2010–2019
Ib tug Tim Khawv txog Vajtswv
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2016


Ib tug Tim Khawv txog Vajtswv

Kuv xav kom nej tsis txhob xav tias nej muaj txim vim nej xav tias nej tsis muaj txuj ci txaus qhia lwm tus txog txoj moo zoo. Tiam sis, thov hais tias, kom muaj cib fim sawv ua tim khawv txog Vajtswv. Qhov no yeej yuav ua rau nej mob siab ntau dua li kev muaj txim.

Tib neeg hauv lub ntiaj teb tsis pom Vajtswv txoj hauj lwm feem ntau. Rau puas xyoo ua ntej Yexus Khetos yug los muaj neeg txawj tawm tswv yim xws li Confucius nyob Suav Teb thiab Buddha nyob hauv India Sab Hnub Tuaj, Vajtswv lub hwj chim pov thawj hwj nyob hauv Daniyees, es nws yog tus yaj saub thaum Neeg Npanpiloos tus vaj ntxwv Nenpukajnexales kav.

Ib zaj npau suav ua rau tus vaj ntxwv nyuaj siab heev, nws thiaj li yuam nws cov kws txawj ua yees siv thiab ua khawv koob qhia nws tias nws ua npau suav txog dab tsi thiab lub ntsiab ntawm zaj npau suav ntawd yog dab tsi. Lawv yeej qhia tsis tau hais tias tus vaj ntxwv tau ua npau suav txog dab tsi, thiab lawv yws yws heev. “Tej neeg uas nyob hauv ntiaj teb no yeej tsis muaj ib tug uas yuav qhia tau tej uas koj hais ko rau koj paub li [thiab tsis muaj ib tug vaj ntxwv uas yuav ua li no].”1 Tus Vaj Ntxwv Nenpukajnexales npau taws vim lawv ua tsis tau thiab nws tshaj tawm tias yuav muab tag nrho nws cov txawj ua yees siv tua tuag.

Daniyees, uas yog ib tug ntawm tus Vaj Ntxwv cov neeg txawj ntse, tau “thov Vajtswv tus uas nyob saum ntuj hlub thiab qhia tej yam uas tsis muaj leej twg paub.”2

Muaj ib qho txuj ci tseem ceeb. Vajtswv tau muab qhov uas tsis muaj leej twg paub txog tus vaj ntxwv zaj npau suav tshwm sim rau Daniyees.

Lawv coj Daniyees mus rau tus vaj ntxwv. “Koj puas muaj cuab kav qhia tau kuv zaj npau suav thiab txhais cov ntsiab lus rau kuv paub tiag?”

Daniyees teb hais tias:

“Cov neeg uas txawj saib xyab, txawj ua yees siv thiab txawj saib hnub qub yeej tsis muaj ib tug yuav paub txhais zaj npau suav ntawd rau koj li. …

“Tsuas muaj Vajtswv tib leeg tus uas nyob saum ntuj thiaj qhia tau tej … no rau [tus] vaj Ntxwv, [txog] tej uas yuav muaj los yav ntom ntej no rau koj paub. …

Daniyees hais tias, “Vajtswv tus uas nyob saum ntuj yuav tsa ib lub teb chaws, [lub pob zeb loj loj ntais rhe saum pob tsuas los uas tsis yog neeg txhais tes ua, uas yuav los ua ib lub roob thiab puv lub ntiaj teb tag nrho] uas yuav nyob mus tsis paub kawg li … [thiab] yuav nyob mus ib txhis.

Daniyees hais tias, “… Kuv twb piav thiab txhais koj zaj npau suav lub ntsiab meej rau koj lawm.”3

Vim Daniyees piav meej txog nws zaj npau suav, tus vaj ntxwv hais tias, “Koj tus Vajtswv yog tus uas muaj hwj chim loj dua tej vaj tswv, nws yog tus Tswv uas kav tag nrho tej vaj ntxwv.”4

Los ntawm qhov uas Vajtswv ua txuj ci tseem ceeb Daniyees thiaj qhia tej uas yuav muaj los yav tom ntej txog qhov uas yuav muab Yexus Khetos txoj moo zoo txum tim rov qab los rau lub ntiaj teb, ib lub nceeg vaj uas yuav puv tag nrho lub ntiaj teb, “uas yuav nyob mus tsis paub kawg li … [thiab] yuav nyob mus ib txhis.”

