2010–2019
Kev Xyiv Fab thiab Kev Nyiaj Kom Dhau ntawm Sab Ntsuj Plig
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2016


Kev Xyiv Fab thiab Kev Nyiaj Kom Dhau ntawm Sab Ntsuj Plig

Thaum peb tsom ntsoov rau Yexus Khetos thiab Nws txoj moo zoo, peb yuav muaj kev xyiv fab txawm peb raug dab tsi los xij nyob hauv peb lub neej.

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, hnub no kuv xav hais lus txog ib lub ntsiab cai uas tseem ceeb rau peb sab ntsuj plig txoj kev muaj peev xwm nyiaj kom dhau. Yog ib lub ntsiab cai uas tseem ceeb zuj zus tuaj thaum tej kev txom nyem thiab tej xwm txheej nyob ib puag ncig muaj ntau zuj zus.

Nov yog lub caij nyoog kawg, yog li ntawd tsis yog ib qho xav tsis thoob thaum peb pom muaj raws li cov yaj saub qhia tej yuav muaj los yav tom ntej. Muaj cov yaj saub coob, xws li Yaxayas, Povlauj, Nifais, thiab Maumoos, uas pom tias yuav muaj tej lub sij hawm txaus ntshai thaum yav tom ntej,1 hais tias tag nrho lub ntiaj teb yuav ntxhov hnyo,2 tib neeg “nyias yuav xav txog nyias xwb, … yuav tsis sib hlub, … lawv nyiam kev lom zem heev dua nyiam Vajtswv,”3 thiab ntau tus yuav los ua Dab Ntxwg Nyoog cov tub qhe uas txhawb nqa tus yeeb ncuab txoj hauj lwm.4 Muaj tseeb tiag, peb “tawm tsam tej dab uas nyob saum nruab ntug, tsis hais cov thawj, tej uas muaj hwj chim loj thiab tej uas muaj hwj chim kav tiam tsaus ntuj.”5

Niaj hnub no cov teb chaws ntaus tsov ntaus rog loj heev, cov neeg lim hiam tsim txom cov neeg ncaj ncees, thiab cov tseem fwv thiab cov koom haum ua lag luam noj nyiaj txiag, es muaj dab tsi uas pab tau peb? Muaj dab tsi uas pab tau peb txhua tus uas nyias muaj nyias teeb meem thiab muaj kev sim siab nyob hauv lub caij nyoog kawg no?

Tus yaj saub Lihais qhia ib txoj ntsiab cai txog peb sab ntsuj plig txoj kev nyiaj kom dhau. Ua ntej hais txog qhov no, cia li xav txog nws tej zwj ceeb: Nws twb raug tsim txom vim nws tshaj tawm qhov tseeb nyob hauv Yeluxalees thiab tus Tswv txib nws tso nws tej khoom tseg thiab nrog nws tsev neeg khiav mus rau hauv roob moj sab qhua. Nws nyob hauv ib lub tsev pheeb suab thiab tau noj cov nqaij thiab mov uas lawv nrhiav tau thaum lawv tseem mus rau ib qho chaw uas lawv tsis paub, thiab nws twb saib nws ob tug tub, Lamas thiab Lemuyees, ntxeev siab tawm tsam tus Tswv tej lus qhia thiab nkawd ob tug kws Nifais thiab Xam.

Lihais yeej paub txog kev tsim txom, kev nyuaj siab, kev txhawj xeeb, kev mob kev nkeeg, kev poob siab, thiab kev tu siab. Tiam sis nws tseem ua siab loj qhia ib txoj ntsiab cai uas tus Tswv muab tshwm sim rau nws hais tias: “Muaj tib neeg xwv kom lawv yuav muaj kev xyiv fab.”6 Cia li xav seb! Nws yeej muaj tej lus ntau tsis ntau piav txog peb lub neej nyob hauv lub ntiaj teb no, es nws ho xaiv siv lo lus xyiv fab!

Yeej muaj txhua yam kev sim siab thiab tej teeb meem nyob hauv lub neej no. Muaj tej lub sij hawm thaum peb txhua tus raug kev nyuaj siab, kev ntxhov siab, thiab kev txhawj xeeb yuav luag kov yeej peb. Tiam sis peb nyob no kom muaj kev xyiv fab los?

Yog mas! Yeej yog li ntawd os! Tiam sis ua cas ho yog li ntawd? Thiab peb yuav tsum ua li cas kom muaj kev xyiv fab uas Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej xav foom pub rau peb?

