2010–2019
Pab Lwm Tus
Kaum Hli Ntuj Xyoo 2016


Pab Lwm Tus

Peb xav tau txhua tus mej zeej, thiab txhua tus mej zeej xav tau ib lub cib fim ua hauj lwm pab.

Thaum kuv tseem yau kuv zoo siab pab kuv niam hlob txiv hlob ua teb. Feem ntau Txiv Hlob Lyman saib xyuas tej hauj lwm uas peb ua, thiab Niam Hlob Dorothy pab tsav lub tsheb thauj khoom. Kuv nco tau tias thaum peb lub tsheb thauj khoom ntawd daig av nkos los yog tab tom sim nce ib lub toj ntxhab me ntsis, kuv xyiv fab heev thaum Txiv Hlob Lyman yuav qw nrov nrov hais tias, “Koj niad, cia li qhau cias tso rau compound nawb!” Thaum ntawd, kuv txawm pib thov Vajtswv. Nyob nyob, vim yog tus Tswv pab thiab tom qab uas zom cov cias me ntsis, Niam Hlob Dorothy nrhiav tau tus cias compound. Thaum qhau tau cias yog lawm, lub tsheb thauj khoom txav mus tom hauv ntej thiab peb ua hauj lwm tom ntej mus.

Kev “qhau cias tso rau compound” hais txog qhov uas muab qhau rau ib tug cias tshwj xeeb uas ob peb tug cias sib dhos kom thiaj ua hauj lwm tau ua ke kom muaj zog ntau dua.1 Ib tug cias compound, ua ke nrog qhov uas plaub lub log nyias khiav nyias, cia yus qhau cias, muaj zog ntau dua, thiab txav mus lawm tom ntej.

Daim Duab
Cov cias compound

Kuv xav hais tias peb txhua tus yog ib feem ntawm ib tug cias compound li no thaum peb pab ua hauj lwm ua ke hauv lub Koom Txoos—hauv tej pawg ntseeg thiab ceg ntseeg, hauv tej pawg neeg thiab tej koom haum pab. Ib yam li cov cias sib dhos ua ke kom tsim tau zog ntau dua ua ke, los peb muaj hwj chim ntau dua thaum peb sib koom ua hauj lwm ua ke. Thaum peb sib koom ib leeg pab ib leeg, peb ncav tau hom phiaj ntau dua peb ncav tau peb tus kheej nkaus xwb. Yeej zoo heev uas peb raus tes thiab koom siab thaum peb ua hauj lwm ua ke, kov yeej tej kev cov nyom uas peb ntsib, thiab pab khiav tus Tswv tej hauj lwm.

Kev Pab Ua Hauj Lwm Yog Ib txoj Koob Hmoov

Lub cib fim pab ua hauj lwm yog ib txoj koob hmoov loj heev uas muaj vim yog koom lub Koom Txoos.2 Tus Tswv tau hais tias, “Yog tias koj hlub kuv, tsim nyog koj ua hauj lwm pab kuv,”3 thiab peb ua hauj lwm pab Nws thaum peb ua hauj lwm pab lwm tus neeg.4

Thaum peb pab ua hauj lwm, peb txav ze dua rau Vajtswv.5 Peb pib paub txog Nws zoo dua qhov uas peb ua lwm yam kawm txog Nws. Peb txoj kev ntseeg rau ntawm Nws loj hlob tuaj. Peb saib peb tej teeb meem raws li qhov dav thiab qhov zoo. Lub neej no yeej khiav zoo dua. Peb txoj kev hlub lwm tus neeg loj hlob tuaj, ua ke nrog qhov uas peb xav pab lwm tus neeg. Dhau los ntawm txoj kev no, peb rais los mus ua zoo li Vajtswv, thiab peb npaj zoo dua rov qab mus ntsib Nws.6

Ib yam li Thawj Tswj Hwm Marion G. Romney tau qhia: “Kev pab ua hauj lwm tsis yog ib yam uas peb nyiaj kom dhau hauv lub ntiaj teb no kom peb thiaj tsim nyog ua neej nyob hauv lub nceeg vaj xilethi-aus. Kev pab hauj lwm yog lub ntsiab ua neej hauv lub nceeg vaj xilethi-aus.”7

Pab Ua Hauj Lwm Kuj Nyuaj Tsawv Thiab

Txawm yog li ntawd los, kev pab ua hauj lwm hauv lub Koom Txoos no kuj nyuaj tsawv thiab yog tias lawv hais kom peb pab ua ib txoj hauj lwm uas ua rau peb ntshai, los yog tias peb nkees nkees pab, los yog tias peb raug hu los mus ua ib txoj hauj lwm uas thaum xub thawj peb tsis tshua nyiam.