Cov mej zeej ntawm lub Koom Txoos nyob hauv hnub nyoog kawg yuav tsawg heev, raws li Nifais qhia, tiam sis lawv yuav nyob thoob plaws lub ntiaj teb, thiab yuav muab lub hwj chim thiab cov kab ke ntawm lub pov thawj hwj rau txhua tus uas xav tau, kom puv lub ntiaj teb raws li Daniyees qhia.5

Thaum xyoo 1831 tus Yaj Saub Yauxej Xamiv txais kev tshwm sim no hais tias tus Tswv muab cov yuam sij ntawm Vajtswv lub nceeg vaj [thiab cov yuam sij kom muab Ixayees sib sau ua ke los ntawm plaub ceg ntuj]6 cob rau neeg nyob hauv ntiaj teb, thiab txij ntawd mus txoj moo zoo yuav dov mus kom thoob rau lub ntiaj teb, ib yam li lub pob zeb uas muab txam tawm saum lub roob los uas tsis yog neeg txam, es yuav dov mus, kom txog thaum lub pob zeb ntawd puv tag nrho lub ntiaj teb.”

Kev Lav Ris uas Peb Koom Ris

Kev muab Ixayees sib sau ua ke yog ib qho txuj ci tseem ceeb. Nws zoo li ib daim duab uas peb muab dhos ua ke ua ntej txoj Kev Los Zaum Ob. Zoo ib yam li peb xav tsis tawm thaum peb pom txhua daim uas yuav tsum muab dhos ua ke, cov Neeg Ntseeg thaum yav tas los tej zaum xav tias lawv yeej yuav tsis muaj peev xwm coj txoj moo zoo rau tag nrho neeg ntiaj teb. Tiam sis, lawv tau pib ua Vajtswv txoj hauj lwm no, zoo li ib tug neeg muab ob daim dhos ua ke, pib ntawm sab nraud kom thiaj kho tau lub hauv paus ua ntej. Lub pob zeb uas tsis yog neeg txhais tes ua pib dov mus zuj zus tom ntej; pib ntawm ob peb puas mus txog ob peb txhiab, mus txog ob peb vam, thiab tam sim no muaj ntau plhom Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg nyob thoob plaws lub ntiaj teb uas muab tej daim sib dhos ua ke nyob hauv txoj hauj lwm zoo kawg nkaus no.

Daim Duab
Daim duab sib dhos ua ke

Peb txhua tus yeej yog ib daim ntawm daim duab no, thiab peb txhua tus pab muab tej daim tseem ceeb dhos ua ke. Nej yeej yog cov tseem ceeb uas ua txoj hauj lwm zoo no. Peb pom tau meej rau yav tom ntej. Peb pom tias txuj ci tseem ceeb no yuav loj tuaj thiab tus Tswv txhais tes yuav coj peb thaum peb muab tej daim dhos ua ke ntxiv. Ces, “tus Yehauvas uas Muaj Hwj Chim yuav hais tias txoj hauj lwm twb tiav lawm,”7 thiab Nws yuav rov qab los muaj hwj chim thiab yeeb koob.

Daim Duab
Peb txhua tus yog ib daim ntawm daim duab no

Thawj Tswj Hwm Thomas S. Monson hais tias: “Nov yog lub sij hawm kom cov mej zeej thiab cov tub txib ua hauj lwm ua ke, ua hauj lwm … kom coj tib neeg los cuag Nws. … Nws yuav pab peb ua hauj lwm yog tias peb yuav muaj kev ntseeg ua Nws tej hauj lwm.”8

Lub luag hauj lwm uas Vajtswv muab rau cov tub txib ris dhau los mas Vajtswv tau muab rau peb txhua tus ris. Peb txhua tus xav qhia txog txoj moo zoo no, thiab zoo siab uas ntau txhiab tus ua kev cai raus dej txhua lub lim tiam. Tiam sis txawm muaj koob hmoov zoo no, vim peb txhawj txog peb cov kwv tij thiab cov muam, thiab peb xav ua raws li Vajtswv lub siab nyiam, ua rau peb xav xav qhia txog thiab txhawb nqa Vajtswv lub nceeg vaj nyob thoob plaws lub ntiaj teb.

Ciaj Ciam ntawm lub Txim

Txawm nej xav qhia txog txoj moo zoo heev tam sim no los, tej zaum nej tsis zoo siab vim nej ua tsis tau thaum yav tas los. Tej zaum nej zoo li ib tug phooj ywg uas hais tias, “Kuv twb hais rau peb tsev neeg thiab phooj ywg txog lub Koom Txoos lawm, tiam sis tsis muaj leej twg uas xav paub pes tsawg, thiab txhua zaus lawv hais tias lawv tsis xav paub, ua rau kuv tsis tshua xav qhia ntxiv. Kuv paub kuv yuav tsum ua ntxiv, tiam sis kuv tsis paub ua li cas, thiab ua rau kuv xav tias kuv muaj txim loj heev.”

