Viešpaties balsas
Liudiju, kad šioje konferencijoje girdime Viešpaties balsą. Mūsų išbandymas dabar – koks bus mūsų atsakas.
Pirmiausia gera žinia mūsų mažiesiems. Taip, tai paskutinė sesija ir aš – paskutinis kalbėtojas.
Neseniai viešėdamas centrinėje Provo miesto šventykloje mėgavausi vienu paveikslu, pavadinimu Pirmasis regėjimas iš toli. Paveiksle pavaizduota šviesa ir galia, nusileidusi iš dangaus, kai Tėvas ir Sūnus aplankė jaunąjį Džozefą Smitą.
Nebandau lyginti su tuo labai šventu įvykiu, nuo kurio prasidėjo Sugrąžinimas, tačiau galiu įsivaizduoti panašų vaizdinį, – kad Dievo šviesa ir dvasinė galia nusileidžia ant šios visuotinės konferencijos, o per ją toji galia ir šviesa pasklinda po pasaulį.
Liudiju jums, kad Jėzus yra Kristus, kad jis vadovauja šiam šventam darbui ir kad visuotinė konferencija yra metas, – vienas iš svarbiausių, – kuomet Viešpats Savo Bažnyčiai ir mums asmeniškai parodo kryptį.
Mokymas iš aukštybių
Šios Bažnyčios suorganizavimo dieną Viešpats Džozefą Smitą paskyrė pranašu, regėtoju ir Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalu1, o Bažnyčiai tarė:
nes jo žodį priimsite, lyg iš mano paties burnos, – su visa kantrybe ir tikėjimu.
Nes, jei tai darysite, pragaro vartai jūsų nenugalės; […] ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui.“2
Kiek vėliau visi Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai buvo palaikyti ir įšventinti kaip pranašai, regėtojai ir apreiškėjai.3
Taigi dabar, kai susirenkame vadovaujami prezidento Tomo S. Monsono, mes tikimės išgirsti „Viešpaties vali[ą], […] Viešpaties mintis, […] Viešpaties bals[ą] ir Dievo gali[ą] išgelbėjimui“4. Kliaunamės tokiu Jo pažadu: „Ar mano paties balsu, ar mano tarnų balsu – tai tas pat.“5
Šiuolaikinio pasaulio bruzdesyje ir sumaištyje mūsų pasikliovimas ir tikėjimas Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Kvorumo žodžiais yra gyvybiškai svarbus mūsų dvasiniam augimui ir ištvermingumui.6
Drauge susirinkome į šią nuostabią konferenciją. Milijonai pastarųjų dienų šventųjų ir kitų tikėjimų žmonių daugiau nei iš 200 šalių, kalbančių daugiau nei 93 kalbomis, dalyvauja šiose sesijose arba skaito šios konferencijos žinias.
Mes ateiname pasimeldę ir pasiruošę. Daugelį iš mūsų slegia įvairūs rūpesčiai ir amžini klausimai. Mes norime atnaujinti savo tikėjimą mūsų Gelbėtoju Jėzumi Kristumi, sustiprinti savo gebėjimą atsispirti pagundai ir išvengti dėmesį blaškančių dalykų. Ateiname tam, kad būtume mokomi iš aukštybių.
Viešpaties mintis ir valia
Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos nariams, kurie įprastai kalba kiekvienoje konferencijoje, milžiniška savo žinios paruošimo pareiga yra tiek besikartojanti našta, tiek ir šventas pasitikėjimas.
Kadaise, kai dar netarnavau visuotiniu įgaliotiniu, vyresniojo Dalino H. Oukso pasiteiravau, ar kiekvienai kuolo konferencijai jis ruošia po atskirą kalbą. Jis atsakė, kad taip nedaro, tačiau pridūrė: „Visgi su mano visuotinės konferencijos kalbomis yra kitaip. Gali prireikti nuo 12 iki 15 juodraščių, kad galiausiai tikrai žinočiau, ar kalbėsiu tai, ką norėtų Viešpats.“7
Kada ir kaip ateina įkvėpimas visuotinės konferencijos kalbai?
Temų mums niekas nepaskiria, bet matome, kaip patys dangūs per kiekvieną konferenciją nuostabiai sukoordinuoja amžinosios tiesos klausimus ir temas.