Eliza R. Snow, tus Tuam Thawj Tswj Hwm ntawm Koom Haum Niam Tsev thib ob, tau teb tej lus nug no. Vim lub xeev Missouri txib kom muab cov neeg Maumoos tua, thaum pib lub caij no no xyoo 1838,7 nws thiab lwm tus ntawm Haiv Neeg Ntseeg raug yuam khiav tawm lub xeev mus thaum ntawd. Muaj ib hmo, Eliza tsev neeg nyob ib hmo hauv ib lub tsev uas yog tog ntoo ua uas cov Neeg Ntseeg tawg rog siv. Tej tog ntoo tawg pleb loj heev vim cov uas tuaj ua ntej muab txiav xwv kom muaj ntoo taws, yog li ntawd muaj tej lub qhov loj nyob nruab nrab ntawm tej tog ntoo uas loj txaus rau ib tug miv nkag los haud. Txias kawg nkaus, thiab lawv cov zaub mov twb khov tas lawm.

Hmo ntawd muaj 80 tus neeg nyob hauv lub tsev me me ntawd, tsuas muaj 20 feet square (6.1 meters square) xwb. Feem coob zaum los yog sawv tas ib hmo sim ua kom sov. Nyob nraum zoo, ib pawg txiv neej nyob ib hmo ib ncig hluav taws loj heev, ib txhia hu tej zaj nkauj qhuas Vajtswv thiab lwm tus ci cov qos yaj yws. Eliza sau hais tias: “Tsis muaj leej twg yws yws—txhua tus zoo siab, thiab yog lwm tus uas tsis paub peb saib peb, lawv yuav xav tias peb muaj kev lom zem ua si xwb thiab tsis yog cov uas lub tseem fwv muab ntiab tawm.”

Eliza tej lus qhia txog hmo uas txias no no ntawd yeej zoo siab heev. Nws sau hais tias: “Yog ib hmo zoo siab kawg. Tsis muaj leej twg tsuas yog cov neeg ntseeg xwb uas yuav zoo siab txawm lawv raug dab tsi los xij.”8

Muaj tseeb tiag! Cov neeg ntseeg zoo siab txawm lawv raug dab tsi los xij. Peb muaj tau kev xyiv fab txawm peb raug tsis zoo tas ib hnub, ib lub lim tiam, los yog ib xyoo!

Kuv cov kwv tij thiab cov muam, peb txoj kev xyiv fab yeej tsis nyob ntawm seb peb raug dab tsi hauv peb lub neej tiam sis kev xyiv fab nyob ntawm seb peb tsom ntsoov rau dab tsi hauv peb lub neej.

Thaum peb tsom ntsoov rau Vajtswv txoj kev cawm seej thiab Yexus Khetos thiab Nws txoj moo zoo, uas Thawj Tswj Hwm Thomas S. Monson nyuam qhuav qhia peb, peb yuav muaj kev xyiv fab txawm peb raug dab tsi los xij nyob hauv peb lub neej. Kev xyiv fab yeej los ntawm Nws thiab muaj kev xyiv fab vim muaj Nws. Nws yog lub hauv paus ntawm tag nrho kev xyiv fab. Peb muaj kev xyiv fab thaum lub caij Christmas thaum peb hu nkauj, “Ntiaj teb zoo siab, tus Tswv tau los.”9 Thiab peb yeej hnov tau txhua lub sij hawm. Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg xav tias Yexus Khetos yog kev xyiv fab!

Nov yog vim li cas peb cov tub txib ntxhais txib ncaim lawv tsev neeg mus qhia Nws txoj moo zoo. Lawv lub hom phiaj tsis yog kom muaj mej zeej ntawm lub Koom Txoos ntau dua. Tiam sis, peb cov tub txib ntxhais txib qhia thiab muab neeg ua kev cai raus dej10 kom tib neeg hauv lub ntiaj teb no muaj kev xyiv fab!11

Ib yam li tus Cawm Seej muab kev kaj siab lug uas “tsis muaj leej twg to taub,”12 Nws kuj muab kev xyiv fab loj kawg nkaus uas tsis muaj leej twg hauv lub ntiaj teb yuav to taub hlo li. Piv txwv hais tias, yus yeej tsis xav tias yus yuav muaj kev xyiv fab thaum yus tus me nyuam muaj mob uas kho tsis taus, los yog thaum yus poob hauj lwm, los yog thaum yus tus khub ntxeev siab rau yus. Tiam sis tus Cawm Seej muab txoj kev xyiv fab rau yus. Yeej muaj Nws txoj kev xyiv fab tsis tu tsis tseg kom “tej kev txom nyem yuav muaj ib me pliag xwb”13 thiab yuav pab peb loj hlob tuaj.14

