Vienu žingsniu arčiau Gelbėtojo

Raselas T. Osgutorpė

Visuotinis Sekmadieninės mokyklos prezidentas


Raselas T. Osgutorpė
Atsivertimas yra viso Evangelijos mokymo ir mokymosi tikslas. Atsivertimas – tai ne vienkartinis įvykis. Tai viso gyvenimo siekis tapti tokiam kaip Gelbėtojas.

Šią vasarą žurnaluose Liahona ir Ensignpasirodė trumpas mano parašytas straipsnelis. Mano sūnus parašė man: „Tėti, galėjai pasakyti, kada išeis tavo straipsnis.“ Aš atsakiau: „Norėjau patikrinti, ar skaitote Bažnyčios žurnalus.“ Jis atrašė, kad jo 10-metė dukra „išlaikė“ patikrinimą. Ji paėmė iš pašto dėžutės Ensign žurnalą ir grįžusi namo jį perskaitė. Tada ji atėjo į mūsų kambarį ir parodė tą straipsnį mums.“

Mano anūkė perskaitė Ensign, nes norėjo mokytis. Ji veikė savo nuožiūra naudodama savo valios laisvę. Neseniai Pirmoji Prezidentūra patvirtino jaunimui skirtus naujus vadovėlius, kurie skatintų jaunų žmonių nuoširdų norą mokytis, gyventi pagal Evangeliją ir dalintis ja. Šiuos naujus vadovėlius jau galima skaityti internete. Sausio mėnesį juos pradėsime naudoti klasėse. (Daugiau informacijos apie naujuosius vadovėlius jaunimui ieškokite lds.org/youth/learn.)

Mokydamas žmones Gelbėtojas vertino jų valios laisvę. Jis parodė mums ne tik ko mokyti, bet ir kaip mokyti. Jis dėmesį sutelkdavo į mokinio poreikius. Jis padėdavo žmonėms patiems atrasti tiesą.1 Jis visada išklausydavo jų klausimus.2

Šie nauji vadovėliai padės visiems mums namuose ir klasėse mokytis ir mokyti Gelbėtojo būdu.3 Tai darydami mes atsakysime į Jo kvietimą „ateik ir sek paskui mane“,4 kaip mokė vyresnysis Robertas D. Heilsas. Kol šie nauji vadovėliai buvo sudarinėjami, mačiau pagalbinių organizacijų ir seminarijos vadovus bei mokytojus besitariančius su gimdytojais, kaip patenkinti savo mokinių poreikius. Mačiau merginas savo klasėse, vaikinus Aarono kunigystės kvorumuose ir jaunimą Sekmadieninėje mokykloje besimokančius naudoti savo valios laisvę ir veikti savo nuožiūra.

Viena jaunimo Sekmadieninės mokyklos mokytoja ieškojo būdų padėti autizmu sergantiems vaikinams naudoti savo valios laisvę ir veikti savo nuožiūra. Kai ji paprašė klasės narius apibendrinti, ko jie mokėsi, ji nuogąstavo, kad tie du vaikinai gali neįvykdyti užduoties. Bet jie įvykdė. Vienas jų atsistojo apibendrinti, ko jis išmoko, ir tada pakvietė savo autizmu sergantį klasės draugą padėti jam. Kai pirmajam iškilo sunkumų, jo klasės draugas stovėjo šalia ir šnibždėjo jam į ausį, kad šis galėtų jaustis sėkmingai įvykdęs užduotį. Tą dieną mokė jie abu. Jie mokė, ko mokė Gelbėtojas, bet taip pat mokė, kaip mokė Gelbėtojas. Kai Gelbėtojas mokė, Jis mokė iš meilės tam, kurį Jis mokė, taip, kaip minėtas klasės draugas mokė savo draugą.5

Kai mokomės ir mokome Jo žodžio taip, kaip tai darė Jis, mes priimame Jo kvietimą „ateik ir sek paskui mane“. Paskui Jį sekame po žingsnį. Su kiekvienu žingsniu artėjame prie Gelbėtojo. Mes keičiamės. Viešpats žino, kad dvasinis augimas neįvyksta visas iš karto. Jis vyksta palaipsniui. Kiekvieną kartą priimdami Viešpaties kvietimą ir pasirinkdami sekti paskui Jį, mes tarsi žengiame keliu iki visiško atsivertimo.

