Vieningai

Vienas iš įspūdingiausių kūrinių šioje žemėje yra drugelis monarchas. Kalėdinėje kelionėje į Meksiką drauge su vyro šeima lankėmės drugių šventovėje, kurioje žiemojo milijonai drugelių monarchų. Buvo įdomu stebėti tokį įspūdingą reginį ir apmąstyti Dievo kūrinių vienybės ir paklusnumo dieviškiems įstatymams pavyzdį.¹

Drugeliai monarchai yra įgudę navigatoriai. Orientuodamiesi pagal saulę jie atranda kryptį, kuria reikia keliauti. Kiekvieną pavasarį iš Meksikos iki Kanados jie nukeliauja tūkstančius mylių, o kiekvieną rudenį sugrįžta į tą patį spygliuočių mišką Meksikoje.² Jie tai daro metų metus, po vieną mažutėlio sparno mostą. Keliaudami jie nakvoja medžiuose spiečiais, kad apsisaugotų nuo šalčio ir grobuonių.³

Drugelių spiečius dar vadinamas kaleidoskopu.⁴ Ar ne nuostabus simbolis? Kiekvienas drugelis kaleidoskope unikalus, skiriasi nuo kitų, visgi šias iš pažiūros gležnas būtybes mylintis Kūrėjas sutvėrė taip, kad jos galėtų išgyventi, keliauti, daugintis ir tupinėdamos nuo gėlės prie gėlės, sėdamos žiedadulkes skleistų gyvybę. Nors kiekvienas drugys skiriasi, jie drauge pasaulį daro gražesnį ir vaisingesnį.

Mes, kaip ir drugeliai monarchai, keliaujame į savo dangiškus namus, kuriuose vėl išvysime Dangiškus Gimdytojus.⁵ Mums, kaip ir drugeliams, buvo suteiktos savybės, kurios leidžia keliauti šiame gyvenime, kad „pripild[ytume] savo sukūrimo saiką“⁶. Jeigu savo širdis suvienysime⁷ kaip tie drugeliai, Viešpats mus apsaugos, „kaip višta surenka savo viščiukus po savo sparnais“⁸, ir suburs mus į gražų kaleidoskopą.

Mergaitės ir berniukai, merginos ir vaikinai, broliai ir seserys, visi drauge esame šioje kelionėje. Mums reikia vienam kito ir turime būti vieningi, kad įgyvendintume savo didingą likimą. Viešpats mums įsakė: „Būkite viena; o jei nesate viena, jūs – ne mano.“⁹

Jėzus Kristus yra didžiausias vienybės su savo Tėvu pavyzdys. Jie yra viena tikslu, meile, darbais „Sūnaus valiai pasidavus Tėvo valiai“¹⁰.

Kaip galime sekti tobulu Viešpaties vienybės su savo Tėvu pavyzdžiu ir būti vieningesni su Jais ir vieni su kitais?

Įkvepiantį pavyzdį randame Apaštalų darbų 1:14. Ten skaitome: „[Vyrai] visi ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai ir prašymui kartu su moterimis.“¹¹

Manau, svarbu, kad žodis „vieningai“ Apaštalų darbuose minimas keletą kartų, kai skaitome, ką Jėzaus Kristaus sekėjai darė Jam prisikėlus ir pakilus į dangų ir kokius palaiminimus jie gavo už savo pastangas. Taip pat svarbu, kad randame panašų pavyzdį ištikimųjų, gyvenusių Amerikos žemyne tuo metu, kai jame lankėsi ir jiems tarnavo Viešpats. „Vieningai“ reiškia sutartinai, vieningai, visiems drauge.

Abiejose vietose ištikimi šventieji vieningai liudijo apie Jėzų Kristų, studijavo Dievo žodį ir su meile tarnavo vieni kitiems.¹²

Viešpaties sekėjai buvo viena tikslu, meile ir darbais. Jie žinojo, kas jie yra, žinojo, ką turi daryti, ir tai darė su meile Dievui ir vieni kitiems. Jie priklausė didingam kaleidoskopui, vieningai judančiam pirmyn.

Jie buvo palaiminti Šventosios Dvasios pilnatve, tarp jų vykusiais stebuklais, Bažnyčios augimu, santarve tarp žmonių ir Viešpaties palaiminimais visose srityse.¹³

Galime manyti, kad tokie vieningi jie buvo dėl to, kad asmeniškai pažinojo Viešpatį. Jie buvo Jam artimi, liudijo Jo dievišką misiją, Jo atliktus stebuklus ir Jo prisikėlimą. Jie matė ir lietė žymes Jo rankose ir kojose. Jie tvirtai žinojo, kad Jis buvo pažadėtasis Mesijas, pasaulio Išpirkėjas. Jie žinojo, kad „Jis yra visokeriopo išgijimo, ramybės ir amžinojo tobulėjimo šaltinis“¹⁴.