Sim seb kuv puas muaj peev xwm pab tau.

Kev muaj txim yog ib qho tseem ceeb uas pab peb hloov tej yam uas peb yuav tsum hloov, tiam sis kev muaj txim pab tsis tau tag nrho.

Kev xav tias yus muaj txim yeej zoo li roj teeb nyob hauv ib lub tsheb uas siv roj av. Lub roj teeb muaj zog taws teeb, qhib lub cav, thiab taws qhov muag tsheb, tiam sis ua tsis tau kom lub tsheb khiav mus. Lub roj teeb, nyob nws tus kheej, tsis txaus. Thiab kev xav tias yus muaj txim yeej tsis txaus thiab.

Kuv xav kom nej tsis txhob xav tias nej muaj txim vim nej xav tias nej tsis muaj txuj ci txaus qhia lwm tus txog txoj moo zoo. Tiam sis, thov zoo li Amas qhia hais tias, kom muaj cib fim sawv [ua tim khawv txog Vajtswv] rau txhua lub caij nyoog thiab rau tag nrho txhua txhia yam, thiab nyob tag nrho txhua qhov chaw uas [peb] yuav nyob” xwv kom Vajtswv yuav txhiv lwm tus dim, thiab suav lawv nrog cov uas nyob hauv thawj txoj kev sawv rov los, xwv kom lawv yuav tau txoj sia nyob mus ib txhis.9 Qhov no yeej yuav ua rau nej mob siab ntau dua li kev muaj txim.

Qhov uas peb ua tim khawv txog Vajtswv rau txhua lub caij nyoog thiab rau tag nrho txhua txhia yam hais txog qhov uas peb ua neej li cas thiab peb hais lus zoo li cas.

Cia li qhib siab txog nej txoj kev ntseeg Khetos. Thaum nej muaj cib fim, hais txog Nws lub neej, Nws tej lus qhia, thiab Nws lub txiaj ntsim uas Nws foom pub rau noob neej. Qhia txog Nws tej lus tseeb nyob hauv Phau Ntawv Maumoos. Nws tau cog lus li no hais tias: “Tus uas lees tab meeg sawv daws hais tias, nws yog kuv li, ces kuv yuav lees yuav tus ntawd tab meeg kuv Txiv tus uas nyob saum ntuj ceeb tsheej.”10 Kuv cog lus rau nej tias thaum nej thov Vajtswv tsis tu tsis tseg thiab kom muaj cib fim “sawv ua tim khawv txog Vajtswv,” nej yuav muaj cib fim ua li ntawd, thiab nej yuav ntsib cov uas nrhiav txoj kev kaj thiab txoj kev txawj ntse ntxiv. Thaum nej ua raws li tej kev tshoov siab ntawm sab ntsuj plig, tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv yuav muab nej tej lus nkag mus rau hauv lwm tus lub siab, thiab muaj ib hnub tus Cawm Seej yuav lees yuav nej nyob ntawm Nws Leej Txiv lub xub ntiag.

Ib Pawg Siv Zog Ua Ke

Tej hauj lwm ntawm sab ntsuj plig kom lwm tus los rau hauv Vajtswv lub nceeg vaj yog ib yam hauj lwm uas tib neeg coob yuav tsum ua ib ke. Cia li thov cov tub txib ntxhais txib los pab sai npaum li lawv pab tau, thiab thov Vajtswv pab nej. Tiam sis nco ntsoov, lub sij hawm uas lwm tus yuav hloov siab los ntseeg tsis nyob ntawm nej.11

Kamla Persand yog ib tug poj niam los ntawm lub pov txwv Mauritius, nws kawm ua ib tug kws kho mob hauv lub nroog Bordeaux, nyob Fabkis Teb, es kuv ntsib nws thaum lub Ob Hlis Ntuj xyoo 1991. Kuv tsev neeg tau thov Vajtswv kom qhia tau txoj moo zoo nrog ib tug uas nrhiav qhov tseeb, thiab peb tau qhia nws nyob hauv peb lub tsev. Kuv zoo siab uas kuv muaj cib fim muab nws ua kev cai raus dej, tiam sis peb tsis yog cov uas pab Kamla ntau tshaj thaum nws koom lub Koom Txoos. Cov phooj ywg, cov tub txib, thiab tsev neeg uas “ua tim khawv txog Vajtswv” nyob hauv nws lub teb chaws, thiab nyob hauv Fabkis teb, thaum yog lub sij hawm rau Kamla, nws txiav txim siab ua kev cai raus dej. Nim no, 25 xyoos tom qab ntawd, nws tau cov koob hmoov los ntawm kev txiav txim siab ua li ntawd, thiab nws tus tub yog ib tug tub txib nyob hauv Madagascar.