Vienas iš mano Brolių man pasakė, kad temą šiai konferencijai gavo iš karto po savo kalbos praeitą balandį. Kitas prieš tris savaitės užsiminė, kad jis vis dar meldžiasi ir laukia Viešpaties. Dar kitas, paklaustas, kiek laiko prireikė vienai ypač jautriai kalbai parengti, atsakė: „Dvidešimt penkerių metų.“
Kartais pagrindinė idėja ateina greitai, tačiau pats turinys ir detalės vis tiek pareikalauja milžiniškų dvasinių pastangų. Šio proceso dalimi visuomet yra pasninkas ir malda, studijavimas ir tikėjimas. Viešpats nenori jokio apsimetinėjimo, menkinančio Jo balsą Jo šventiesiems.
Visuotinės konferencijos kalbos gairės dažniausiai susidėlioja naktį arba ankstyvomis ryto valandomis, kuomet kalba yra atitolusi nuo proto minčių. Staiga ateina netikėta įžvalga ir, kartais, net konkretūs žodžiai ar frazės ima plaukti lyg tyras apreiškimas.8
Kai klausotės, jūsų priimamos žinios gali būti labai tiesioginės arba pritaikytos kaip tik jums.
Prieš daugelį metų, kalbėdamas visuotinėje konferencijoje, pasakiau vieną frazę, kurį atėjo į protą, man suabejojus, ar esu pasiruošęs tarnauti misijoje. Toji frazė buvo tokia: „Visko nežinai, bet žinai pakankamai!“9 Tą dieną viena visuotinėje konferencijoje sėdėjusi mergina man prasitarė, kad vienu metu ji meldėsi dėl sulaukto pasipiršimo jai, kai suabejojo, ar gerai pažįsta jai pasipiršusį vaikiną. Kai aš ištariau žodžius: „Visko nežinai, bet žinai pakankamai“, Dvasia jai patvirtino, kad apie vaikiną jį žino pakankamai. Dabar jie yra laimingai susituokę jau daugelį metų.
Pažadu jums, jei paruošite savo dvasią ir ateisite nusiteikę išgirsti Viešpaties balsą, į jūsų protą ateis konkrečiai jums pritaikytos mintys ir jausmai. Galbūt tai jau patyrėte šioje konferencijoje arba patirsite ateinančiomis savaitėmis studijuodami šias žinias.
Dabar ir ateinančiais mėnesiais
Prezidentas Monsonas sakė:
„Skir[kite] laiko perskaityti konferencijos kalbas“.10
„Apmąstykite [jas]. […] Pats patyriau, kad žymiai daugiau gaunu iš šių įkvėptų pamokslų, kai juos giliau studijuoju.“11
Visuotinės konferencijos mokymai yra Viešpaties mums pateikti dalykai, kuriuos turėtume apmąstyti dabar ir per ateinančius mėnesius.
Ganytojas „eina [savųjų avių] priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą“12.
Neretai Jo balsas nurodo, kad savo gyvenime turime kažką keisti. Jis kviečia mus atgailauti. Jis kviečia mus sekti Juo.
Pamąstykite apie tokius teiginius iš šios konferencijos:
Prezidentas Airingas šį rytą sakė: „Liudiju, kad Dievas Tėvas yra gyvas ir nori, kad ateitumėte pas Jį. Tai yra tikroji Viešpaties Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Jis pažįsta jus, Jis myli jus, Jis rūpinasi jumis.“13
Prezidentas Uchtdorfas vakar sakė: „Liudiju, kad pradėjus ar tęsiant nuostabią kelionę, kuri veda pas Dievą, jūsų gyvenimas bus geresnis […] ir Viešpats naudos mus nuostabiais būdais palaiminti aplinkinius ir įgyvendinti Jo amžinus tikslus.“14
Prezidentas Nelsonas vakar sakė: „Pažadu: jei kasdien pasinersite į Mormono Knygą, jūs įgysite imunitetą šių dienų blogybėms, net tokioms kaip pavergiantis pornografijos maras ir protą bukinančios priklausomybės.“15
Vyresnysis Ouksas vakar sakė: „Liudiju, kad pareiškimas apie šeimą yra amžinos tiesos konstatavimas, Viešpaties valia Jo vaikams, siekiantiems amžinojo gyvenimo.“16
Vyresnysis M. Raselas Balardas vos prieš kelias minutes sakė: „Dievo vaikus turime priimti gailestingai ir atsisakyti išankstinio nusistatymo, įskaitant rasizmą, diskriminaciją ir nacionalizmą.“17
Kadangi mums liko šiek tiek laiko, norėčiau keletą žodžių tarti apie vyresnįjį Robertą D. Heilsą. Pirmoji Prezidentūra buvo pasakiusi vyresniajam Heilsui, kad jis gali trumpai pakalbėti sekmadienio rytinėje sesijoje, jei jo sveikata leistų. Kadangi jo sveikata to padaryti neleido, jis paruošė žinią, kurią praeitą savaitę užbaigė ir atsiuntė man. Kadangi maždaug prieš tris valandas jis mirė, pacituosiu tris eilutes iš jo kalbos.