Tsis ntev tas los no kuv tau txais ib txoj hauj lwm tshiab. Kuv tau ua hauj lwm pab hauv Cheeb Tsam Africa Qab Teb Sab Hnub Tuaj. Yeej zoo heev uas ua hauj lwm pab tau nyob rau ib qho chaw uas lub Koom Txoos tseem tab tom raug txhim tsa, thiab peb hlub Tsoom Haiv Neeg Ntseeg. Ces kuv raug hu rov qab mus ua hauj lwm hauv lub Koom Txoos lub tsev hauv paus, thiab qhia tseeb tiag, kuv tsis tshua txaus siab. Thaum twg hloov hauj lwm ces yeej muaj tej yam uas yus tsis paub.

Muaj ib hmo tom qab kuv xav txog qhov uas kuv txoj hauj lwm yuav hloov, kuv tau ua npau suav pom kuv yawg koob Joseph Skeen. Kuv paub los ntawm kuv yawg koob phau ntawv ceev xwm txheej hais tias nws thiab nws poj niam, Maria, nyaib mus rau Nauvoo, thiab kuv yawg koob xav ua hauj lwm pab, ces nws nrhiav kom tau tus Yaj Saub Yauxej Xamiv thiab nug saib nws yuav pab tau li cas. Tus Yaj Saub hais kom nws ua hauj lwm rau ntawm tsev neeg Smith daim teb ob peb mais ntawm lub zos thiab ua teb raws li nws ua tau, ces kuv yawg koob ua li ntawd. Nws ua hauj lwm rau ntawm tsev neeg Smith daim teb.8

Kuv xav txog lub cib fim uas Joseph Skeen muaj thaum nws txais nws txoj hauj lwm li ntawd. Tos nco kuv pom tias kuv muaj tib lub cib fim ntawd, es peb sawv daws muaj zoo ib yam. Tag nrho tej hauj lwm ua hauv lub Koom Txoos yog Vajtswv hu—dhau ntawm Nws cov tub qhe uas nws hu.9

Kuv txawm hnov sab ntsuj plig qhia kuv hais tias kuv txoj hauj lwm tshiab yog Vajtswv hu kuv tiag. Tseem ceeb heev uas peb to taub li ntawd—hais tias peb tej hauj lwm ua hauv lub Koom Txoos yog Vajtswv hu peb dhau ntawm peb cov thawj coj ntawm lub pov thawj hwj. Tom qab muaj li no, kuv tus xeeb ceem hloov, thiab kuv muaj lub siab xav pab ua hauj lwm. Kuv zoo siab uas kuv hloov siab lees txim tau thiab rau qhov uas kuv hloov tau kuv lub siab. Kuv nyiam kuv txoj hauj lwm tshiab heev.

Txawm tias peb xav hais tias peb txoj hauj lwm tom tshawj yog peb tug thawj coj ntawm lub pov thawj hwj lub tswv yim, hais tias yog peb nab thib ntawm txoj kev sib pauv hauj lwm, los yog tus thawj coj xaiv peb rau qhov lwm tus neeg tsis kam txais, los peb yuav tau koob hmoov thaum peb pab ua hauj lwm. Tiam sis yog tias peb pom tias Vajtswv yuav raus tes pab peb ua peb txoj hauj lwm thiab rau siab pab ua hauj lwm kawg siab kawg ntsws, peb yuav tau hwj chim ntxiv los ntawm tej yam peb ua, thiab peb rais los mus ua Yexus Khetos cov tub qhe tiag.