Peb yuav ua li cas kom txais tau kev xyiv fab zoo li ntawd? Peb pib tau thaum peb “ntsia ntsoov Yexus tus uas yog peb lub hauv paus kev ntseeg thiab ua kom peb kev ntseeg tiav”15 rau txhua yam uas peb xav.16 Peb ua tsaug rau Nws thaum peb thov Vajtswv thiab ua raws li peb tej kev khi lus nrog Nws thiab peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej. Thaum peb paub peb tus Cawm Seej ntxiv thiab thaum peb thov kom muaj Nws txoj kev xyiv fab, peb txoj kev xyiv fab yuav loj zuj zus.

Kev xyiv fab muaj hwj chim heev, thiab qhov uas peb tsom ntsoov rau kev xyiv fab, ua rau peb muaj Vajtswv lub hwj chim nyob hauv peb lub neej. Yexus Khetos yog tus uas coj yam ntxwv rau peb, “thaum luag muab nws ntsia rau saum ntoo khaub lig, nws zoo siab nyiaj tej kev txom nyem ntawd.”17 Cia li xav txog qhov ntawd. Xwv kom Nws nyiaj tau txoj kev mob tshaj plaws uas tsis tau muaj leej twg hnov dua, peb tus Cawm Seej tsom ntsoov rau kev xyiv fab!

Thiab kev xyiv fab ntawd yog dab tsi? Yog kev xyiv fab los ntawm kev ntxuav, kho, thiab txhawb nqa peb; kev xyiv fab los ntawm kev them tus nqi rau txhua tus neeg tej kev txhaum uas yuav hloov siab lees txim; kev xyiv fab uas ua rau peb muaj ib txoj kev rov qab mus tsev—neeg huv thiab neeg tsim nyog—thiab nrog tsev neeg thiab niam thiab txiv nyob saum ntuj ceeb tsheej.

Yog peb tsom ntsoov rau kev xyiv fab uas yuav los rau peb, los yog cov uas peb hlub, ces ua rau peb muaj peev xwm nyiaj kom dhau tej yam uas zoo li tsis ncaj, txaus ntshai, nyuaj heev, los yog tej yam uas peb ua tsis taus?

Ib leej txiv uas raug teeb meem ntawm sab ntsuj plig tsom ntsoov rau kev xyiv fab ntawm kev ua ib tug neeg huv thiab ncaj rau tus Tswv pom—kev xyiv fab vim tsis muaj lub txim thiab kev txaj muag—thiab kev xyiv fab vim nws nyob kaj siab lug. Kev tsom ntsoov li ntawd ua rau nws ua siab loj lees txim rau nws tus poj niam thiab npisov txog qhov uas nws saib duab liab qab thiab nws tau nrog lwm tus pw. Tam sim no nws sim ua txhua yam uas nws tus npisov ntuas kom nws ua, nws siv tag nrho nws lub siab ua tej yam ua rau nws tus poj niam tso siab rau nws.

Ib tug ntxhais hluas uas tsom ntsoov rau kev xyiv fab los ntawm kev coj dawb huv kom pab nws nyiaj nws cov phooj ywg txoj kev thuam thaum nws tsis kam koom nrog lawv ua ib yam kev lom zem uas cov tub hluas ntxhais hluas nyiam, tiam sis yog ib qho uas ua rau yus sab ntsuj plig raug xwm txheej.

Ib tug txiv neej uas pheej cem nws tus poj niam thiab chim siab qw rau nws cov me nyuam tsom ntsoov rau kev xyiv fab ua ib tug neeg tsim nyog muaj tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv nrog nraim nws nyob. Qhov uas nws tsom ntsoov li ntawd pab nws tso tus neeg ntiaj teb tseg,18 thiab hloov tej yam nws yuav tsum hloov.