Citata Iš vyresniojo Heilso kalbos: „Kai pasirenkame tikėti, esame ruošiami būti Dievo akivaizdoje. […] Po Nukryžiavimo Gelbėtojas pasirodė tik tiems, „kurie buvo ištikimi liudijimui apie [Jį], gyvendami mirtingume.“ [DS 138:12.] Gelbėtojo „akivaizdos [negalėjo išvysti] ir jam į veidą [negalėjo pažvelgti] maištaujantieji, kurie atmetė senovės pranašų liudijimus ir įspėjimus.“ [DS 138:21.] Mūsų tikėjimas paruošia mus būti Viešpaties akivaizdoje.“
Kaip miela, kad Viešpats paskatino prezidentą Raselą M. Nelsoną iš karto po rytinės sesijos greitai išeiti iš pastato, praleisti pietus ir skubėti prie vyresniojo Heilso lovos, kur jis, jo kvorumo prezidentas, galėjo atvykti ir būti su angeliška Marija Heils, kai vyresnysis Heilsas užbaigė žemiškąją kelionę.
Atsakas į Viešpaties balsą
Liudiju, kad šioje konferencijoje klausėmės Viešpaties balso.
Neturėtume stebėtis, kad Viešpaties tarnų žodžiai nesutampa su pasaulietiniu mąstymu, o kartais ir su mūsų pačių mąstymu. Taip buvo visada. Kartu su savo Broliais šventykloje klaupiuosi ant kelių. Galiu paliudyti apie jų sielų gerumą. Didžiausias jų troškimas yra patikti Viešpačiui ir padėti Dievo vaikams sugrįžti Jo akivaizdon.
Septyniasdešimčių nariai, Vyskupija, Visuotinės prezidentūros, Paramos bendrija, Merginų, Pradinukų ir kitų pagalbinių organizacijų vadovai įnešė daug dvasingumo į šią konferenciją, taip pat graži muzika ir prasmingos maldos.
Pakeliui į dangų yra lobių skrynia, laukianti, kol jūs ją atrasite per visuotinės konferencijos žinias. Mūsų išbandymas dabar – koks bus mūsų atsakas į tai, ką girdime, ką perskaitome ir ką jaučiame.
Leiskite pasidalinti viena istorija apie tai, kaip į pranašo žodžius atsakė prezidentas Raselas M. Nelsonas.
1979 metais, likus penkeriems metams iki pašaukimo visuotiniu įgaliotiniu, Brolis Nelsonas prieš pat visuotinę konferenciją dalyvavo viename susirinkime. Prezidentas Spenseris V. Kimbolas pakvietė visus susirinkusiuosius padidinti savo žingsnį nešant Evangeliją į visą pasaulį. Kalbėdamas konkrečiai apie Kiniją, prezidentas Kimbolas pareiškė: „Turėtume pasitarnauti kinams. Turėtume pramokti jų kalbos. Turėtume melstis už juos ir jiems padėti.“18
Būdamas 54-erių, brolis Nelsonas tame susirinkime pajuto, kad turėtų studijuoti mandarinų kalbą. Nors ir buvo užimtas kardiochirurgas, jis tučtuojau užsisakė korepetitoriaus paslaugas.
