„Ateikite pas mane, o jūs, Izraelio namai“

Vyresnysis Laris Ekou Hokas


Ateidami pas savo Gelbėtoją Jėzų Kristų ir išgrynindami savo širdis tapsime įrankiais vykdant galingus Mormono Knygos pažadus.

Aš savanoriškai tarnavau Jungtinių Valstijų jūrų pėstininku Vietnamo kare. Netrukus po to, kai atvykau į Kvantiką Virdžinijoje pagrindiniams apmokymams, kartu su kitais 54 naujais jūrų pėstininkais atsidūriau rikiuotėje priešais savo gultą kareivinėse. Savo mokymų vadą, mūšių užgrūdintą veteraną, sutikau, kai spyręs į kareivinių duris jis įžengė vidun ir plūdosi keiksmažodžiais.

Po šio bauginančio prisistatymo pradėjęs nuo vieno kareivinių galo jis ėmė tardyti kiekvieną naujoką. Be išimties, mokymo vadas tikslingai rasdavo būdą, kaip garsiai ir vulgariai pasityčioti iš kiekvieno naujoko. Taip jis ėjo link manęs, kiekvienam jūrų pėstininkui į klausimus atsakant, kaip įsakyta: „Taip“ arba „Ne, seržante instruktoriau.“ Tiksliai nemačiau, ką jis darė, nes mums buvo įsakyta stovėti ramiai ir žiūrėti tiesiai. Atėjus mano eilei supratau, kad jis paėmė mano kelioninį krepšį ir viską iš vidaus išvertė ant čiužinio man už nugaros. Peržiūrėjęs mano daiktus jis atsistojo prieš mane. Pasiruošiau puolimui. Savo rankose jis laikė mano Mormono Knygą. Tikėjausi, kad jis šauks ant manęs. Tačiau jis priėjo arčiau manęs ir sušnabždėjo: „Ar tu mormonas?“

Kaip buvo nurodyta, aš sušukau: „Taip, seržante instruktoriau!“

Ir vėl tikėjausi blogiausio. Bet lukterėjęs, jis pakėlė ranką su mano Mormono Knyga ir labai tyliai paklausė: „Ar tiki šia knyga?“

Aš vėl sušukau: „Taip, seržante instruktoriau!“

Tuo metu aš buvau tikras, kad jis pradės šaukti menkindamas mormonus ir Mormono Knygą, tačiau jis tik stovėjo tylėdamas. Po akimirkos jis sugrįžo prie mano gulto ir atsargiai padėjo mano Mormono Knygą. Po to, ilgiau neapsistodamas prie manęs, jis keikdamasis tęsė likusių naujokų patyčias ir menkinimą.

Aš dažnai svarstau, kodėl tas tvirtas jūrų pėstininkų seržantas tą dieną manęs pagailėjo. Tačiau esu dėkingas, kad galėjau nedvejodamas atsakyti: „Taip, aš esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys“ ir „Taip, aš žinau, kad Mormono Knyga yra tikra.“ Šis liudijimas yra brangi dovana, kurią man suteikė Šventoji Dvasia, padedama dviejų misionierių ir kunigų kvorumo patarėjo.

Kuomet man buvo keturiolika metų, du misionieriai, Ly Personas ir Boidas Kemphaisenas, mokė mano šeimą apie sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją ir aš pasikrikštijau. Po dviejų metų mano kunigų kvorumo padėjėjas Ričardas Borenas davė man užduotį perskaityti Mormono Knygą. Aš priėmiau tą užduotį ir kiekvieną vakarą skaičiau bent po dešimt puslapių, kol galiausiai pabaigiau skaityti.

Tituliniame lape perskaičiau, kad ji „parašyta lamanitams, kurie yra Izraelio namų likutis; ir taip pat žydui ir kitataučiui“. Mormono Knygos, dar vieno Jėzaus Kristaus testamento, įvade parašyta, kad lamanitai „yra pagrindiniai Amerikos indėnų protėviai“. Skaitant Mormono Knygą man atrodė, kad ji buvo apie mano protėvius, Amerikos indėnus. Mormono Knyga pasakoja apie žmones, kurie vėliau buvo pavadinti lamanitais ir kurie emigravo iš Jeruzalės į „pažado žemę“ (1 Nefio 2:20) maždaug 600 m. pr. Kristų .Tai pasakojimas apie Dievo reikalus su šiais ankstyvaisiais gyventojais, įsikūrusiais kažkur Amerikos žemynuose. Jame aprašoma, kaip Jėzus Kristus po prisikėlimo tarnavo tarp jų. Mormono Knygos ištraukose matome, kad laikui bėgant jie buvo išblaškyti po Amerikos žemynus ir aplinkui esančių jūrų salas (žr. Almos 63:9–10). Jų pranašai išpranašavo, kad daug kitataučių galiausiai atvyks į šią pažado žemę, lamanitai užsitrauks Dievo rūstybę bei bus išbarstyti, sutriuškinti ir beveik sunaikinti (žr. 1 Nefio 13:10–14).

