Viskas įvykdoma tikėjimu

Vyresnysis Markusas B. Nešas

Iš Septyniasdešimties


Vyresnysis Markusas B. Nešas
Tikėjimas padės mums saugiai kopti Evangelijos taku, įveikti visus mirtingojo gyvenimo iššūkius ir grįžti didingon mūsų Dangiškojo Tėvo akivaizdon.

Visai neseniai mes – keli Nešų šeimos nariai – pėsčiomis užkopėme į Huaina Pikču, Peru kalnuose šalia senovės inkų miesto Maču Pikču griuvėsių esančią aukštą viršukalnę. Tai labai stati uola su kvapą gniaužiančiais vaizdais ir stačiais skardžiais. Liūdna, bet kai kurie keliautojai prarado savo gyvybę nukritę nuo to siauro, stataus takelio. Stengiantis išvengti tokių tragedijų, nuo to laiko prie tvirtos uolienos per visą Huaina Pikču šlaitą buvo pritvirtinti stiprūs lynai. Kopdami mes laikėmės už tų lynų, ir jie padėjo mums saugiai pasiekti viršūnę, iš kur atsivėrė didingas vaizdas!

Kaip ir Huaina Pikču esantis takelis, mūsų mirtingoji kelionė yra status ir sunkus kopimas, kuriam sėkmingai užbaigti reikia mūsų Dangiškojo Tėvo pagalbos. Tam Jis įtvirtino Evangelijos principus ir apeigas, kad vestų mus pas Gelbėtoją ir Jo gelbėjančią galią.1 Pirmasis iš tų principų, tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi,2 yra kaip tie lynai ant Huaina Pikču: jei bus tvirtai ir patikimai pritvirtintas prie „mūsų Išpirkėjo uolos“,3 tikėjimas padės mums saugiai kopti Evangelijos taku, įveikti visus mirtingojo gyvenimo iššūkius4 ir grįžti didingon mūsų Dangiškojo Tėvo akivaizdon. Viskas įvykdoma tikėjimu.5

Tikėjimas yra tiek veiksmo, tiek galios principas.6 Jis „nereiškia tobulo pažinimo apie kažką; todėl, jei [tikime], [mes] viliamės to, kas nematoma, kas yra tikra“7. Jis reiškia per patyrimą ateinantį Dvasios patikinimą,8 kuris skatina mus veikti,9 kad sektume Gelbėtojo pavyzdžiu ir pamaldžiai laikytumės Jo įsakymų netgi tada, kai reikia aukotis ir kęsti išmėginimus.10 Tikėjimas atneša mums Viešpaties galią, kuri tarp kitų dalykų pasireiškia viltimi įvyksiančiais gerais dalykais,11 tikėjimą patvirtinančiais stebuklais12 ir dieviška apsauga dvasiškuose ir žemiškuose reikaluose13.

Anos Rouli, ankstyvųjų Bažnyčios dienų pionierės, gyvenimas parodo, kaip tikėjimo naudojimas veikia mūsų gyvenimą į gerą. Našlė iš Anglijos, sesuo Rouli, panaudojo savo tikėjimą atsiliepdama į pranašo kvietimą rinktis į Sionę. Ji buvo Vilio rankinių vežimėlių grupėje, kuri 1856 m. rudenį kelyje susidūrė su giliomis sniego pusnimis. Kelionėje jie pateko į tokią padėtį, kad jos septyni vaikai tiesiog badavo. Ji rašė: „Man buvo skaudu matyti savo alkanus vaikus… Artėjo naktis, o vakarienei visai nebuvo ką valgyti. Kaip visada paprašiau Dievo pagalbos. Atsiklaupusi prisiminiau apie du sukietėjusius jūrinius sausainius… likusius nuo kelionės per jūrą. Jie buvo nedideli ir tokie kieti, kad buvo neįmanoma juos sulaužyti. Be abejo, to nepakaktų pamaitinti 8 žmones, bet 5 kepalėlių ir 2 žuvų irgi nepakako pamaitinti 5000 žmonių, tačiau per stebuklą Jėzus tai padarė. Taigi su Dievo pagalba viskas yra įmanoma. Suradau tuos sausainius, įdėjau į puodą, užpyliau juos vandeniu ir paprašiau Dievo palaiminimo. Tada puodą uždengiau dangčiu ir padėjau ant žarijų. Kai truputį vėliau nuėmiau dangtį, pamačiau, kad puodas pilnas maisto. Su visa šeima atsiklaupiau ir padėkojau Dievui už Jo gerumą. Tą vakarą mano šeima turėjo pakankamai maisto.“14