Atsivertimas yra viso Evangelijos mokymo ir mokymosi tikslas. Atsivertimas – tai ne vienkartinis įvykis. Tai viso gyvenimo siekis tapti tokiam kaip Gelbėtojas. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas priminė mums, kad „žinotinepakanka. Kad atsiverstume, reikia daryti ir tapti.6 Taigi mokymasis vardan atsivertimo yra nuolatinis pažinimo, darymo ir tapimo procesas. Taip pat ir mokymas vardan atsivertimo reikalauja svarbiausios doktrinos, kvietimo veikti pagal ją ir pažadėtų palaimų.7 Mokydami teisingos doktrinos, padedame mokiniui žinoti tiesą. Kviesdami veikti pagal ją, padedame jam pritaikyti doktriną, tai yra gyventi pagal ją. O atėjus Viešpaties pažadėtoms palaimoms, mes keičiamės. Kaip ir Alma, mes galime tapti naujais kūriniais.8

Naujieji vadovėliai jaunimui išleisti siekiant vieno pagrindinio tikslo – padėti jaunimui atsiversti į Jėzaus Kristaus Evangeliją. Neseniai Sekmadieninėje mokykloje mačiau, kaip vaikinas pats atrado tiesą. Kai pastebėjau, kad jam sunku paaiškinti, kaip Apmokėjimas susijęs su jo paties gyvenimu, paklausiau, ar jis kada patyrė atleidimą. Jis atsakė: „Taip, tąkart, kai žaisdamas futbolą sulaužiau vaikinui nosį. Dėl to jaučiausi blogai. Mąsčiau, ką turėčiau daryti, kad pasijusčiau geriau. Taigi nuėjau į jo namus ir paprašiau man atleisti. Bet žinojau, jog to nepakanka. Taigi meldžiausi ir tada pajutau, kad Dangiškasis Tėvas atleido man taip pat. Štai ką man reiškia Apmokėjimas.“

Tądien klasėje pasidalinęs savo patyrimu jis perskaitė Jono 3:16: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų“ – ir tada paliudijo apie Apmokėjimo galią. Nuo tada ši doktrina jau nebebuvo abstrakti sąvoka šiam vaikinui. Ji tapo jo gyvenimo dalimi, nes jis iškėlė savo klausimą ir tada pasinaudojo savo valios laisve veikti.9

Šis vaikinas tapo labiau atsivertęs, kaip ir jo bendraklasiai. Jie skyrė dėmesį svarbiausiai doktrinai studijuodami Raštus. Tuos šventus žodžius jie susiejo su savo gyvenimu ir tada paliudijo apie palaimas, patirtas dėl doktrinos pritaikymo gyvenime. Mokydami Jėzaus Kristaus Evangelijos susitelkiame į Raštus ir šiuolaikinių pranašų žodžius. Kad kiekvienam padėtume sustiprinti tikėjimą, liudijimą ir visiškai atsiversti, mes remiamės šventaisiais Raštais. Naujieji vadovėliai jaunimui padės visiems jų skaitytojams suprasti Dievo žodį ir gyventi pagal jį.

Mokydamas šventuosius Kosta Rikoje, rankoje laikiau vadovėlį Teaching, No Greater Call ir paklausiau: „Kas iš jūsų turite šį vadovėlį?“ Beveik visi pakėlė rankas. Šypsodamas tariau: „Esu tikras, kad skaitote jį kasdien.“ Mano nuostabai, pirmoje eilėje sėdinti sesuo pakėlė savo ranką, tuo patvirtindama, kad ji kasdien skaito tą vadovėlį. Paprašiau ją ateiti ant pakylos ir paaiškinti. Ji atsakė: „Kiekvieną rytą skaitau Mormono Knygą. Tada ką nors paskaitau iš Teaching, No Greater Call, kad tai, ką išmokau, savo vaikams galėčiau perteikti veiksmingiausiai.“

Ji norėjo mokytis ir mokyti Jo žodžio taip, kaip tai darė Jis. Todėl ji studijavo Jo žodį Raštuose, o tada studijavo, kaip mokyti Jo žodžio, kad jos vaikai galėtų visiškai atsiversti. Jos evangelinio mokymosi ir mokymo pavyzdys, manau, atsirado ne iš karto. Ji nusprendė kažką daryti. Ir kuo daugiau darė tai, ką žinojo turinti daryti, tuo labiau Viešpats stiprino ją Savo kelyje.

Kartais kelias į atsivertimą gali būti ilgas ir sunkus. Mano svainis 50 metų buvo neaktyvus Bažnyčioje. Tik įžengęs į šeštą dešimtį jis priėmė Gelbėtojo kvietimą sugrįžti. Daugelis padėjo jam tame kelyje. Vienas namų mokytojas 22 metus kiekvieną mėnesį siuntė jam atvirukus. Bet jis pats turėjo nuspręsti, kad nori sugrįžti. Jis turėjo pasinaudoti savo valios laisve. Jis turėjo žengti pirmą žingsnį, o tada kitą ir dar kitą. Dabar jiedu su žmona yra užantspauduoti drauge ir jis tarnauja vyskupijoje.

