Merginos Dievo darbe
Kiekviena mergina Bažnyčioje turėtų jaustis vertinama, turėti galimybę tarnauti ir jausti, kad ji turi kai ką vertingo, kuo gali prisidėti šiame darbe.
Prieš metus visuotinėje kunigijos sesijoje vyskupas Žeraldas Kozė kalbėjo Bažnyčios vyrams apie tai, kodėl asmenys, turintys Aarono ir Melchizedeko kunigystes, yra neatsiejami bendradarbiai vykdant išgelbėjimo darbą.1 Ta žinia buvo didis palaiminimas, padedantis vaikinams, turintiems Aarono kunigystę, pamatyti, kokį vaidmenį jie atlieka statant Dievo karalystę šioje žemėje. Jų bendra tarnystė stiprina Bažnyčią ir padeda įtvirtinti atsivertimą bei atsidavimą vaikinų širdyse, kai jie pamato savo pagalbos vertę ir šio darbo didingumą.
Šiandien norėčiau, kad mano pastabos būtų tos žinios tąsa, nes kalbėsiu apie Bažnyčios merginas, kurios taip pat reikalingos ir svarbios vykdant Viešpaties darbą savo šeimose ir Jo Bažnyčioje.
Kaip ir vyskupas Kozė, didžiąją paauglystės dalį gyvenau mažame Bažnyčios skyriuje ir manęs dažnai prašydavo atlikti pavedimus ir pašaukimus, kuriuos paprastai atlieka suaugusieji. Pavyzdžiui, jaunimo programos dalyviai dažnai imdavosi iniciatyvos padėdami organizuoti ir vesti savo veiklas ir specialius renginius. Rašėme vaidinimų scenarijus, būrėme dainininkų grupę, kad pasirodytų per skyriaus veiklas, ir aktyviai dalyvavome kiekviename susirinkime. Buvau pašaukta skyriaus muzikos vadove ir kiekvieną savaitę dirigavau per sakramento susirinkimą. Šešiolikmetei stovėti prieš visą skyrių kiekvieną sekmadienį ir diriguoti jiems giedant buvo nepakartojama patirtis. Jaučiausi reikalinga ir žinojau, kad galiu prisidėti. Žmonės pasikliovė manimi, o man patiko jaustis naudingai. Ta patirtis padėjo man išsiauginti liudijimą apie Jėzų Kristų ir, kaip ir vyskupui Kozė, įtvirtinti gyvenimą Evangelijos tarnystėje.
Kiekvienas narys turėtų žinoti, koks reikalingas jis ar ji yra. Kiekvienas asmuo turi šį tą svarbaus, kuo gali prisidėti, ir turi unikalių talentų bei gebėjimų, kurie padeda toliau vykdyti šį svarbų darbą. Mūsų vaikinai turi Aarono kunigystės pareigas, apibūdintas Doktrinos ir Sandorų knygoje, kurios gana aiškios. Bažnyčios merginoms, jų tėvams ir vadovams gali būti mažiau akivaizdu, kad po krikšto merginos įgyja atsakomybes sandoroje „gedėti su tais, kurie gedi; taip, ir guosti tuos, kuriems reikia paguodos, ir būti Dievo liudytojais visada ir visame, ir visur, kur bebūt[ų], net iki mirties“2. Merginos turi galimybių vykdyti šias atsakomybes savo apylinkėse ir skyriuose, kai jos tarnauja klasės prezidentūrose, jaunimo tarybose ir kituose pašaukimuose. Kiekviena mergina Bažnyčioje turėtų jaustis vertinama, turėti galimybę tarnauti ir jausti, kad ji turi kai ką vertingo, kuo gali prisidėti šiame darbe.
Iš instrukcijų vadovėlio Handbook 2 galime sužinoti, kad išgelbėjimo darbas mūsų apylinkėse apima „narių misionierišką darbą, atsivertusiųjų išsaugojimą, mažiau aktyvių narių aktyvinimą, šventyklos ir šeimos istorijos darbą ir Evangelijos mokymą“3. Šiam darbui vadovauja ištikimi vyskupai, turintys kunigystės raktus savo apylinkei. Daugelį metų mūsų prezidentūra vis keldavo klausimą: „Kuriose iš minėtų sričių mūsų merginos turėtų nedalyvauti?“ Atsakymas: jos turi kuo prisidėti visose šio darbo srityse.