Ilgai netrukus po studijų pradžios, dr. Nelsonas dalyvavo viename suvažiavime ir ten netikėtai atsisėdo šalia „žymaus kinų chirurgo dr. Vu Jingkai. […] Kadangi jau studijavo mandarinų kalbą, [brolis Nelsonas] pradėjo pokalbį [su dr. Vu].“19.
Dr. Nelsono troškimo sekti pranašu dėka dr. Vu galiausiai apsilankė Solt Leik Sityje, o pats dr. Nelsonas ėmė keliauti į Kiniją, kur skaitė paskaitas ir atliko chirurgines operacijas.
Ėmė augti jo meilė kinų žmonėms, ir šių žmonių meilė bei pagarba jam.
1985 m. vasarį, tepraėjus 10 mėnesių nuo jo pašaukimo į Dvylikos Kvorumą, vyresnysis Nelsonas sulaukė netikėto skambučio iš Kinijos. Jo maldavo atvykti į Pekiną ir atlikti negaluojančios širdies operaciją žymiausiam Kinijos operos dainininkui. Prezidento Hinklio padrąsintas vyresnysis Nelsonas sugrįžo į Kiniją. Pati paskutinė jo atlikta operacija buvo Kinijos Liaudies Respublikoje.
Vos prieš dvejus metus, 2015 metų spalį, prezidentas Nelsonas vėl buvo pagerbtas suteikiant jam oficialų vardą „Senas Kinijos draugas“.
Ir štai vakar girdėjome, kaip dabar jau 93-ejų metų prezidentas Raselas M. Nelsonas kalbėjo apie prezidento Tomo S. Monsono maldavimą [praeitoje balandžio konferencijoje] kiekvienam „kasdien su malda studijuoti ir apmąstyti Mormono Knygą“.
Panašiai kaip tada, kai, būdamas užimtas kardiochirurgas, jis pasisamdė mandarinų kalbos korepetitorių, taip ir šį kartą prezidentas Nelsonas nedelsdamas pasinaudojo prezidento Monsono patarimu ir pritaikė jį savo asmeniniame gyvenime. Jis kalbėjo, kad ne tik skaitė, bet ir „sudarinėj[o] įvairius sąrašus: kas Mormono Knyga yra, ką ji patvirtina, ką ji paneigia, ką ji išpildo, ką jį paaiškina ir ką ji apreiškia“20.
Įdomu tai, kad šį rytą, kaip antras liudytojas, prezidentas Henris B. Airingas irgi kalbėjo apie savo atsaką į prezidento Monsono patarimą. Ar prisimenate tuos žodžius? Kaip dauguma jūsų, taip ir aš pranašo žodžių klausausi lyg Viešpaties balso man asmeniškai. Kaip dauguma jūsų, taip ir aš nusprendžiu tiems žodžiams paklusti.“21
Tebūna tai mums pavyzdžiai mūsų gyvenime.
Pažadas ir palaiminimas
Pažadu, kad, jei įsiklausysite į jums skirtą Viešpaties balsą šios visuotinės konferencijos mokymuose ir tada veiksite sulig tais raginimais, pajusite ant savęs dangaus rankas, ir bus palaimintas tiek jūsų, tiek ir jūsų aplinkinių gyvenimas.22
Šios konferencijos metu mes galvojome apie mūsų brangų pranašą. Prezidente Monsonai, mes mylime jus. Užbaigsiu jo žodžiais, pasakytais nuo šios sakyklos. Manau, jog tai palaiminimas, kurį šiandien jis norėtų suteikti kiekvienam iš mūsų, jei galėtų būti su mumis. Jis kalbėjo: „Mums paliekant šią konferenciją, meldžiu kiekvienam iš jūsų dangaus palaimų. […] Meldžiu mūsų Dangiškąjį Tėvą laiminti jus ir jūsų šeimas. Tepasireiškia šios konferencijos žinios ir dvasia visame tame, ką darote – savo namuose, darbe, susirinkimuose ir visuose reikaluose.“
Ir jis užbaigė taip: „Myliu jus. Meldžiuosi dėl jūsų. Telaimina jus Dievas. Jo žadėta ramybė tebūnie su jumis dabar ir visada.“23
Jėzaus Kristaus vardu, amen.