodžiuose „matyti save šventykloje.“ „Šventyklos veidrodžiai atkartojančiai atspindi atvaizdus, kurie atrodo nueina į amžinybę.“21 Šie atspindėti atvaizdai padeda mums prisiminti tėvus, senelius bei visas ankstesnes kartas. Jie padeda mums suvokti šventas sandoras, kurios sujungia mus su visomis būsimomis kartomis. Tai yra nepaprastai reikšminga ir prasideda, kai jūs „įsivaizduojate save šventykloje.“

Šventyklos užantspaudavimo kambario veidrodžiai

Prezidentas Hovardas V. Hanteris patarė: „pamąstykite apie nuostabioje Kirtlando šventyklos pašventinimo maldoje esančius didingus mokymus, kuriuos Pranašas Džozefas Smitas gavo per apreiškimą. Per Viešpaties kunigystės galią, kuria mums duodama pasinaudoti Jo šventose šventyklose, į šią maldą vis dar atsakoma tiek asmeniškai, tiek šeimoms, tiek apskritai žmonėms.“22 Mums vertėtų pastudijuoti Doktrinos ir Sandorų 109 skyrių ir sekti prezidento Hanterio patarimu „Viešpaties šventyklas paversti didingu [savo] narystės simboliu.“23

Šventykla taip pat yra užuovėjos, dėkojimo, mokymo, suvokimo, „tobulin[imo] […] visame kame, kas susiję su Dievo karalyste žemėje“, vieta.24 Mano gyvenime ji yra ramybės ir tylos vieta pasaulyje, kuris yra tikroje sumaištyje.25 Nuostabu palikti pasaulio rūpesčius už šios šventos aplinkos sienų.

Dažnai šventykloje ir tyrinėdami šeimos istoriją, mes jaučiame raginimus bei dvasinius įkvėpimus iš Šventosios Dvasios.26 Kartais šventykloje uždanga tarp mūsų ir esančių kitoje uždangos pusėje tampa labai plona. Stengdamiesi būti gelbėtojais ant Sionės kalno mes gauname papildomą pagalbą.

Prieš keletą metų Centrinės Amerikos šventykloje, vieno dabartinio garbės visuotinio įgaliotinio žmona padėjo tėvui, motinai ir jų vaikams gauti amžinąsias sandoras užantspaudavimo kambaryje, kuriame yra šventyklos veidrodžiai. Jiems pabaigus ir pažvelgus į tuos veidrodžius, ji veidrodyje pamatė veidą žmogaus, kurio nebuvo kambaryje. Paklaususi motinos, ji sužinojo, kad jos duktė buvo mirusi, ir todėl jos kartu fiziškai su jais nebuvo. Už mirusią dukterį buvo atliekamos šventos vikarinės apeigos.27 Niekada nenuvertinkite pagalbos, sulaukiamos šventyklose iš kitos uždangos pusės.

Prašau, žinokite, kaip nuoširdžiai mes trokštame, kad visi pakeistų savo gyvenimuose tai, kas būtina, kad galėtų būti verti šventyklos. Pamaldžiai peržvelkite, ką jūs savo gyvenime veikiate, siekite Dvasios vadovavimo ir pasikalbėkite su savo vyskupu apie pasiruošimą šventyklai. Prezidentas Tomas S. Monsonas yra pasakęs: „Jums nėra svarbesnio siektino tikslo, kaip būti vertam įžengti į šventyklą.“28

Gelbėtojas yra pagrindinis nepajudinamas mūsų tikėjimo ir Jo Bažnyčios kertinis akmuo

Prieš du mėnesius man teko privilegija kartu su prezidentu Henriu B. Airingu dalyvauti Fidžio Suva šventyklos naujame pašventinime. Tai buvo ypatingas ir šventas įvykis. Prezidento Airingo drąsa ir stiprūs dvasiniai raginimai leido atlikti naują pašventinimą didžiausio kada nors pietų pusrutulyje užfiksuoto ciklono akivaizdoje. Fizinė ir dvasinė apsauga buvo suteikta jaunimui, misionieriams ir nariams.29 Dievo rankos įsikišimas buvo akivaizdus. Fidžio Suva šventyklos naujas pašventinimas buvo prieglobstis nuo audros. Dažnai, kai patiriame gyvenimo audras, išvystame Viešpaties ranką, suteikiančią amžinybės apsaugą.

Pirmasis Fidžio Suva šventyklos pašventinimas 2000-ųjų metų birželio 18 dieną tai pat buvo nepaprastas. Šventyklos statybos darbams einant į pabaigą, grupė maištininkų įkaitais paėmė parlamento narius. Suvos centras Fidžyje buvo išplėštas ir sudegintas. Kariuomenė paskelbė karinę padėtį.

Kaip krašto prezidentas, aš kartu su keturiais kuolo prezidentais Fidžyje nuvykau į karalienės Elžbietos kareivines susitikti su kariuomenės vadais. Po to, kai mes paaiškinome apie numatomą pašventinimą, jie mus palaikė, bet nerimavo dėl prezidento Gordono B. Hinklio saugumo. Jie mums rekomendavo atlikti nedidelį pašventinimą, be jokių renginių už šventyklos sienų, tokių kaip kertinio akmens ceremonija. Jie akcentavo, kad bet kas, esantis už šventyklos sienų, galėjo būti potencialus smurtaujančiųjų taikinys.

