Mirusiųjų išpirkimo džiaugsmas

Vyresnysis Ričardas G. Skotas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo


Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Jis vaikų širdyse pasodins jų tėvams duotus pažadus, ir vaikų širdys atsigręš į savo tėvus.“

Pranašui Džozefui Smitui Viešpats apreiškė taurią doktriną, liečiančią šventas krikšto apeigas. Toji doktrina atėjo tuomet, kai kitos krikščionių bažnyčios mokė, kad mirtis neatšaukiamai, visam laikui nulemia sielos likimą. Jie mokė, kad pasikrikštiję yra apdovanojami nesibaigiančiu džiaugsmu, o kiti susidurs su amžina kančia, be išpirkimo vilties.

Viešpaties apreiškimas, kad per tinkamą kunigystės įgaliojimą galima atlikti vikarinius krikštus už mirusiuosius, pagrindė tokį Jo pareiškimą: „Kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę.“1 Vikarinis krikštas gali maloningai suteikti šias būtinas apeigas visiems vertiems mirusiesiems, kurie neatliko šių apeigų būdami gyvi.

Ši šlovingoji doktrina yra dar vienas liudijimas apie visa apimančią Jėzaus Kristaus Apmokėjimo prigimtį. Išgelbėjimą Jis parūpino kiekvienai atgailaujančiai sielai. Jo Apmokėjimas nugalėjo mirtį, tad Jis leidžia, kad verti mirusieji vikariškai gautų visas išgelbėjimo apeigas.

Prieš 150 metų parašytame laiške Džozefas Smitas pareiškė: „Šventieji turi privilegiją pasikrikštyti už … savo mirusius giminaičius, … kurie dvasioje priėmė Evangeliją iš … tų, kuriems buvo pavesta juos mokyti.“2 Vėliau jis pridūrė: „Tie šventieji, kurie nepaiso šio darbo savo mirusių artimųjų labui, rizikuoja savo pačių išgelbėjimu.“3

Pranašas Elija Džozefui Smitui Kirtlando šventykloje4 perdavė vikarinio darbo raktus, kad būtų išpildytas Viešpaties pažadas: „Jis vaikų širdyse pasodins jų tėvams duotus pažadus, ir vaikų širdys atsigręš į savo tėvus.“5

Po vėlesnių apreiškimų Džozefui Smitui ir po jo sekusiems pranašams atėjo supratimas ir nurodymai, kaip turi būti vykdomas šventyklos ir ją palaikantis šeimos istorijos darbas. Visi pranašai, pradedant nuo Džozefo Smito, akcentavo būtinybę atlikti visas apeigas už save ir už savo mirusius protėvius.

Šventyklos ir šeimos istorijos darbas yra vienas darbas, padalintas į dvi dalis. Jie yra tarpusavyje susiję, panašiai kaip susijusios krikšto ir Šventosios Dvasios dovanos apeigos. Kai kurie nariai negali atlikti šių dviejų darbų dėl sveikatos ar atstumo iki šventyklos.

Prezidentas Hovardas V. Hanteris mokė:

„Turime atlikti savo išaukštinimui būtinas kunigystės apeigas šventykloje; po to šias būtinas apeigas turime atlikti už tuos, kurie šiame gyvenime neturėjo galimybės priimti Evangelijos. Darbas už kitus susideda iš dviejų žingsnių: pirmo, šeimos istorijos tyrinėjimo stengiantis nustatyti savo protėvius; ir antro, šventyklos apeigų atlikimo, kad jiems būtų suteikiama tokia pati galimybė, kaip ir gyviesiems.

Tačiau yra daug Bažnyčios narių, kuriems sunku pasiekti šventyklas. Jie daro viską, ką gali. Jie tiria šeimos istoriją, o kiti atlieka šventyklos apeigas už jų surastus protėvius. Yra dar tokių, kurie dalyvauja šventyklos darbe, bet netiria savo pačių šeimos istorijos. Nors jie atlieka dievišką tarnystę kitiems, tačiau jie netenka palaiminimo ieškoti savo pačių mirusių giminaičių, kaip tai dieviškai nurodė pastarųjų dienų pranašai. […]

Supratau, kad tie, kurie užsiima šeimos istorijos tyrimu ir po to už savo surastus asmenis atlieka šventyklos darbą, patirs daugiau džiaugsmo dėl to, kad gavo abi palaimos puses.“6

Tėvas Danguje nori, kad visi mes gautume abi gyvybiškai svarbaus vikarinio darbo palaimos puses. Kitiems padedant Jis parodė, kaip tam pasiruošti. Šių palaimų gavimas priklauso tik nuo jūsų ir manęs.

Bet kuris šventykloje jūsų atliekamas darbas yra turiningai praleistas laikas. Bet jei už savo pačių protėvius vikariškai priimsite apeigas, tai tas praleistas laikas taps daug šventesnis ir patirsite dar didesnių palaimų. Pirmoji Prezidentūra yra pareiškusi: „Mūsų pirmutinė pareiga yra surasti ir nustatyti savo pačių protėvius.“7

Ar jūs, jaunuoliai, norite patikimo būdo atsikratyti priešininko įtakos savo gyvenime? Pasinerkite į savo protėvių paiešką, paruoškite jų vardus šventoms vikarinėms apeigoms šventykloje, o tada eikite į šventyklą ir už juos priimkite krikšto ir Šventosios Dvasios dovanos apeigas. Būdami vyresni galėsite taip pat dalyvauti atliekant kitas apeigas. Negaliu sugalvoti jokios kitos geresnės apsaugos nuo priešininko įtakos jūsų gyvenimui.

