2010–2019
Apreiškimas Bažnyčiai, apreiškimas mūsų gyvenimui
2018 m. balandis


Apreiškimas Bažnyčiai, apreiškimas mūsų gyvenimui

Ateinančiomis dienomis bus neįmanoma dvasiškai išgyventi be vedančios, nukreipiančios, guodžiančios ir nuolatinės Šventosios Dvasios įtakos.

Kokia nuostabi privilegija buvo švęsti Velykas su jumis šį visuotinės konferencijos sekmadienį! Negali būti nieko tinkamesnio, nei minėti svarbiausią įvykį visoje šios žemės istorijoje, garbinant svarbiausią esybę kada nors vaikščiojusią šia žeme. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje mes garbiname Tą, kuris Getsemanės sode pradėjo savo begalinį Apmokėjimą. Jis buvo pasiryžęs kentėti už kiekvieno iš mūsų nuodėmes ir silpnybes, dėl to kraujavo iš kiekvienos poros.1 Jis buvo nukryžiuotas ant Kalvarijos kryžiaus2 ir trečią dieną prisikėlė iš mirusiųjų kaip pirmasis prisikėlęs mūsų Dangiškojo Tėvo vaikas. Myliu Jį ir liudiju, kad Jis gyvas! Tai Jis vadovauja savo Bažnyčiai ir veda ją.

Jei ne mūsų Išpirkėjo begalinis Apmokėjimas, nė vienas iš mūsų neturėtume vilties kada nors sugrįžti pas savo Dangiškąjį Tėvą. Jei ne Jo prisikėlimas, mirtis būtų pabaiga. Mūsų Gelbėtojo Apmokėjimas amžinąjį gyvenimą padarė galimą, o nemirtingumą – realų visiems.

Būtent dėl Jo ypatingos misijos ir pasekėjams teikiamos ramybės mano žmona Vendė ir aš jautėme paguodą, kai 2018 m. sausio 2 dienos vėlų vakarą mus pažadino telefono skambutis ir sužinojome, kad prezidentas Tomas S. Monsonas išėjo anapus uždangos.

Paveikslėlis
Prezidentas RaselasM. Nelsonas ir prezidentas Tomas S. Monsonas

Labai ilgimės prezidento Monsono! Gerbiame jo gyvenimą ir palikimą. Šis dvasinis milžinas visiems laikams paveikė tuos, kurie jį pažinojo, ir Bažnyčią, kurią mylėjo.

2018 m. sausio 14 d., sekmadienį, aukštutiniame Solt Leiko šventyklos kambaryje Pirmoji Prezidentūra buvo reorganizuota paprastu, tačiau šventu Viešpaties nurodytu būdu. Po to, vakardienos ryto iškilmingame susirinkime, Bažnyčios nariai visame pasaulyje pakėlė savo rankas, kad parodytų pritarimą ankstesniam apaštalų sprendimui. Esu nuolankiai dėkingas už jūsų palaikančią paramą.

Taip pat esu dėkingas savo pirmtakams. Man teko privilegija tarnauti Dvylikos Apaštalų Kvorume 34 metus ir asmeniškai pažinoti 10 iš 16 ankstesnių Bažnyčios prezidentų. Daug išmokau iš kiekvieno iš jų.

Taip pat esu daug ką skolingas savo protėviams. Visi aštuoni mano proseneliai ir prosenelės atsivertė į Bažnyčią Europoje. Kiekviena iš tų didžių sielų paaukojo viską, kad atvyktų į Sionę. Tačiau ne visi mano vėlesnių kartų protėviai išliko tokie atsidavę. Dėl to aš augau ne Evangelija pagrįstoje šeimoje.

Paveikslėlis
Prezidento Nelsono tėvai
Paveikslėlis
Jauno prezidento Nelsono šeima

Dievinau savo tėvus. Jie man reiškė visą pasaulį ir mokė mane svarbiausių principų. Esu jiems neapsakomai dėkingas už laimingą šeimos gyvenimą, kurį jie sukūrė savo vaikams. Vis dėlto net vaikystėje supratau, kad man kažko trūksta. Vieną dieną įšokau į miesto autobusą ir nuvykau į PDŠ knygyną susirasti knygos apie Bažnyčią. Man patiko mokytis Evangelijos.