Pavyzdžiui, neseniai Las Vegaso krašte sutikau keletą merginų, kurios buvo pašauktos tarnauti apylinkės šventyklos ir šeimos istorijos konsultantėmis. Jos tryško entuziazmu, nes galėjo mokyti savo apylinkės narius ir padėti jiems rasti savo protėvius. Jos turėjo vertingų darbo kompiuteriu įgūdžių, išmoko, kaip naudotis FamilySearch, ir nekantravo pasidalyti šiomis žiniomis su kitais. Jos akivaizdžiai turėjo liudijimą ir suprato, kaip svarbu ieškoti anapilin išėjusių protėvių vardų, kad šventykloje už juos būtų atliktos svarbios gelbėjančios apeigos.
Prieš keletą mėnesių turėjau galimybę patikrinti vieną idėją su dviem keturiolikos metų merginomis. Gavau dvi apylinkės tarybos darbotvarkių kopijas ir po vieną daviau Emai ir Megei. Paprašiau, kad perskaitytų darbotvarkes ir pagalvotų, ar yra kokių nors apylinkės tarybos reikalų, kuriuos sprendžiant jos galėtų pasitarnauti. Ema pastebėjo, kad į apylinkę atsikrausto nauja šeima, ir pasakė, kad galėtų jiems padėti įsikraustyti ir išsipakuoti daiktus. Ji pagalvojo, kad gali susidraugauti su šeimos vaikais ir aprodyti jų naują mokyklą. Pamačiusi, kad artėja apylinkės bendri pietūs, pajuto, kad galėtų pasitarnauti įvairiais būdais.
Megė atkreipė dėmesį, kad apylinkėje buvo keletas pagyvenusių žmonių, kuriuos reikėjo aplankyti ir kuriems reikėjo draugijos. Ji pasakė, kad jai būtų malonu aplankyti šiuos nuostabius pagyvenusius narius ir pagelbėti jiems. Ji taip pat pajuto, kad galėtų pamokyti apylinkės narius, kaip naudotis socialiniais tinklais ir susikurti paskyras. Iš tikrųjų tose darbotvarkėse nebuvo nė vieno reikalo, kurį sprendžiant šios merginos negalėtų padėti!
Ar dalyvaujantys apylinkės tarybose ir turintys pašaukimus apylinkėse pastebi merginas kaip vertingą pagalbos šaltinį, galintį padėti patenkinti daugelį poreikių apylinkėje? Paprastai yra begalinis sąrašas įvairių darbų, kuriems atlikti reikia kieno nors tarnystės, ir dažniausiai galvojame, kad tuos poreikius geriausiai patenkins apylinkės suaugusieji. Kaip turintieji Aarono kunigystę buvo pakviesti darbuotis su savo tėvais ir kitais turinčiaisiais Melchizedeko kunigystę, taip ir mūsų merginos gali būti pašauktos su savo motinomis ar kitomis pavyzdingomis seserimis tarnauti ir patarnauti tenkinant apylinkės narių poreikius. Jos gali, nekantrauja ir nori padaryti kur kas daugiau, nei tik sekmadieniais apsilankyti bažnyčioje!