Yuav Tsum Muaj Siab Ntseeg Thiaj Pab Ua Hauj Lwm Tau

Yuav tsum muaj siab ntseeg kom thiaj ua tau hauj lwm tom tshawj raws li qhov zoo. Tom qab kuv yawg koob Joseph Skeen thiab kuv pog koob Maria tuaj txog daim teb, nkawd txawm muaj mob heev. Nkawd tsis muaj nyiaj thiab nyob xyaw cov neeg tshiab uas nkawd tsis paub. Yog ib lub sij hawm nyuaj heev rau nkawd. Hauv nws phau ntawv ceev xwm txheej, Joseph sau ntawv hais tias, “Wb rau siab ua hauj lwm [thiab] tuav rawv lub Koom Txoos muaj siab ntseeg, txawm tias tus ntxwg nyoog sim ua rau wb puas tsuaj mus thiab tab kaum wb.”10

Kuv, ua ke nrog lwm tus neeg txheeb ze khub niam txiv no, ua Vajtswv tsaug mus ib txhis li hais tias Joseph and Maria tsis thim rov qab. Tej koob hmoov yuav los rau peb thaum peb rau siab ua peb tej hauj lwm thiab tej kev lav ris thiab tuav rawv tej kev ntseeg uas peb muaj.

Kuv paub ib tug kws qhia Txoj Moo Zoo tej Lus Qhuab Qhia uas txhawb nqa cov neeg kawm thaum nws qhia tej lus zoo uas tshoov sawv daws lub siab, tiam sis nws tsis zoo li ntawd thaum nws nyuam qhuav pib qhia. Tom qab nws koom lub Koom Txoos, nws txais txoj hauj lwm los mus qhia hauv lub Koom Haum Me Nyuam Yaus. Nws xav tias nws tsis txawj qhia, tiam sis vim nws paub tias tseem ceeb uas nws pab ua hauj lwm, nws txais txoj hauj lwm ntawd. Tsis ntev ces nws ntshai heev, thiab nws tsum tsis tuaj tshawj kom nws thiaj yuav tsis tas qhia. Zoo heev uas nws tus qhia tom tsev pom tias nws tsis tuaj, mus xyuas nws, thiab caw nws rov qab tuaj tshawj. Tus npisov thiab cov mej zeej hauv pawg ntseeg tau pab nws. Nyob nyob, thaum nws txoj kev ntseeg loj zuj zus tuaj, nws pib qhia cov me nyuam. Thaum nws nruab tej ntsiab cai uas nim no qhia rau hauv Teaching in the Savior’s Way, tus Tswv tau foom koob hmoov rau nws, thiab nws rais los mus ua ib tug kws qhia zoo.11

Tus neeg ntiaj teb uas nyob hauv peb txhua tus pheej keb nws tus kheej ntawm txoj kev pab ua hauj lwm hais tias “Kuv tsis npaj pab ua hauj lwm; kuv muaj ntau yam kawm,” “Kuv twb tau pab ua txoj hauj lwm ntawd dua,” “Kuv nkees nkees thiab xav so,” “Kuv laus laus—twb yog lwm tus neeg nab thib,” los yog “Kuv tsis khoom hlo li.”

Cov kwv tij thiab cov muam, txoj kev txais thiab ua tiav ib txoj hauj lwm hu yog ib yam uas yuav tsum muaj siab ntseeg. Peb tso siab tau rau peb tus yaj saub, Thawj Tswj Hwm Thomas S. Monson, cov lus qhia hais tias: “Tus uas tus Tswv hu, tus Tswv pab ua kom tau,” thiab “Thaum peb ua tej hauj lwm uas tus Tswv txib kom ua, peb tsim nyog txais tus Tswv txoj kev pab.”12 Txawm tias peb nyuaj siab li cas, ntshai heev los yog tsis muaj kev lom zem ntau, tus Tswv xav kom peb qhau cias kom dhos zoo, sib zog, thiab ua hauj lwm pab.

Kuv yeej tsis pom tias Thawj Tswj Hwm Monson thiab nws cov kwv luag hauv Thawj Pawg Thawj Tswj Hwm thiab Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim tsis khoom los yog nkees nkees ua hauj lwm pab khiav lub Koom Txoos. Lawv puav leej ua yam ntxwv zoo rau peb hais txog lub hwj chim uas los rau hauv peb lub neej thaum peb muaj siab ntseeg, lees txais tej hauj lwm los ua, thiab rau siab ua tej hauj lwm ntawd tiav raws li peb ua tau. Lawv twb “muab [lawv tej xub pwg] mus thawb lub log”13 ntev xyoo dhau los lawm, thiab lawv yeej meem thawb mus tom ntej thiab.