Mano prosenelis Ekou Hokas, Poni indėnas, įpusėjus XIX šimtmečiui gimė dabar taip vadinamoje Nebraskoje. Kada jam buvo devyniolika metų, Poni žmonės buvo priversti palikti maždaug 9,3 milijonus hektarų gimtosios žemės ir atlaisvinti vietą naujakuriams. 1874-ais metais Poni žmonės buvo šimtus mylių vedami pietų kryptimi į mažą rezervatą Oklahomos indėnų teritorijoje. Kol atvyko į Oklahomą, iš 12 tūkstančių Poni žmonių liko 7 šimtai. Poni žmonės, kaip ir kitos gentys, buvo išbarstyti, sutriuškinti ir beveik sunaikinti.

Mormono Knygoje yra ypatinga žinia lamanitų palikuonims – Izraelio namų likučiui. Interpretuodamas savo tėvo regėjimą apie paskutiniąsias dienas Nefis pateikė tokią žinią: „Ir tą dieną mūsų sėklos likutis žinos, kad jie yra Izraelio namų ir kad jie – Viešpaties sandoros žmonės; ir tada jie pažins ir sužinos apie savo protėvius ir taip pat apie savo Išpirkėjo evangeliją, kurios jis mokė jų tėvus; todėl jie sužinos apie savo Išpirkėją ir jo doktrinos esminius punktus, kad žinotų, kaip ateiti pas jį ir būti išgelbėtiems“ (1 Nefio 15:14).

Mormono Knyga yra šventas Raštas. Joje yra amžinosios Evangelijos pilnatvė. Pranašas Džozefas Smitas rašė, kad „Mormono Knyga yra teisingiausia iš visų knygų žemėje ir mūsų religijos sąvaros akmuo, ir kad žmogus labiau priartės prie Dievo, gyvendamas pagal jos priesakus, negu pagal bet kokios kitos knygos“ (Bažnyčios prezidentų mokymai: Džozefas Smitas [2007], p. 64). Todėl ši žinia skirta visiems pasaulio žmonėms.

Kai būdamas septyniolikos pirmą kartą skaičiau Mormono Knygą, susitelkiau ties Moronio pažadu: „Ir norėčiau jus paraginti, kad gavę juos, paklaustumėte Dievą, Amžinąjį Tėvą, Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia“ (Moronio 10:4).

Atsiklaupęs maldoje gavau galingą dvasinį liudijimą apie Mormono Knygos tikrumą. Tas liudijimas visą gyvenimą padėjo man apmąstyti ir priimti sprendimus.

Raginu visus žmones skaityti Mormono Knygą, dar vieną Jėzaus Kristaus Testamentą.

Ypač prašau Izraelio namų likutį, Mormono Knygos žmonių palikuonis, kur jie bebūtų, skaityti Mormono knygą vėl ir vėl. Sužinokite apie Mormono Knygoje esančius pažadus. Sekite Jėzaus Kristaus mokymais ir pavyzdžiu. Sudarykite ir laikykitės sandorų su Viešpačiu. Ieškokite ir sekite Šventosios Dvasios vadovavimu.

Užbaigsiu Amuleko, kito Mormono Knygos pranašo, žodžiais: „Ir dabar, mano mylimi broliai, aš norėčiau, kad ateitumėt pas Kristų, kuris yra Izraelio Šventasis, ir ragautumėte jo išgelbėjimo ir jo išpirkimo galios. Taip, ateikite pas jį ir atnašaukite visą savo sielą kaip atnašą jam, ir toliau pasninkaukite ir melskitės, ir ištverkite iki galo; ir kaip Viešpats gyvas, būsite išgelbėti“ (Omnio 1:26).

Ateidami pas savo Gelbėtoją Jėzų Kristų ir ištaurindami savo širdis tapsime įrankiais vykdant galingus Mormono Knygos pažadus. Apie tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.