Iš Anos Rouli gyvenimas pagal Evangeliją reikalavo didelių asmeninių aukų. Kai jai prireikė pagalbos, ji maldoje jos paprašė. Dėl savo tikėjimo ji buvo kupina vilties ir stebuklingu būdu buvo aprūpinta maistu savo šeimai. Viešpats taip pat ją palaimino amžinai reikšmingu sugebėjimu „ištverti tikėjime iki galo“15. Nepaisant neaiškios ateities, ji nereikalavo sužinoti, kaip jai reikės pamaitinti savo vaikus kitą dieną. Vietoj to ji tik kantriai laukė, pasitikėjo Viešpačiu16 ir su viltimi veržėsi pirmyn – darė lygiai taip, kaip giedama šioje nuostabioje giesmėje:

Vesk, maloni šviesa, apgaubiančioje tamsoje vesk mane pirmyn!
Naktis tamsi, o aš – toli nuo namų, vesk mane pirmyn!
Sustiprink mano kojas, aš neprašau apžvelgti
Tolių tolimų – užtenka man matyti tik per vieną žingsnį.17

Taip pat ir mes galime panaudoti tokį tikėjimą Viešpačiu, tikėdami ir pasikliaudami, kad mūsų geras ir ištikimas Dievas18 palaimins mus Savo stebuklinga, atitinkančia mūsų aplinkybes galia Savo pasirinktu laiku. Taip darydami mes pamatysime savo gyvenime pasireiškiančią Dievo ranką.

Viešpats mums įsako pasiimti „tikėjimo skydą, su kuriuo būsite pajėgūs užgesinti visas ugningas nelabųjų strėles“19. Šėtonas panaudos tokius įrankius, kaip abejonės, baimė ar nuodėmė, kad gundytų mus paleisti iš rankų tikėjimą ir prarasti jo teikiamą apsaugą. Ištirkime paeiliui visus šiuos tikėjimo iššūkius, kad galėtume juos atpažinti ir nepaisyti priešininko pagundų.20

Pirma, dėl netikėjimo Viešpačiu ar Jo Evangelija būna taip, kad mes priešinamės Dievo Dvasiai.21 Viešpaties priešnuodis abejonėms yra paprastas. Kaip skelbė karalius Benjaminas: „Tikėkite Dievą; tikėkite, kad jis yra ir kad jis sukūrė visa tiek danguje, tiek ir žemėje; tikėkite, kad jis turi visą išmintį ir visą galią tiek danguje, tiek ir žemėje; tikėkite, kad žmogus nesuvokia visko, ką gali suvokti Viešpats.“22

Jei dėl netikėjimo ar abejonių jūsų tikėjimas susvyruoja, atminkite, kad netgi senovės apaštalai maldavo Viešpatį: „Sustiprink mūsų tikėjimą.“23 Atsimenant, kad tikėjimas ir suvokimas yra neišvengiami porininkai, apmąstykite tokią analogiją: tikėjimas ir suvokimas yra kaip du lėktuvo sparnai. Abu reikalingi skrydžiui. Jei jums atrodo, jog suvokimas prieštarauja tikėjimui, stabtelkite ir prisiminkite, kad mūsų matymas yra labai ribotas lyginant su Viešpaties.24 Neatmeskite tikėjimo lygiai taip, kaip skrydžio metu nuo lėktuvo neatskirtumėte sparno. Geriau puoselėkite tikėjimo dalelę ir leiskite jo kuriamai vilčiai būti jūsų sielos – ir jūsų suvokimo – inkaru.25 Dėl to mums įsakyta siekti „mokytumo… mokymusi ir taip pattikėjimu“.26 Atminkite, tikėjimas eina prieš stebuklus ir juos sukuria; stebuklus, kurių iš savo patirties galbūt negalime tiesiogiai paaiškinti, pavyzdžiui, pilno virintuvo maisto iš dviejų mažų sausainių arba paprasčiausiai kaip, nepaisant visų sunkumų, ištverti tikėjime.27

Antra, baimė išblaško ir silpnina tikėjimą Gelbėtoju. Vieną audringą naktį apaštalas Petras žvelgė į Viešpatį ir ėjo vandeniu, kol nukreipė savo žvilgsnį ir „pamatęs vėjo smarkumą… nusigando“, o tada ėmė skęsti audringoje jūroje.28 Jis būtų galėjęs ir toliau eiti, jei nebūtų išsigandęs! Užuot kreipę dėmesį ir bijoję smarkaus vėjo ir bangų savo gyvenime, žvelkime į Viešpatį, kuris mus kviečia: „Dėl kiekvienos minties žvelkite į mane; neabejokite, nebijokite.“29

Trečia, nuodėmė silpnina Dvasios buvimą mūsų gyvenime, o be Šventosios Dvasios mums stigs dvasinės ištvermės laikytis tikėjimo ir jį naudoti. Geriausia naudoti savo tikėjimą neliečiant „piktos dovanos nė to, kas nešvaru“30 ir „stropiai [laikantis] visų… įsakymų, kad… jūsų tikėjimas neapleistų jūsų, ir jūsų priešai netriumfuotų virš jūsų“31. Jei nuodėmė suteršė jūsų gyvenimą, aš kviečiu jus panaudoti „tikėjimą atgailai“32 ir Gelbėtojas per Apmokėjimą išvalys ir sutvarkys jūsų gyvenimą.

