Žinau tai. Gyvenu pagal tai. Myliu tai.

Ana M. Dib

Antroji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje


Ana M. Dib
Esame mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pasekėjai. Toks atsivertimas ir tikrumas yra uolaus ir sąmoningo triūso pasekmė. Tai asmeniška. Tai visą gyvenimą trunkantis procesas.

Mane įkvepia teisių Bažnyčios narių, tarp jų ir kilniojo jaunimo, pavyzdžiai. Jūs narsiai žvelgiate į Gelbėtoją. Jūs esate ištikimi, paklusnūs ir tyri. Palaiminimai, kuriuos gaunate už išreikštą gerumą, lemia ne tik jūsų, bet ir mano bei daugybės kitų žmonių gyvenimus stipriai ir dažnai nežinomai.

Prieš keletą metų stovėjau eilėje vietinėje maisto prekių parduotuvėje. Priešais mane stovėjo maždaug 15-os metų mergina. Ji atrodė pasitikinti savimi ir laiminga. Pastebėjau jos marškinėlius ir neatsispyriau pagundai ją užkalbinti. Tariau: „Esi ne iš šios valstijos, ar ne?“

Mano klausimas ją nustebino ir ji tarė: „Tikrai taip. Esu iš Kolorado. Iš kur sužinojote?“

Paaiškinau jai: „Tai dėl jūsų marškinėlių.“ Tiksliai pataikiau ant marškinėlių perskaičiusi žodžius: „Aš mormonė. O tu?“

Tuomet tariau: „Turiu pasakyti, mane žavi tavo pasitikėjimas, kadangi tokiu pareiškimu išsiskiri iš kitų. Matau, kad esi kitokia ir norėčiau, jog visos merginos ir visi Bažnyčios nariai būtų tokie pat įsitikinę ir pasitikintys savimi.“ Apsipirkome, atsisveikinome ir išsiskyrėme.

Dienų dienas ir savaites po šio atsitiktinio paprasto susitikimo vis pastebėdavau, kad mąstau apie šį įvykį. Bandžiau suprasti, kaip yra, jog ši jauna mergina iš Kolorado turi tiek pasitikėjimo, kad gali atskleisti esanti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė. Vis svarsčiau, kokią prasmingą frazę pati pasirinkčiau ir atsispausdinčiau ant savo marškinėlių, kad tai atspindėtų mano tikėjimą ir liudijimą. Mintyse apmąsčiau daugybę galimų posakių. Galiausiai radau idealų pareiškimą, kurį išdidžiai užsirašyčiau: „Esu mormonė. Žinau tai. Gyvenu pagal tai. Myliu tai.“

Šiandien pasisakydama susitelksiu ties šiuo aiškiu, viltingu pareiškimu.

Pirmoji pareiškimo dalis yra užtikrintas bekompromisis pareiškimas: „Esu mormonė.“ Lygiai taip, kaip parduotuvėje sutikta mergina nebijojo teigti pasauliui esanti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narė, tikiuosi ir mes niekada nebijosime ir nevengsime prisipažinti: „Esu mormonas.“ Turime būti tokie tikri kaip apaštalas Paulius, kuris skelbė: „Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam.“1 Būdami nariai esame mūsų Gelbėtojo Jėzaus Kristaus pasekėjai. Toks atsivertimas ir tikrumas yra uolaus ir sąmoningo triūso pasekmė. Tai asmeniška. Tai visą gyvenimą trunkantis procesas.

Kita pareiškimo dalis tvirtina: „Žinau tai.“ Šiandieniniame pasaulyje yra begalė dėl mūsų laiko besivaržančių veiklų, dalykų ir įdomybių. Kai yra tiek daug dėmesį blaškančių dalykų, ar mums pakaks ryžto, drausmingumo ir atsidavimo, kad liktume susitelkę ties tuo, kas svarbiausia? Ar Evangelijos tiesas išmanome taip pat puikiai kaip mokslą, darbą, pomėgius, sportą arba įvairių žinučių siuntinėjimą? Ar stropiai siekiame rasti atsakymus į rūpimus klausimus studijuodami Raštus ir pranašų mokymus? Ar siekiame Dvasios patvirtinimo?