Mąstydami apie vaidmenis, kuriuos tikimės, kad mūsų merginos atliks artimoje ateityje, turėtume savęs paklausti, kokios patirties, padėsiančios pasiruošti būti misionierėmis, Evangelijos mokytojomis, Bažnyčios pagalbinių organizacijų vadovėmis, šventyklos darbuotojomis, žmonomis, motinomis, patarėjomis, pavyzdžiais ir draugėmis, suteikiame joms dabar. Jau dabar jos gali imtis daugelio šių vaidmenų. Jaunimo dažnai prašoma padėti mokyti jų klasėse per pamokas sekmadieniais. Jau dabar yra galimybių mūsų merginoms, atvykstančioms su savo jaunimo grupėmis krikštytis už mirusiuosius, šventykloje atlikti tarnystes, kurias anksčiau galėdavo atlikti tik apeigų darbuotojos ar savanorės. Mūsų pradinukės mergaitės dabar yra kviečiamos dalyvauti šventyklos ir pasiruošimo kunigystei susirinkimuose, kurie padės joms suprasti, kad jos taip pat yra svarbios dalyvės kunigijos vadovaujamame darbe. Jos mokosi, kad vyrai, moterys, jaunimas ir vaikai – visi gauna kunigystės palaiminimus ir visi gali atlikti svarbų vaidmenį atliekant Viešpaties darbą.
Vyskupai, mes žinome, kad jūsų pareigos dažnai yra sunkios, tačiau, be vieno iš jūsų aukščiausių prioritetų – vadovauti Aarono kunigystės kvorumams, – instrukcijų vadovėlyje Handbook 2 nurodoma, kad „vyskupas ir jo patarėjai teikia kunigystės vadovavimą Merginų organizacijai. Jie prižiūri ir stiprina kiekvieną merginą, glaudžiai bendradarbiaudami su tėvais ir Merginų organizacijos vadovėmis.“ Ten taip pat teigiama, kad „vyskupas ir jo patarėjai reguliariai dalyvauja Merginų organizacijos susirinkimuose, tarnystės projektuose ir veiklose“4. Esame dėkingos už vyskupus, kurie skiria laiko, kad apsilankytų Merginų organizacijos pamokose, ir suteiktų merginoms galimybių būti daugiau nei tik šio darbo stebėtojomis. Ačiū jums, kad rūpinatės, kad jūsų merginos būtų vertingos dalyvės tenkinant apylinkės narių poreikius! Šios galimybės prasmingai tarnauti laimina jas labiau nei veiklos, kuriose jos tiesiog pramogauja.
Bažnyčios merginos, savo paauglystės metais galite būti labai užimtos ir dažnai susidurti su sunkumais. Pastebėjome, kad didelė dalis jūsų kovoja su problemomis, susijusiomis su saviverte, nerimu, didele įtampa ir galbūt net depresija. Gal neišspręsite visų šių problemų, nustodamos nerimauti dėl jų ir nukreipdamos mintis nuo savęs, tačiau tarnystė dažnai gali palengvinti jūsų naštą ir padaryti jūsų išbandymus ne tokius sunkius. Vienas iš geriausių būdų pasijusti vertingesnėms – parodyti, kad turime daug kuo prisidėti rūpindamosi ir tarnaudamos kitiems.5 Merginos, norėčiau paraginti jus, kad sužinojusios, jog reikia jūsų pagalbos, savanoriškai pakeltumėte rankas, o tada įdarbintumėte jas. Kai vykdysite savo atsakomybes sandoroje ir dalyvausite statant Dievo karalystę, į jūsų gyvenimą ims plūsti palaiminimai ir patirsite tikrą bei nesibaigiantį mokinystės džiaugsmą.
Broliai ir seserys, mūsų merginos nuostabios. Jos talentingos, neišmatuojamai entuziastingos, energingos, užjaučiančios ir rūpestingos. Jos nori tarnauti. Joms reikia žinoti, kad yra vertinamos ir svarbios išgelbėjimo darbe. Kaip vaikinai ruošiasi didingesnei tarnystei per Aarono kunigystę tobulėdami Melchizedeko kunigystės link, taip mūsų merginos ruošiasi tapti didžiausios moterų organizacijos žemėje – Paramos bendrijos – narėmis. Kartu šie gražūs, stiprūs ir ištikimi vaikinai ir merginos ruošiasi tapti vyrais ir žmonomis, tėvais ir motinomis, kurie kurs šeimas, vertas celestialinės Dievo karalystės.
Liudiju, kad mūsų Dangiškojo Tėvo darbas yra įgyvendinti Savo vaikų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.6 Mūsų brangios merginos yra labai svarbios padedant įgyvendinti šį didelį darbą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.