Muaj tseeb tiag, lawv ua tej hauj lwm tseem ceeb, tiam sis txhua txoj hauj lwm hu tseem ceeb heev. Thawj Tswj Hwm Gordon B. Hinckley, ib tug yaj saub thiab Thawj Tswj Hwm ntawm lub Koom Txoos, tau hais tias: “Peb sawv daws koom ua ke ua tej dej tej num no. … Nej lub luag hauj lwm yeej tseem ceeb nyob ntawm nej theem ib yam li kuv lub luag hauj lwm tseem ceeb rau ntawm kuv theem. Tsis muaj ib txoj hauj lwm hauv lub koom txoos no uas me me los yog tsis tseem ceeb.”14 Txhua txoj hauj lwm tseem ceeb.15

Cia Peb Pab Ua Hauj Lwm Hauv lub Koom Txoos

Cia peb sawv los muaj siab ntseeg, “muab [peb tej xub pwg] mus thawb lub log,” thiab ua kom “tej hauj lwm tseem ceeb no txav mus tom ntej.”16 Cia peb “muab tus cias qhau tso rau compound,” ua ke nrog Niam Hlob Dorothy. Ua ib tsoom kwv tij nus muag, cia peb ua hauj lwm sib pab ib leeg rau ib leeg.

Yog tias nej xav ua rau nej tus npisov los yog ceg ntseeg tus thawj tswj hwm zoo siab heev, nug nws tej lo lus nug no hais tias, “Kuv yuav pab tau li cas?” “Tus Tswv xav kom kuv pab ua hauj lwm li cas?” Thaum tus npisov thov Vajtswv thiab xav txog nej tej kev lav ris hauv nej tsev neeg, tom hauj lwm, thiab rau nej tus kheej, tus ntsuj plig yuav tshoov nws lub siab kom hu nej los mus ua hauj lwm pab. Thaum nej raug tshwj tseg los mus ua txoj hauj lwm no, nej yuav txais ib txoj koob hmoov uas yuav pab nej ua tau zoo. Nej yuav tau koob hmoov! Peb xav tau txhua tus mej zeej, thiab txhua tus mej zeej xav tau ib lub cib fim ua hauj lwm pab.17

Yexus Khetos Yog Peb tus Yam Ntxwv

Yexus Khetos, peb tus Yam Ntxwv zoo tshaj, tau muab Nws lub neej los mus khiav Nws Leej Txiv tej dej tej num. Nyob hauv Kev Sib Sab Laj Loj ua ntej lub ntuj tsim teb raug, Yexus, uas raug xaiv thiab tshwj tseg txij ntawm chiv keeb los, tau txaus siab yeem hais tias, “Kuv nyob ntawm no, txib kuv mus.”18 Ua li ntawd, Nws tau rais los mus ua tus uas ua hauj lwm pab peb txhua tus. Dhau los ntawm Yexus Khetos thiab lub hwj chim uas peb txais los ntawm Nws txoj Kev Theej Txhoj, peb ua hauj lwm pab lwm tus neeg tau thiab. Nws yuav pab peb.19

Kuv xav qhia kuv tej kev hlub rau nej cov uas tam sim no nej tsis tshua muaj peev xwm ua hauj lwm pab hauv lub Koom Txoos ib yam li yav thaud vim yog tej yam uas muaj los hauv nej lub neej, tiam sis uas tseem ua neej muaj lub siab xav ua hauj lwm pab lwm tus neeg. Kuv thov Vatjswv pab nej. Kuv kuj ua tsaug rau nej cov uas ib lis piam dhau ib lis piam ua hauj lwm pab tom tshawj, thiab rau nej cov uas tsis ntev saum no yuav lees txais hauj lwm los ua. Tag nrho tej yam uas nej ua tseem ceeb, thiab tus uas peb ua hauj lwm pab kuj saib rau nqi thiab. Tag nrho cov uas ua hauj lwm pab yuav txais Vajtswv tej kev tshav ntuj.20

Txawm tias peb muaj hnub nyoog li cas los yog noj nyob li cas, los cia peb lo lus “tseem ceeb” yuav yog txoj kev pab ua hauj lwm.21 Cia li ua hauj lwm pab tom tshawj. Mus ua tub txib qhia txoj moo zoo. Ua hauj lwm pab nej niam. Ua hauj lwm pab ib tug neeg uas nej tsis paub. Ua hauj lwm pab nej ib tug neeg zej zog. Cia li ua hauj lwm pab.