Žinių siekimo svarba yra amžinas principas. Pranašas Džozefas Smitas „mėgo žinias dėl jų teisios galios.“2 Jis sakė: „Žinios yra būtinos tiek žmogiškumui, tiek dieviškumui. […] Supraskite, broliai, šį didįjį raktą: žinojimas tai Dievo galia išgelbėti.“3

Visa tiesa ir žinojimas yra svarbūs, tačiau tarp kasdienių pastoviai dėmesį blaškančių dalykų ypatingą dėmesį turime skirti Evangelijos žinojimui gilinti, idant galėtume suprasti, kaip pritaikyti Evangelijos principus gyvenime.4 Mūsų žinojimui gilėjant, imsime jaustis tikri dėl liudijimo ir galėsime pareikšti: „Žinau tai.“

Kitas pareiškimas yra: „Gyvenu pagal tai.“ Raštai moko, kad turime būti „žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai“.5 Gyvendami pagal Evangeliją tampame „žodžio vykdytojai“, kai naudojame tikėjimą, esame paklusnūs, maloniai tarnaujame kitiems ir sekame mūsų Gelbėtojo pavyzdžiu. Gyvename dorai ir darome tai, ką žinome esant tiesa „visada ir visame, ir visur“6, nepriklausomai nuo to, ar kas matys, ar nematys.

Mirtingojo būvio metu nė vienas nesame tobulas. Net ir labai uoliai stengdamiesi gyventi pagal Evangeliją, visi klysime ir visi nusidėsime. Kiek guodžiančio tikrumo teikia žinojimas, kad per mūsų Gelbėtojo atperkančiąją auką galime gauti nuodėmių atleidimą ir tapti švarūs. Šis tikros atgailos ir atleidimo procesas stiprina mūsų liudijimus bei ryžtą vykdyti Viešpaties įsakymus ir gyventi pagal Evangelijos standartus.

Galvodama apie frazę „Gyvenu pagal tai“ prisimenu kartą sutiktą merginą vardu Karigan. Ji rašė: „Bažnyčios narė esu kiek ilgiau nei metus. […] Man besidomint Bažnyčia vienas iš ženklų, kad tai tikroji Bažnyčia, buvo tai, kad pagaliau radau bažnyčią, kurioje mokoma kuklumo ir normų. Savo pačios akimis mačiau, kas nutinka žmonėms nepaisantiems įsakymų ir pasirenkantiems klaidingą kelią. Seniai apsisprendžiau gyventi pagal aukštas moralės normas. […] Jaučiuosi palaiminta, nes radau tiesą ir buvau pakrikštyta. Esu be galo laiminga.“7

Paskutinė mano pareiškimo frazė yra: „Myliu tai.“ Žinant Jėzaus Kristaus Evangeliją ir kasdien uoliai gyvenant pagal Evangelijos principus daugeliui Bažnyčios narių kyla noras entuziastingai sušukti: „Myliu Evangeliją!“

Šis jausmas ateina, kai jaučiame Šventąją Dvasią liudijant, kad esame mūsų Dangiškojo Tėvo vaikai, kad Jis rūpinasi mumis ir esame tikrajame kelyje. Mūsų meilė Evangelijai auga, kai patiriame mūsų Dangiškojo Tėvo meilę ir Gelbėtojo žadėtą ramybę, kai rodome norą Jam paklusti ir Juo sekti.