Ib tug uas nrog kuv ua hauj lwm qhia kuv txog nws tej kev sim siab tau nees nkaum xyoo tawm. Nws hais tias, “Kuv twb kawm muaj kev xyiv fab thaum kuv raug kev txom nyem. Yexus Khetos txoj kev xyiv fab ua rau kuv txoj kev txom nyem ploj mus.”19

Peb yuav muaj peev xwm nyiaj npaum li cas thaum peb tsom ntsoov rau kev xyiv fab uas muaj yav tom ntej?20 Thaum ntawd peb puas muaj peev xwm hloov siab lees txim? Tej kev qaug zog twg yuav hloov los ua tej uas muaj zog?21 Kev qhuab ntuas twg yuav hloov los ua ib qho koob hmoov?22 Tej kev poob siab, thiab kev txom nyem twg, yuav hloov los ua ib qho zoo rau peb?23 Thiab peb yuav txawj ua hauj lwm li cas rau tus Tswv?24

Thaum peb rau siab tsom ntsoov rau tus Cawm Seej thiab ua raws li Nws tus txheej txheem tsom ntsoov rau kev xyiv fab, peb yuav tsum tsis txhob ua tej yam kom peb txoj kev xyiv fab tsum. Nej puas nco qab Kaulihos, tus uas tawm tsam Khetos? Kaulihos hais lus tsis tseeb txog tus Cawm Seej, nws mus rau ub rau no mus txog thaum lawv coj nws mus ntsib ib tug pov thawj uas nug nws tias: “Vim li cas koj thiaj mus ncig hloov tus Tswv tej kev? Vim li cas koj thiaj qhia cov neeg no tias yuav tsis muaj Khetos, kom los tab kaum lawv tej kev zoo siab?”25

Txhua yam uas tawm tsam Khetos los yog Nws cov lus qhuab qhia yuav cuam tshuam peb txoj kev xyiv fab. Tsis hais tib neeg lub tswv yim, uas muaj online thiab nyob hauv cov blog ntau tsis ntau, uas ua ib yam li Kaulihos ua.26

Yog peb ua raws li tej yam uas neeg ntiaj teb qhia tias yuav ua rau peb zoo siab,27 peb yuav tsis muaj kev xyiv fab. Cov neeg tsis ncaj ncees yuav muaj kev lom zem thiab lwm tej kev xav, tiam sis lawv yeej yuav tsis paub kev xyiv fab!28 Kev xyiv fab yog ib lub txiaj ntsim rau cov neeg rau siab ntseeg.29 Yog ib lub txiaj ntsim uas muaj thaum yus ua tib zoo sim ua neej ncaj ncees, raws li Yexus Khetos qhia.30

Nws tau qhia peb paub muaj kev xyiv fab. Thaum peb cia Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej ua peb tus Vajtswv31 thiab thaum peb hnov tau tus Cawm Seej txoj Kev Theej Txhoj ua hauj lwm hauv peb lub neej, ces peb yuav muaj kev xyiv fab.32 Txhua lub sij hawm peb tu peb tus khub thiab coj peb cov me nyuam txoj hau kev, txhua zaus peb zam txim rau ib tug neeg los yog thov kom lawv zam txim pub rau peb, peb yuav muaj kev xyiv fab.

Txhua hnub uas peb xaiv ua raws li cov kev cai xilethi-aus, txhua hnub uas peb ua raws li peb tej kev khi lus thiab pab lwm tus ua zoo ib yam, ces peb yuav muaj kev xyiv fab.

Cia li ua raws li tus sau nkauj tej lus hais tias: “Kuv yeej nco ntsoov hais tias tus Tswv nrog nraim kuv nyob, yeej tsis muaj ib yam dab tsi ua rau kuv ntshai, rau qhov nws nyob ze kuv. … [Nws] nrog nraim kuv ua rau kuv … zoo siab mus ib txhis.”33 Thaum peb ua raws nraim li lub ntsiab cai no, txhua hnub yuav ua rau peb zoo siab thiab xyiv fab.34 Kuv ua tim khawv li no los ntawm Yexus Khetos lub npe dawb ceev, amees.

Lus Cim

  1. Saib 2 Timautes 3:1–5.

  2. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 45:26; 88:91.

  3. 2 Timautes 3:2–4.

  4. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 10:5.

  5. Efexus 6:12.

  6. 2 Nifais 2:25.

  7. Tus Tswv Xeev Lilburn W. Boggs ntawm Missouri txib kom muab cov Neeg Maumoos tua tuag thaum Kaum Hli Ntuj 27, 1838 (saib Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith [2007], 349).

  8. Saib Eliza R. Snow, nyob hauv Edward W. Tullidge, The Women of Mormondom (1877), 145–46.

  9. “Ntiaj Teb Zoo Siab,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 88.