Daim Duab
Kamla Persand thiab nws tsev neeg

Thov tsis txhob xav tias nej tej hauj lwm kom qhia lwm tus txog tus Cawm Seej txoj kev hlub yog ib qho uas nej ua tsis zoo yog tias nej cov phooj ywg tsis xav kawm los yog tsis ua raws li nej caw kom lawv ntsib cov tub txib ntxhais txib.12 Peb qhov muag ntawm sab cev nqaij daim tawv yeej tsis pom tej yam uas yuav muaj los yav tom ntej, thiab peb tsis muaj peev xwm teem sij hawm rau tej ntawd. Thaum yus qhia lwm tus txog tus Cawm Seej txoj kev hlub, nej yeej tau ua zoo kawg nkaus.

Muaj tej tseem fwv uas txwv tsis pub cov tub txib tshaj tawm txoj moo zoo, ua rau peb cov mej zeej yuav tsum ua siab loj “ua tim khawv txog Vajtswv txhua lub sij hawm thiab … nyob hauv txhua qhov chaw.”

Nadezhda los ntawm lub nroog Moscow pheej pub ib Phau Ntawv Maumoos rau lwm tus nyob hauv ib lub khoom plig thiab muab cov khob noom tso haud thiab. Nws hais tias, “Kuv qhia lawv tias yog khoom plig qab zib tshaj uas kuv muab tau rau lawv.”

Muaj lwm tus es tsis ntev tom qab nws ua kev cai raus dej nyob hauv Ukraine, Svetlana txais kev tshoov siab qhia txoj moo zoo rau ib tug txiv neej uas nws pheej pom caij lub npav. Thaum tus txiv neej tawm lub npav, nws nug hais tias, “Koj puas xav paub txog Vajtswv ntxiv?” Tus txiv neej hais tias, “Xav paub mas.” Cov tub txib qhia Viktor, thiab nws ua kev cai raus dej. Nws thiab Svetlana tau ua kev sib khi hauv lub Tuam Tsev Freiberg Germany.

Ntshe nej yuav tsis paub cov koob hmoov yuav los li cas rau nej.

Xya xyoo tas los, Kathy thiab kuv ntsib Diego Gomez thiab nws tsev neeg nyob hauv Salt Lake City. Lawv koom nrog peb mus rau kev qhib lub tuam tsev saib tiam sis tsis xav ua raws li peb caw kom lawv kawm ntxiv txog lub Koom Txoos. Lub Tsib Hlis Ntuj tas los no, Diego hu xov tooj tuaj rau kuv. Tej yam hauv nws lub neej ua rau nws txo hwj chim heev. Nws twb nrhiav tau cov tub txib, tau kawm lawv tej lus qhia, thiab npaj siab ua kev cai raus dej. Thaum lub Rau Hli Ntuj hnub tim 11 tas los, kuv muab kuv tus phooj ywg thiab tus uas nrog kuv ua ib tug pab coj Diego Gomez ua kev cai raus dej. Kuv tsis muaj peev xwm teem sij hawm rau nws txoj kev hloov siab los ntseeg thiab muaj ntau tus uas “ua tim khawv txog Vajtswv” uas ncav tes pab thiab txhawb nqa nws.

Daim Duab
Diego Gomez nrog ib pawg

Kev Caw cov Tub Hluas Ntxhais Hluas

Hais rau peb cov tub hluas ntxhais hluas nyob thoob plaws lub ntiaj teb no, kuv caw nej thiab xav kom nej los “ua tim khawv txog Vajtswv.” Cov nyob ib puag ncig nej xav paub txog sab ntsuj plig. Nej puas nco qab txog daim duab uas muab dhos ua ke? Nej yeej pab tau vim nej muaj txuj ci siv technology thiab social media. Peb xav tau nej; tus Tswv xav tau nej los mob siab ua txoj hauj lwm tseem ceeb no.