Kai supratau Išminties Žodį, norėjau, kad mano tėvai gyventų pagal jį. Taigi vieną dieną, būdamas dar vaikas, nuėjau į mūsų rūsį ir sudaužiau į betonines grindis visus alkoholinių gėrimų butelius! Maniau, kad mano tėvas mane nubaus, bet jis netarė nė žodžio.

Kai subrendau ir pradėjau suprasti Dangiškojo Tėvo plano didybę, dažnai sau sakydavau: „Man nereikia dar vienos Kalėdų dovanos! Aš tik noriu būti užantspauduotas su savo tėvais.“ Tas trokštamas įvykis neišsipildė, kol mano tėvams nesukako 80 metų, bet tada jis išsipildė. Negaliu deramai išreikšti to džiaugsmo, kurį jaučiau tą dieną3, ir kurį kasdien jaučiu dėl jų užantspaudavimo ir dėl mano užantspaudavimo prie jų.

Paveikslėlis
Raselas ir Danselė Nelsonai

1945 metais, dar studijuodamas medicinos fakultete, Solt Leiko šventykloje susituokiau su Dansele Vait. Ji ir aš buvome palaiminti devyniomis nuostabiomis dukromis ir vienu brangiu sūnumi. Dabar mano vis auganti šeima yra vienas didžiausių mano gyvenimo džiaugsmų.

Paveikslėlis
Prezidentas ir sesuo Nelsonai ir jų dukros
Paveikslėlis
Prezidentas Nelsonas ir jo sūnus

2005 metais, po daugiau nei 60 santuokos metų, mano brangi Danselė buvo netikėtai pašaukta namo. Kurį laiką mano liūdesys buvo beveik paralyžiuojantis. Bet mane palaikė Velykų žinia ir prikėlimo pažadas.

Paveikslėlis
Vendė ir Raselas Nelsonas

Tada Viešpats į mano gyvenimą atvedė Vendę Vatson. 2006 m. balandžio 6 d. mes buvome užantspauduoti Solt Leiko šventykloje. Labai ją myliu! Ji nepaprasta moteris – didžiulis palaiminimas man, mano šeimai ir visai Bažnyčiai.

Visi šie palaiminimai atėjo kaip Šventosios Dvasios patarimų siekimo ir jų klausymo pasekmė. Prezidentas Lorencas Snou sakė: „Tai didžioji kiekvieno pastarųjų dienų šventojo privilegija […], kad turime teisę į Dvasios pasireiškimus kiekvieną gyvenimo dieną.“4

Nuo tada, kai buvau pašauktas tarnauti Bažnyčios prezidentu, Dvasia vis skatina mane mąstyti apie tai, kaip Viešpats nori apreikšti savo mintį ir valią. Apreiškimo gavimo privilegija yra viena didžiausių Dievo dovanų savo vaikams.

Per Šventosios Dvasios pasireiškimus Viešpats padės realizuoti visus teisius mūsų siekius. Prisimenu, kaip stovėjau operacinėje prie paciento, nežinodamas, kaip atlikti iki tol nedarytą procedūrą, ir patyriau, kaip Šventoji Dvasia parodė tą techniką mano prote.5

Kad piršdamasis Vendei padaryčiau didesnį įspūdį, tariau jai: „Išmanau apie apreiškimą ir kaip jį gauti.“ Turiu ją pagirti, kad ji – tai jai būdinga – jau buvo siekusi ir gavusi savo apreiškimą dėl mudviejų, ir tai jai suteikė drąsos atsakyti „taip“.

Kaip Dvylikos Apaštalų Kvorumo narys kasdien melsdavau apreiškimo ir dėkojau Viešpačiui kiekvieną kartą, kai Jis kalbėjo mano širdžiai ir protui.

Tik pagalvokite, koks tai stebuklas! Kad ir koks būtų mūsų pašaukimas Bažnyčioje, mes galime melstis Dangiškajam Tėvui ir gauti patarimus bei nurodymus, būti įspėti apie pavojus ir trukdymus, gauti galios įvykdyti tai, ko patys paprasčiausiai negalėtume. Jei iš tikrųjų priimsime Šventąją Dvasią ir išmoksime atskirti bei suprasti jos kuždesius, Ji mums patars tiek dėl reikšmingų, tiek dėl menkų dalykų.

Kai neseniai susidūriau su sudėtinga dviejų patarėjų pasirinkimo užduotimi, galvojau, kaip galiu išsirinkti tik du iš dvylikos vyrų, kuriuos myliu ir gerbiu.