  10. Cov tub txib ua raws li tus Tswv tau txib: lawv qhia thiab muab neeg ua kev cai raus dej los ntawm Nws lub npe (saib Mathais 28:19; Malakaus 16:15; Maumoos 9:22; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 68:8; 84:62; 112:28). Nyob hauv Nws zaj Lus Thov Vajtswv, Yexus tshaj tawm txog qhov uas Nws ua li cas kom Nws cov thwj tim muaj kev xyiv fab. Nws hais tias, “Thaum kuv tseem nyob hauv ntiaj teb, kuv hais tej lus no kom lawv zoo siab ib yam li kuv zoo siab” (Yauhas 17:13; ntxiv qhov uas ntawv qaij).

  11. Saib Amas 13:22.

  12. Filipis 4:7.

  13. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 121:7.

  14. Saib 2 Nifais 2:2.

  15. Henplais 12:2.

  16. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 6:36.

  17. Henplais 12:2.

  18. Saib Mauxiyas 3:19. Nco ntsoov tias: tus “neeg ntiaj teb” tsis yog Vajtswv tus yeeb ncuab xwb; nws kuj yog ib tug yeeb ncuab rau nws tus poj niam thiab cov me nyuam.

  19. Saib Amas 31:38.

  20. Henplais 12:2.

  21. Saib Ethaws 12:27.

  22. Saib Henplais 12:6.

  23. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 122:7.

  24. Saib Mathais 19:26; Malakaus 10:27.

  25. Amas 30:22. Phau Ntawv Maumoos muaj ntau tus yam ntxwv txog cov txiv neej thiab poj niam uas muaj kev zoo siab thiab kev xyiv fab vim rau qhovlawv xaiv ua raws li Yexus Khetos. Yog lawv xaiv ua lwm yam, ib yam li Kaulihos, ntshe ua rau lawv raug puas tsuaj thaum kawg.

  26. Kev taug xaiv, txhais hais tias tib neeg hais tej yam tsis tseeb thiab tej yam lim hiam tsim txom ib tug neeg kom nws poob ntsej muag. Nyob hauv Kaulihos lub caij nyoog muaj kev taug xaiv, thiab muaj tam sim no thiab. Tus Yaj Saub Yauxej Xamiv hais txog qhov uas lub Koom Txoos yuav nyob ruaj khov kho txawm yog muaj neeg taug xaiv. Nws hais tias: “Twb tau tsa tus Chij rau Qhov Tseeb lawm; tsis muaj ib txhais tes uas tsis dawb huv yuav nres tau txoj hauj lwm no; yuav muaj kev tsim txom, tej pab laib sib sau ua ke, tej pab tub rog yuav sawv los, tib neeg yuav taug xaiv yuav dag, tiam sis Vajtswv txoj lus tseeb tseem yuav tawm mus nrog kev ua siab loj, kev hwm, thiab nyob nws tus kheej, mus txog thaum qhov tseeb tau nkag mus hauv txhua thaj av, tau xyuas txhua txhia qhov chaw, tau mus thoob plaws txhua lub teb chaws, thiab txhua tus neeg tau hnov, txog thaum Vajtswv cov hom phiaj muaj tiav tas, thiab tus Yehauvas uas Muaj Hwj Chim yuav hais tias txoj hauj lwm twb tiav lawm” (Teachings: Joseph Smith, 444).

  27. Neeg ntiaj teb qhia tias kev yuav khoom yuav ua rau yus muaj kev xyiv fab. Thiab yog tsis muaj kev xyiv fab, ces cia li yuav ntxiv! Lawv kuj qhia tias yus ua tau kev txhaum kom muaj kev xyiv fab. Thiab yog tsis muaj kev xyiv fab, ces cia li ua txhaum ntxiv! Lawv cog lus tias txhua yam kev lom zem ua rau yus muaj kev xyiv fab. Qhov no tsis muaj tseeb!

  28. Tsis muaj tseeb hauv lub ntiaj teb no los yog lub neej tom ntej.

  29. Cov Neeg Ntseeg uas ncaj ncees “uas tau tiv lub ntiaj teb tej ntoo khaub lig … yuav tau txais Vajtswv lub nceeg vaj los ua lawv qub txeeg qub teg, … thiab lawv txoj kev xyiv fab yuav muaj puv npo mus ib txhis li” (2 Nifais 9:18).

  30. Ua piv txwv, saib 2 Nifais 27:30; Amas 27:16–18.

  31. Saib 1 Nifais 17:40.

  32. Saib Mauxiyas 4:2–3.

  33. Phau Ntawv Nkauj 16:8, 11.

  34. Saib Yaxayas 35:10; 2 Nifais 8:3.