Daim Duab
Daim suab muab dhos ua ke hauv xov tooj ntawm tes

Tus Cawm Seej hais tias, “Yog li ntawd, nej cia li tawm mus qhia txhua haiv neeg, tuav Leej Txiv, Leej Tub thiab Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv lub npe muab lawv ua kev cai raus dej.”13

Tsis yog nej lam nyob hauv Africa; Asia; Europe; Amelikas Qaum Teb, Nruab Nrab, los yog Qab Teb; Pacific; los yog lwm qhov chaw nyob hauv Vajtswv lub ntuj, vim yuav tsum qhia txoj moo zoo rau “txhua haiv neeg, txhua xeem neeg, txhua yam lus thiab tej neeg sawv daws.”14

“Vajtswv tus uas nyob saum ntuj yuav tsa ib lub teb chaws, [lub pob zeb loj loj ntais rhe saum pob tsuas los uas tsis yog neeg txhais tes ua, uas yuav los ua ib lub roob thiab puv lub ntiaj teb tag nrho] uas yuav nyob mus tsis paub kawg li … [thiab] yuav nyob mus ib txhis.

“… Twb piav thiab txhais zaj npau suav lub ntsiab meej … lawm.”15

Kuv xaus kuv zaj lus los ntawm phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus uas hais tias: Thov tus Tswv, kom nws lub nceeg vaj yuav mus thoob lub ntiaj teb, kom tej neeg nyob hauv yuav txais, thiab npaj rau tej hnub yuav los, thaum uas Neeg Leej Tub yuav los saum ntuj ceeb tsheej los, nws lub yeeb koob ci ntsa iab ib puag ncig, los cuag Vajtswv lub nceeg vaj nyob rau hauv lub ntiaj teb.16 Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Daniyees 2:10.

  2. Daniyees 2:18.

  3. Daniyees 2:26–28, 44–45; kuj saib nqes 34–35.

  4. Daniyees 2:47.

  5. Saib 1 Nifais 14:12–14.

  6. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 65:2; kuj saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 110:11.

  7. Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), 444; kuj saib Boyd K. Packer, “The Standard of Truth Has Been Erected,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2003, 27.

  8. Thomas S. Monson, “Welcome to Conference, Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2013, 4.

  9. Mauxiyas 18:9.

  10. Mathais 10:32.

  11. Ib lub hlis tas los kuv nyob hauv Santa Maria, Brazil. Tij Laug João Grahl qhia kuv tias, thaum nws yog ib tug tub hluas, nws mus rau lub koom txoos tau ob xyoos, nws xav ua kev cai raus dej, tiam sis nws txiv tsis kam. Muaj ib hnub nws qhia nws ob tug muam, uas xav ua kev cai raus dej thiab, hais tias lawv yuav tsum txhos caug thiab thov Vajtswv kom ua rau lawv txiv lub siab mos muag. Lawv txhos caug thov Vajtswv thiab mus kawm ntawv.

    Thaum lawv rov qab los tsev, ua cas lawv ib tug txiv hlob tau tuaj ib lub nroog deb tuaj. Nws nyob hauv lawv tsev nrog lawv txiv tham. Thaum lawv tus txiv hlob nyob hauv chav ntawd, cov me nyuam nug lawv txiv seb nws puas kam lawv ua kev cai raus dej. Lawv tus txiv hlob los thiab tso nws txhais tes saum nws tus kwv xub pwg thiab hais tias, “Reinaldo, qhov no muaj tseeb. Cia lawv ua kev cai raus dej.” Tsis muaj leej twg paub hais tias, lawv tus txiv hlob tau ua kev cai raus dej ob peb lub hlis tas los.

    Lawv tus txiv hlob tau txais kev tshoov siab mus rau nws tus kwv lub tsev, thiab vim nws “sawv ua tim khawv txog Vajtswv” hnub ntawd, nws tus kwv cia cov me nyuam ua kev cai raus dej. Ob peb lim tiam tom qab ntawd, Reinaldo thiab nws tus poj niam tau ua kev cai raus dej. Vajtswv tau ua txuj ci tseem ceeb teb cov me nyuam tej lus thov dhau los ntawm ib tug uas txaus siab “sawv ua tim khawv txog Vajtswv.”

  12. “Nej yeej ua tau zoo thaum nej caw lwm tus, txawm yog lawv ua li cas los xij” (Clayton M. Christensen, The Power of Everyday Missionaries [2012], 23; kuj saib everydaymissionaries.org)

  13. Mathais 28:19.

  14. Mauxiyas 15:28.

  15. Daniyees 2:44–45; kuj saib nqes 34–35.

  16. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 65:5.