Kadangi žinau, jog geras įkvėpimas remiasi gera informacija, pamaldžiai kalbėjausi su kiekvienu apaštalu atskirai.6 Po to nuėjau į nuošalų šventyklos kambarį ir klausiau Viešpaties valios. Liudiju, kad Viešpats nurodė man pasirinkti prezidentą Daliną H. Ouksą ir prezidentą Henrį B. Airingą tarnauti mano patarėjais Pirmojoje Prezidentūroje.

Liudiju, jog panašiai Viešpats įkvėpė pašaukti vyresnįjį Geritą V. Gongą ir vyresnįjį Ulisį Soaresą, kad būtų įšventinti kaip Jo apaštalai. Aš ir mes visi sveikiname juos šioje ypatingoje tarnavimo brolijoje.

Kada susirenkame kaip Pirmosios Prezidentūros Taryba ir Dvylikos Kvorumas, mūsų susirinkimų kambariai tampa apreiškimo kambariais. Aiškiai jaučiasi Dvasios buvimas. Kai sprendžiame sudėtingus klausimus, kiekvienam apaštalui laisvai reiškiant savo mintis ir požiūrį, vyksta nuostabus procesas. Nors iš pradžių mūsų požiūriai gali skirtis, meilė, kurią jaučiame vienas kitam, yra pastovi. Mūsų vienybė padeda mums įžvelgti Viešpaties valią Jo Bažnyčiai.

Mūsų susirinkimuose niekada nevaldo dauguma! Mes pamaldžiai klausomės vieni kitų ir kalbamės vieni su kitais, kol vieningai sutariame. Kai pasiekiame visišką sutarimą, vienijanti Šventosios Dvasios įtaka būna tokia, kad virpuliai eina per nugarą! Patiriame tai, ką pranašas Džozefas Smitas žinojo, kai sakė: „Per tikrą vienybę gauname galią iš Dievo.“7 Nė vienas Pirmosios Prezidentūros ar Dvylikos Kvorumo narys niekada nepriimtų sprendimų dėl Viešpaties Bažnyčios vien pagal geriausią savo išmanymą!

Broliai ir seserys, kaip galime tapti vyrais ir moterimis – į Kristų panašiais tarnais, – kokių Viešpačiui reikia? Kaip galime rasti atsakymus į mus gluminančius klausimus? Jei Džozefo Smito nepaprasta patirtis Šventojoje giraitėje mus ko nors moko, tai visų pirma to, kad dangūs yra atviri ir kad Dievas kalba savo vaikams.

Pranašas Džozefas Smitas davė mums pavyzdį, kaip rasti atsakymus į klausimus. Paskatintas Jokūbo pažado, kad, jei mums trūksta išminties, galime klausti Dievą, berniukas Džozefas uždavė savo klausimą tiesiai Dangiškajam Tėvui.8 Jis siekė asmeninio apreiškimo, ir jo siekis atvėrė šį paskutinį Evangelijos laikotarpį.

Ką panašus jūsų siekis galėtų atverti jums? Kokios išminties jums trūksta? Ką jaučiate turį skubiai sužinoti ar suprasti? Sekite pranašo Džozefo pavyzdžiu. Raskite ramią vietą, kur galėtumėte reguliariai nueiti. Nusižeminkite prieš Dievą. Išliekite savo širdį Dangiškajam Tėvui. Kreipkitės į Jį atsakymų ir paguodos.

Maldoje Jėzaus Kristaus vardu papasakokite savo rūpesčius, baimes, silpnybes – taip, tai, ko trokšta jūsų širdis. O tada klausykitės! Užsirašykite į jūsų protą atėjusias mintis. Užsirašykite savo jausmus ir imkitės veiksmų, kurių imtis buvote paskatinti. Kartodami šį procesą diena po dienos, mėnuo po mėnesio, metai po metų, jūs galėsite „vis geriau ir geriau suvokti apreiškimo principą“9.

Ar Dievas tikrai nori kalbėti su jumis? Taip! „Lygiai taip galėtų žmogus ištiesti savo silpnutę ranką, kad sustabdytų Misūrio upę, tekančią savo nustatyta kryptimi, arba apgręžtų jos tėkmę, kaip sutrukdyti Visagaliui išlieti iš dangaus žinojimą ant pastarųjų dienų šventųjų galvų.“10

Jums nereikia spėlioti, kas yra tikra.11 Jums nereikia spėlioti, kuo galite užtikrintai pasitikėti. Per asmeninį apreiškimą jūs galite gauti asmeninį liudijimą, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis, kad Džozefas Smitas yra pranašas ir kad tai yra Viešpaties Bažnyčia. Kad ir ką kiti sakytų ar darytų, niekas niekada negalės atimti liudijimo, kurį gavote į savo širdį ir protą apie tai, kas yra tikra.