Cia tus Tswv foom koob hmoov rau peb txhua tus thaum peb rau siab ua hauj lwm pab tom tshawj thiab rais los mus ua cov neeg ntseeg Jesus Christ.22 Kuv ua tim khawv tias Nws muaj txoj sia nyob thiab coj tej dej tej num no tiag. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib “Compound Gears,” technologystudent.com/gears1/gears3.htm; “Compound Gear Reduction,” curriculum.vexrobotics.com.

  2. Saib Qhia Kuv txoj Moo Zoo: Phau Ntawv Qhia cov Tub Txib (2004), 87.

  3. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 42:29; kuj saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 59:5.

  4. Saib Mathais 25:40; Mauxiyas 2:17.

  5. Saib Yauhas 12:26.

  6. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 81:4–6.

  7. Marion G. Romney, “The Celestial Nature of Self-Reliance,” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1982, 93.

  8. Saib Joseph Skeen, reminiscences and diary, 7, Church History Library, Salt Lake City; kuj saib Journal and History of Joseph Skeen, ed. Greg S. Montgomery thiab Mark R. Montgomery (1996), 23.

  9. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 1:38; Tej Nqe Kev Ntseeg 1:5.

  10. Skeen, reminiscences and diary, 8, kho cov ntawv uas sau thiab lub cim; kuj saib Journal and History of Joseph Skeen, 23; Lukas 22:31; 2 Nifais 28:19–24; Amas 30:60; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 10:22–27.

  11. Saib Teaching in the Savior’s Way (2016), 37–38; Handbook 2: Administering the Church (2010), 5.3, 5.5.4.

  12. Thomas S. Monson, “Duty Calls,” Ensign, Tsib Hlis Ntuj 1996, 44.

  13. “Siv Dab Zog Ua Hauj Lwm,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 111.

  14. Gordon B. Hinckley, “This Is the Work of the Master,” Ensign, Tsib Hlis Ntuj 1995, 71.

    Thawj Tswj Hwm Hinckley kuj hais tias: “Nej muaj ib lub cib fim txaus siab rau qhov uas nej ua nej tej hauj lwm tiav ib yam li kuv muaj. Txoj hauj lwm no yuav mus lawm tom ntej thaum peb koom siab los mus ua. Txawm tias nej muaj hauj lwm ua dab tsi, los tseem yog ib yam uas muaj lub cib fim ua zoo ib yam li kuv txoj. Qhov tseem ceeb yog hais tias nov yog tus Xib Hwb tej dej tej num. Peb txoj hauj lwm yog mus txhua qhov txhia chaw mus ua qhov zoo ib yam li Nws tau ua” (“This Is the Work of the Mater,” 71).

    Thawj Tswj Hwm Thomas S. Monson hais tias, “Ib tug neeg ua li cas thiaj ua kom nws txoj hauj lwm hu loj hlob tuaj? Cia li ua tej hauj lwm tsim nyog ua kom thiaj ua tau tiav” (“Duty Calls,” 43).

  15. Saib Amas 37:6.

  16. “Siv Dab Zog Ua Hauj Lwm,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 111.

  17. Saib Handbook 2, 3.3.1, 3.3.3, 19.1.1, 19.4. “Dhau ntawm cov txiv neej thiab cov poj niam thiab cov me nyuam tub thiab cov me nyuam ntxhais, Vajtswv thiaj khiav Nws tej dej tej num.” (Gospel Principles [2009], 163).

  18. Anplaham 3:27.

  19. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 76:5.

  20. Saib Mauxiyas 18:26.

  21. “They, the Builders of the Nation,” Hymns, zaj 36.

  22. Saib Maulaunais 7:48.