Neseniai parodėme jam vaizdo medžiagą, kurią sukūrėme, kad padėtume vadovams ir mokytojams įdiegti naujus vadovėlius. Peržiūrėjęs tą vaizdo medžiagą, mano svainis atsilošė kėdėje ir susijaudinęs tarė: „Jei būčiau tai turėjęs, kai buvau jaunas, gal nebūčiau atpuolęs.“

Prieš keletą savaičių sutikau vaikiną, kuris turėjo sunkumų. Paklausiau, ar jis Bažnyčios narys. Jis man atsakė, kad jis agnostikas, bet kad anksčiau buvo susidūręs su Bažnyčia. Kai pasakiau jam apie savo pašaukimą Sekmadieninėje mokykloje ir kad kalbėsiu visuotinėje konferencijoje, jis tarė: „O, jei jūs kalbėsite, aš pasižiūrėsiu tą sesiją.“ Tikiuosi, kad šiandien jis žiūri konferenciją. Žinau, kad jei jis žiūri, jis kažko išmoks. Šis Konferencijų centras yra nepaprasta vieta mokytis ir mokyti atsivertimo.

Gyvendami pagal principus, mokytus tų, kuriuos palaikome kaip pranašus, regėtojus ir apreiškėjus, mokomės Gelbėtojo būdu.10 Mes vienu žingsniu priartėjame prie Jo. Šiai konferencijai artėjant prie pabaigos, kviečiu visus girdinčius mane žengti tą žingsnį. Kaip senovės nefitai mes galime sugrįžti į savo namus ir apmąstyti tai, kas buvo kalbėta, ir prašyti Tėvą, Kristaus vardu, kad galėtume suprasti.11

Norime, kad kiekvienas jaunuolis suprastų. Norime, kad jie kiekvieną dieną mokytųsi, mokytų ir gyventų pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją. To Viešpats nori visiems savo vaikams. Kas bebūtumėte – vaikas, jaunuolis ar suaugęs – kviečiu jus ateiti ir sekti paskui Jį Jo pėdomis. Liudiju, kad žengiant kiekvieną žingsnį Viešpats stiprins mus. Jis padės mums nueiti likusį kelią. Iškilus kliūtims, eikime toliau. Apnikus abejonėms, eikime toliau. Niekada nepasukime atgal. Niekada neatpulkime.

Liudiju, kad Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus gyvena. Liudiju, kad Gelbėtojas tebekviečia mus ateiti pas Jį, kaip Jis kvietė senovėje. Visi galime priimti Jo kvietimą. Visi galime mokytis, mokyti ir gyventi pagal Jo žodį Jo būdu po žingsnį artindamiesi prie Gelbėtojo. Tai darydami atsiversime iš tikrųjų. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Mostrar referencias

  1.  

    1. Žr. Jono 3:1–7. Šioje ištraukoje Gelbėtojas atsakė į paties Nikodemo iškeltą klausimą. Jis galvojo apie Nikodemo poreikius. Jis leido Nikodemui pasinaudoti savo valios laisve mokytis. Jis padėjo Nikodemui pačiam rasti atsakymą į savo klausimą.

  2.  

    2. Žr. Jono 3:4; Džozefas Smitas–Istorija 1:18.

  3.  

    3. Žr. „Teaching the Gospel in the Savior's Way“, lds.org/youth/learn/guidebook/teaching.

  4.  

    4. Žr. Luko 18:18–22.

  5.  

    5. Žr. 1 Jono 4:19.

  6.  

    6. Žr. Dallin H. Oaks, „The Challenge to Become“, Liahona, Jan. 2001, 41; Ensign, Nov. 2000, 33: „Liudyti reiškia žinoti ir pareikšti. Evangelija kviečia mus atsiversti, kas reiškia daryti ir tapti. Jei remsimės vien tik žinojimu ir liudijimu apie Evangeliją, būsime tokioje pat palaimintoje, bet neišbaigtoje būsenoje kaip apaštalai, kuriuos Jėzus kvietė atsiversti. Visi pažįstame tokių, kurie turi stiprų liudijimą, bet nesielgia pagal jį, kad atsiverstų.“

  7.  

    7. Žr. Abraomo 2:11.

  8.  

    8. Žr. Mozijo 27:24–26; 2 Korintiečiams 5:17.

  9.  

    9. Žr. David A. Bednar, „Watching with All Perseverance“, Liahona ir Ensign, May 2010, p. 43: „Ar padedame savo vaikams tapti savarankiškiems, veikiantiems ir siekiantiems mokytumo mokymusi ir tikėjimu, ar tik mokome juos laukti, kad juos mokytų ir veiktų? Ar esame gimdytojai, duodantys savo vaikams dvasinę žuvį, ar metodiškai padedame jiems veikti, patiems mokytis ir būti tvirtiems ir nepajudinamiems? Ar padedame savo vaikams uoliai prašyti, ieškoti ir belsti?“

  10.  

    10. Žr. Dennis B. Neuenschwander, „Living Prophets, Seers, and Revelators“, Liahona, Jan. 2001, p. 49–51; Ensign, Nov. 2000, p. 40–42.

  11.  

    11. Žr. 3 Nefio 17:3.