Broliai ir seserys, Viešpats pagal mūsų tikėjimą įvykdys savo pažadus ir padės mums įveikti visus sunkumus.33 Tą Jis padarė Anai Rouli, tą daro savo žmonėms visose tautose visais amžiais ir per visas kartas. Kadangi Jis – „stebuklų Dievas“ ir „nesikeičia“, Jis panašiai palaimins visus mus viltimi, apsauga ir galia pagal mūsų tikėjimą Juo.34 Tvirtas tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi kaip lynai Huaina Pikču takelyje padės jums ir jūsų artimiesiems prisitvirtinti prie „mūsų Išpirkėjo uolos“ ir Jo neprilygstamos gelbėjančios galios.35

Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė: „Ateitis yra tiek šviesi, koks jūsų tikėjimas.“36 Liudiju apie tą viltį teikiančią tiesą ir visus mus kviečiu tvirtai veržtis pirmyn su tikėjimu Viešpačiu „nė kiek neabejojant“37. Žinau, kad Gelbėtojas gyvas, Jis yra „[mūsų] tikėjimo kūrėjas ir išbaigėjas“38 ir atsilygina Jo uoliai ieškantiesiems.39 Apie tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Rodyti nuorodas

  1.  

    1. Žr. Doktrinos ir Sandorų 84:19–21.

  2.  

    2. Žr. Tikėjimo Teiginių 1:4.

  3.  

    3.  Helamano 5:12.

  4.  

    4. Žr. Doktrinos ir Sandorų 76:53.

  5.  

    5. Žr. Etero 12:3.

  6.  

    6. Žr. Lectures on Faith (1985), 3; t. p. žr. Jokūbo knygos 4:6; Etero 12:7–22; Hebrajams 11:4–40.

  7.  

    7.  Almos 32:21.

  8.  

    8. Žr. Džozefo Smito vertimo, Hebrajams 11:1 (išnaša b).

  9.  

    9. Žr. 2 Nefio 25:23; Almos 34:15–17; Etero 12:6; Jokūbo 2:17–26.

  10.  

    10. Žr. Etero 12:4–6; Lectures on Faith, 69.

  11.  

    11. Žr. Moronio 7:40–42.

  12.  

    12. Žr. Raštų rodyklė, „Tikėjimas, tikėti“; t. p. žr. Mormono 9:8–21; Moronio 7:33–37.

  13.  

    13. Žr. Doktrinos ir Sandorų 27:17; Almos 57:19–27; 58:10–13.

  14.  

    14. Ann Rowley, in Andrew D. Olsen, The Price We Paid: The Extraordinary Story of the Willie and Martin Handcart Pioneers (2006), 113.

  15.  

    15.  Doktrinos ir Sandorų 20:25.

  16.  

    16.  Izaijo 40:31.

  17.  

    17. „Lead, Kindly Light“, Hymns, no. 97.

  18.  

    18. Žr. Jokūbo 4:10; Mormono 9:9.

  19.  

    19.  Doktrinos ir Sandorų 27:17; kursyvas pridėtas.

  20.  

    20. Žr. 1 Nefio 8:33–34; Almos 37:33; Doktrinos ir Sandorų 20:22.

  21.  

    21. Žr. Almos 32:28.

  22.  

    22.  Mozijo 4:9.

  23.  

    23.  Luko 17:5.

  24.  

    24. Žr. Mozijo 4:9–10; Patarlių 3:5–7; Izaijo 55:8–9.

  25.  

    25. Žr. Etero 12:4.

  26.  

    26.  Doktrinos ir Sandorų 88:118; kursyvas pridėtas.

  27.  

    27. Žr. Moronio 7:33–38; Etero 12:19.

  28.  

    28. Žr. Mato 14:25–31.

  29.  

    29.  Doktrinos ir Sandorų 6:36.

  30.  

    30.  Moronio 10:30.

  31.  

    31.  Doktrinos ir Sandorų 136:42.

  32.  

    32. Žr. Almos 34:15–17; t. p. žr. Etero 12:3.

  33.  

    33. Žr. Etero 12:29; Almos 7:27.

  34.  

    34. Žr. Mormono 9:18–21; t. p. žr. Moronio 7:33–38; Almos 37:16–17.

  35.  

    35.  Helamano 5:12.

  36.  

    36. Thomas S. Monson, „Be of Good Cheer“, Liahona ir Ensign, May 2009, p. 92.

  37.  

    37. Žr. Jokūbo 1:6–8.

  38.  

    38.  Moronio 6:4; t. p. žr. Hebrajams 12:2.

  39.  

    39.  Hebrajams 11:6; t. p. žr. Etero 12:41.