Nors galbūt savo fizinėmis akimis nesame matę mūsų Gelbėtojo, galime žinoti, kad Jis gyvas. Kai artinsimės prie Jo, per Šventąją Dvasią ieškosime asmeninio liudijimo apie Jo dievišką misiją, geriau suprasime savo tikslą, mūsų širdyse gyvuos Dievo meilė¹⁵, būsime pasiryžę tapti savo šeimos, apylinkės ir bendruomenės kaleidoskopo dalimi ir vieni kitiems tarnausime „naujesniu bei geresniu būdu“¹⁶.

Stebuklai vyksta, kai Dievo vaikai, vedami Dvasios, vieningai padeda stokojantiems.

Girdime tiek daug pasakojimų apie brolišką žmonių meilę, parodytą užklupus katastrofoms. Pavyzdžiui, kai praeitais metais Hiustono mieste kilo didžiulis potvynis, žmonės atidėjo savo pačių reikmes ir nuskubėjo į pagalbą. Vyresniųjų kvorumo prezidentas paprašė pagalbos bendruomenei ir greitai buvo suburta 77 valčių flotilė. Gelbėtojai plaukiojo po apsemtus rajonus ir šeimas pargabeno į mūsų susirinkimų namus, kuriuose šie rado prieglobstį ir taip reikiamą pagalbą. Nariai ir nenariai dirbo išvien dėl bendro tikslo.

Čilėje Santjago mieste Paramos bendrijos prezidentė norėjo padėti iš Haičio atvykusiems imigrantams, kurie apsistojo jos bendruomenėje. Tardamasi su kunigijos vadovais ji drauge su kitomis vadovėmis sumanė mokyti imigrantus ispanų kalbos ir taip padėti geriau integruotis savo naujuose namuose. Kiekvieną sekmadienio rytą misionieriai susitikdavo su savo žinių ištroškusiais mokiniais. Tame pastate vyravusi vienybė yra įkvepiantis pavyzdys, kaip iš skirtingų vietovių kilę žmonės vieningai tarnauja.

Meksikoje šimtai narių valandų valandas keliavo, kad pagelbėtų išgyvenusiems po dviejų didžiulių žemės drebėjimų. Jie atsivežė įrankių, technikos ir buvo kupini meilės savo artimui. Savanoriams renkantis mūsų susirinkimų namuose ir laukiant nurodymų, Isuatano meras pravirko matydamas tokią „tyr[os] Kristaus meilė[s]“¹⁷ apraišką.

Viešpats dabar suteikia mums galimybę kas mėnesį tartis drauge savo kunigijos kvorumuose ir Paramos bendrijose, kad visi galėtume aktyviau dalyvauti savo apylinkės ar skyriaus kaleidoskopuose – ten, kur kiekvienas esame visumos dalis ir reikalingas.

Kiekvieno iš mūsų kelias skiriasi, tačiau einame juo drauge. Mūsų kelias nesusijęs su tuo, ką padarėme arba kur buvome, jis susijęs su tuo, kur einame, kuo tampame, jis susijęs su vienybe. Kai drauge tariamės vedami Šventosios Dvasios, galime suprasti, kur esame ir kur turime būti. Šventoji Dvasia padeda mums išvysti tai, ko negalime matyti savo fizinėmis akimis, nes „apreiškimas yra pasklidęs tarp mūsų“¹⁸, ir kai tą apreiškimą sudedame į viena, galime matyti daug daugiau.

Vieningai dirbdami turėtume siekti pažinti Viešpaties valią ir ją vykdyti; mūsų paskata turėtų būti meilė Dievui ir savo artimui¹⁹, o didžiausias troškimas – „stropiai dirbt[i]“²⁰, kad paruoštume kelią šlovingam Gelbėtojo sugrįžimui. Tik būdami vieningi galėsime tai pasiekti.

Tęskime savo kelionę drauge kaip drugeliai monarchai, suvienyti tikslo, kiekvienas su savo savybėmis ir indėliu, po žingsnelį, dermėje su Dievo įsakymais stengdamiesi šį pasaulį paversti dar gražesniu ir vaisingesniu.

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus mums pažadėjo, kad mums susirinkus Jo vardu, Jis bus tarp mūsų.²¹ Liudiju, kad Jis gyvas ir kad prisikėlė tokį gražų pavasario rytą kaip šiandien. Jis yra monarchų Monarchas, „karalių Karalius ir viešpačių Viešpats“²².

Vedami Šventosios Dvasios būkime viena su Tėvu ir Jo mylimu Sūnumi, to nuolankiai meldžiu Jėzaus Kristaus vardu, amen.