Prezidentas Hinklis patvirtino, kad bus atliekama viena nedidelė pašventinimo sesija dalyvaujant tik naujai šventyklos prezidentūrai ir keliems vietiniams vadovams. Dėl grėsusio pavojaus daugiau pakviestųjų nebuvo. Tačiau jis pabrėždamas pasakė: „Jei šventinsime šventyklą, taip pat turėsime kertinio akmens ceremoniją, nes Jėzus Kristus yra pagrindinis kertinis akmuo, ir tai yra Jo Bažnyčia.“

Kai išėjome laukan kertinio akmens ceremonijai, nebuvo nei Bažnyčiai nepriklausančių žmonių, nei vaikų, nei žiniasklaidos – lauke nebuvo nieko. Tačiau ištikimas pranašas pademonstravo savo drąsų ir nepajudinamą įsipareigojimą Gelbėtojui.

Vėliau prezidentas Hinklis, kalbėdamas apie Gelbėtoją, sakė: „Jam nėra lygių. Niekada nebuvo. Ir niekada nebus. Turime būti dėkingi Dievui už dovaną – Jo Mylimąjį Sūnų, kuris atidavė Savo gyvybę, kad mes galėtume gyventi, ir kuris yra pagrindinis nepajudinamas mūsų tikėjimo ir Jo Bažnyčios kertinis akmuo.“30

Broliai ir seserys, meldžiu, kad kiekvienas iš mūsų gerbtume Gelbėtoją ir pakeistume savo gyvenimuose tai, kas būtina, kad „įsivaizduotume save Jo šventose šventyklose.“ Tai darydami, mes galime įvykdyti Jo šventus tikslus ir pasiruošti patys bei paruošti savo šeimas visiems tiems palaiminimams, kuriuos Viešpats ir Jo Bažnyčia gali suteikti šiame gyvenime ir amžinybėje. Tvirtai liudiju, kad Gelbėtojas gyvas. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Left
Rodyti nuorodasPaslėpti nuorodas

    Išnašos

    1. Žr. Doktrinos ir Sandorų 112:30–32.

    2. Dvyliktoji, Londono Anglijos, šventykla buvo pašventinta 1958 metų rugsėjo 7 d.

    3. Doktrinos ir Sandorų 110:6–7.

    4. Šelės Synjar el. laiškas, 2015 m. balandžio 6 d.

    5. Tomas S. Monsonas, „Šventoji šventykla – švyturys pasauliui,“

    6. Žr. Izaijo 2:2.

    7. Žr. Abdijo 1:21.

    8. Žr. 1 Petro 4:6.

    9. Žr. Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), 409.

    10. Žr. Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff (2004), 177, 192–93.

    11. Doktrinos ir Sandorų 97:15; taip pat žr. 17 eilutę.

    12. Izaijo 1:18.

    13. Izaijo 31:34.

    14. Žr. Doktrinos ir Sandorų 59:23.

    15. Kaip endaumentą gavę suaugusieji turi rekomendaciją į šventyklą, taip verti jaunuoliai ir endaumento negavę suaugusieji gali gauti riboto naudojimo rekomendaciją krikštams už mirusiuosius. Abi rekomendacijas turi pasirašyti gavėjas – patvirtinti savo vertumą. Ši riboto naudojimo rekomendacija galioja vienus metus ir suteikia galimybę vyskupijos nariui kasmet aptarti su kiekvienu asmeniu jo vertumą.

    16. Teachings of Presidents of the Church: Brigham Young (1997), 32.

    17. Žr. Doktrinos ir Sandorų 58:42.

    18. Apaštalų darbų 10:34; taip pat žr. Moronio 8:12; Doktrinos ir Sandorų 1:35; 38:16.

    19. Žr. Doktrinos ir Sandorų 100:16.

    20. „Šeima. Pareiškimas pasauliui,” Liahona, Nov. 2010, 129.

    21. Gerrit W. Gong, “Temple Mirrors of Eternity: A Testimony of Family,” Liahona, Nov. 2010, 37.

    22. Teachings of Presidents of the Church: Howard W. Hunter (2015), 183.

    23. Teachings: Howard W. Hunter, 178.

    24. Žr. Doktrinos ir Sandorų 97:13–14.

    25. Žr. Doktrinos ir Sandorų 45:26–27.

    26. Dažnai mes tai vadiname Elijos dvasia. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė, kad Elijos dvasia yra „Šventosios Dvasios, liudijančios apie dieviškąją šeimos prigimtį, pasireiškimas“ (“A New Harvest Time,” Ensign, May 1998, 34).

    27. Gautas sutikimas skelbti.

    28. Tomas S. Monsonas, “Šventoji šventykla – švyturys pasauliui,” 93.

    29. Misionieriai ir iš kitų salų atvežti jaunuoliai buvo apgyvendinti saugiose Bažnyčios mokyklose bei Bažnyčios pastatuose ir buvo apsaugoti nuo blogiausių Vinstono ciklono padarinių.

    30. Gordon B. Hinckley, “Four Cornerstones of Faith,” Liahona, Feb. 2004, 4–5.