Raginu jus visomis savo dvasinėmis išgalėmis stengtis gauti asmeninį apreiškimą, nes Viešpats yra pažadėjęs: „Jei prašysi, gausi apreiškimą po apreiškimo, pažinimą po pažinimo, kad galėtum pažinti slėpinius ir taikingus dalykus – tai, kas neša džiaugsmą, tai, kas neša amžinąjį gyvenimą.“12

O! Jūsų Dangiškasis Tėvas nori, kad žinotumėte kur kas daugiau. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas mokė: „Tiems, kurie turi reginčias akis ir girdinčias ausis, yra aišku, kad Tėvas ir Sūnus dalija visatos paslaptis!“13

Niekas taip neatveria dangaus, kaip padidėjusio tyrumo, tikslaus paklusnumo, nuoširdaus prašymo, kasdienio sotinimosi Kristaus žodžiais Mormono Knygoje derinys14 ir reguliarus laikas, skiriamas šventyklos ir šeimos istorijos darbui.

Žinoma, gali būti laikotarpių, kai jums atrodo, kad dangūs uždaryti. Bet pažadu, kad jei ir toliau būsite paklusnūs, reikšite padėkas už kiekvieną Viešpaties suteiktą palaiminimą ir kantriai gerbsite Viešpaties tvarkaraštį, jums bus suteiktas pažinimas ir supratimas, kurių siekiate. Po to seks visi palaiminimai, kuriuos Dievas paruošęs jums, netgi stebuklai. Štai ką jums atneš asmeninis apreiškimas.

Į ateitį žvelgiu nusiteikęs optimistiškai. Kiekvienam iš mūsų ji bus kupina galimybių augti, padėti ir nešti Evangeliją į visus žemės kampus. Bet nesu ir naivus dėl ateities. Gyvename sudėtingame ir vis labiau besivaidijančiame pasaulyje. Nuolat pasiekiama socialinė žiniasklaida ir 24 valandas per parą transliuojamos žinios mus nepaliaujamai bombarduoja informacija. Jei norime tikėtis atsijoti daugybę tiesą puolančių žmonių balsų ir filosofijų, privalome išmokti gauti apreiškimą.

Mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas Jėzus Kristus nuo dabar iki savo antrojo atėjimo darys kai kuriuos iš savo galingiausių darbų. Matysime stebuklingų požymių, kad Dievas Tėvas ir Jo Sūnus, Jėzus Kristus, pirmininkauja šiai Bažnyčiai didingai ir šlovingai. Bet ateinančiomis dienomis bus neįmanoma dvasiškai išgyventi be vedančios, nukreipiančios, guodžiančios ir nuolatinės Šventosios Dvasios įtakos.

Mano mylimi broliai ir seserys, prašau jūsų stiprinti savo dvasinius sugebėjimus gauti apreiškimą. Tegul šis Velykų sekmadienis tampa lemtinga akimirka jūsų gyvenime. Pasirinkite vykdyti tą dvasinį darbą, kuris būtinas, kad mėgautumėtės Šventosios Dvasios dovana ir dažniau bei aiškiau girdėtumėte Dvasios balsą.

Šią velykinę šabo dieną kartu su Moroniu raginu jus ateiti pas Kristų ir laikytis kiekvienos geros dovanos15, pradedant Šventosios Dvasios dovana, kuri gali pakeisti ir pakeis jūsų gyvenimą.

Esame Jėzaus Kristaus pasekėjai. Svarbiausia tiesa, kurią Šventoji Dvasia visada liudys jums, yra ta, kad Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus. Jis gyvas! Jis yra mūsų užtarėjas pas Tėvą, mūsų Pavyzdys ir mūsų Išpirkėjas. Šį Velykų sekmadienį minime Jo apmokančią auką, Jo prisikėlimą tiesiogine prasme ir Jo dieviškumą.

Tai yra Jo Bažnyčia, atkurta per pranašą Džozefą Smitą. Reikšdamas meilę kiekvienam iš jūsų tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.