Įvairiais gyvenimo tarpsniais, nesvarbu ar esame atsivertusieji, ar gimę Bažnyčioje, galime pastebėti, kad šis ryškus entuziazmas išblėso. Kartais tai nutinka, kai ateina sunkūs laikai ir turime ugdyti kantrybę. Kartais tai nutinka pasiekus klestėjimo ir pertekliaus viršūnę. Kad ir kada tai jaučiu, žinau, kad turiu iš naujo sutelkti savo pastangas siekti Evangelijos žinių ir gyventi pagal Evangelijos principus.

Vienas iš veiksmingiausių, tačiau kartais ir sunkiausiai taikomų Evangelijos principų yra nuolankumas ir paklusnumas Dievo valiai. Melsdamasis Getsemanės sode Kristus tarė Tėvui: „Tačiau tebūna ne mano, bet tavo valia!“8 Ir mes turėtume taip melstis. Dažniausiai būtent tokiomis ramiomis maldos akimirkomis jaučiamės apsupti Dangiškojo Tėvo meilės, ir džiugesio bei meilės pojūtis sugrįžta.

Merginų organizacijos vadovų susitikimo metu Judžine, Oregono valstijoje, turėjau galimybę susitikti su seserimi Kemi Vilberger ir su ja pakalbėti. Pasakojimas, kuriuo su manimi pasidalino sesuo Vilberger, liudija apie Evangeliją žinančios, pagal ją gyvenančios ir ją mylinčios merginos galią ir palaimą.

Sesers Vilberger 19-metė duktė Bruk prieš keletą metų tragiškai žuvo per atostogas po pirmųjų mokslo metų universitete. Sesuo Vilberger prisimena: „Tai buvo sunkus ir niūrus metas mūsų šeimai. Tačiau Bruk mums buvo įteikusi puikią dovaną. Šios dovanos nepastebėjome jai augant, tačiau kiekvienus trumpo gyvenimo metus ir kiekvieną akimirką Bruk teikė mums didžiausią dovaną, kokią duktė galėtų įteikti tėvams. Bruk buvo teisi Dangiškojo Tėvo duktė. […] Dėl šios dovanos, o ypač dėl Atpirkimo teikiamos galios, galiu būti stipri, paguosta ir jausti Gelbėtojo žadėtą ramybę. Man nekyla abejonių, kur Bruk yra dabar, ir nekantriai laukiu mūsų mielo susitikimo.“9

Turiu liudijimą apie didį mūsų Dangiškojo Tėvo amžinos laimės planą. Žinau, kad Jis mus pažįsta ir myli. Žinau, kad Jis paruošė mums pranašą, Prezidentą Tomą S. Monsoną, idant mus ragintų ir vestų atgal pas Jį. Meldžiu, kad kiekvienas iš mūsų stengtumės, idant galėtume būti tikri ir pareikšti: „Esu mormonas. Žinau tai. Gyvenu pagal tai. Myliu tai.“ Nuolankiai tai sakau Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Note: Norintiems gilintis rekomenduoju skaityti Almos 32 ir vyresniojo Dalino H. Oukso kalbą „The Challenge to Become“ (Liahona, 2001 m. sausis, p. 40–43; Ensign, 2000 m. lapkritis, p. 32–34; taip pat žr. 2000 m. spalio mėn. Visuotinės konferencijos medžiagą).

Mostrar referencias

  1.  

    1.  Romiečiams 1:16.

  2.  

    2. George Q. Cannon, in Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), p. 261.

  3.  

    3.  Teachings: Joseph Smith, p. 265; t. p. žr. Martha Jane Knowlton Coray, notebook, Church History Library, Salt Lake City.

  4.  

    4. Žr. Žinių vertybės pasiekimo pirmą punktąMerginų asmeninio tobulėjimo programoje (2009), p. 38.

  5.  

    5.  Jokūbo 1:22.

  6.  

    6.  Mozijo 18:9.

  7.  

    7. Asmeninė korespondencija.

  8.  

    8.  Luko 22:42.

  9.  

    9. Asmeninė korespondencija.