Kiekvienas Rusijos Rostovo prie Dono misijos jaunuolis gavo kvietimą suindeksuoti 2000 vardų ir tada šventyklos apeigoms paruošti bent vieną vardą iš savo pačių šeimos. Tie, kurie pasiekė šį tikslą, buvo pakviesti apsilankyti nujojoje Ukrainos Kijevo šventykloje. Vienas vaikinas pasakojo: „Daug laiko praleisdavau žaisdamas kompiuterinius žaidimus. Bet kai pradėjau indeksavimą, žaidimams nebeliko laiko. Anksčiau pagalvodavau: „O ne! Kodėl taip yra?“ Bet kai šis projektas baigėsi, noro žaisti nebeturėjau. […] Genealoginis darbas yra atliekamas čia žemėje, tačiau jis išlieka danguje.“

Daug ištikimų šventųjų yra atlikę savo šeimos genealoginį tyrimą ir naudojasi Family Search programos teikiama galimybe rezervuoti vikarinį apeigų atlikimą savo šeimos nariams. Šio rezervavimo tikslas yra suteikti pakankamai laiko asmenims patiems atlikti apeigas už savo protėvius ir giminaičius. Šiuo metu yra rezervuota 12 milijonų vardų ir milijonai su jais susijusių apeigų. Daug vardų rezervuota keliems metams. Surasti protėviai be abejo nerimauja ir jaudinasi, kai jų vardai yra paruošiami apeigoms. Tačiau tų apeigų laukimas jiems daug džiaugsmo nesuteikia.

Mes raginame daug vardų rezervavusius žmones pasidalinti tais vardais su savo artimaisiais ar savo apylinkės, ar kuolo nariais, galinčiais padėti tą darbą pabaigti. Tai galite padaryti šventyklos korteles padalindami geranoriškiems savo apylinkės ir kuolo nariams arba per kompiuterinę Family Search programą tuos vardus nusiųsdami tiesiai į šventyklą. Taip jau daug metų daro Sindi Blevins iš Kasperio, Vajomingo valstijos.

Sesuo Blevins pasikrikštijo paauglystėje ir nuo tada buvo vienintelė savo šeimos narė, prisijungusi prie Bažnyčios. Ji yra atlikusi labai didelį genealoginį darbą. Tačiau ji surinko pernelyg daug vardų, kad ji pati ar jos šeima pajėgtų užbaigti. Todėl sesuo Blevins tuos vardus nusiuntė į šventyklą. Pasak jos, paprastai per kelias savaites darbas yra atliekamas vienoje ar dviejose arčiausiai namų esančiose šventyklose. Jai labai patinka galvoti, kad galbūt jos draugai ir kaimynai iš jos pačios apylinkės ir kuolo padeda atlikti darbą dėl jos protėvių. Ji yra dėkinga už jų darbą.

Mano mylima žmona Dženin labai mėgo tyrinėti šeimos istoriją. Kai mūsų vaikai buvo maži, ji paprašydavo draugų prižiūrėti mūsų vaikus tam, kad kas kelias savaites ji turėtų kelias valandas patyrinėti mūsų šeimos genealogiją. Kai jauniausias vaikas paliko mūsų namus, savo asmeniniame dienoraštyje ji užrašė: „Aš ką tik priėmiau sprendimą ir noriu atsistojusi šaukte apie jį pranešti. Senasis Maiko miegamasis tapo mano genealogijos darbo kambariu. Jis gerai įrengtas aprašų tvarkymui bei darbavimuisi. Savo gyvenimą dabar sutelksiu į gyvybiškai svarbų šeimos tyrimą ir vardų siuntimą į šventyklą. Džiaugiuosi ir nekantrauju tai pradėti.“8

Kitoje dienoraščio vietoje parašyta: „Mel Olsen šeimos istorijos ofise įvyko stebuklas: man buvo įteiktos atspausdintos visų mano žinomų protėvių genealogijos, paimtos iš suskaitmenintų Ancestral File aprašų, nusiųstų į genealoginę bendriją. Daugiausia jos buvo sudarytos vykdant keturių kartų aprašymo programą, kurią Bažnyčia jau daug metų ragina daryti. Buvau priblokšta, kai pagalvojau, kiek daug darbo laukia manęs: iš organizacijų turiu atrinkti visus savo protėvių dokumentus ir tada kompiuteriu juos surinkti į pirmą Ancestral File laikmeną. Ir štai, prieš mane ant stalo guli nuostabios, sutvarkytos ir atspausdintos genealogijos. Buvau tokia laiminga ir priblokšta, kad apstulbusi prisėdau ir pradėjau iš laimės verkti. […] Man, kuri jau trisdešimt metų taip atkakliai ir kruopščiai tyrinėja, visų šių aprašų skaitmeninimas yra tikrai labai džiugus. O kai pagalvoju apie tuos šimtus tūkstančių žmonių, kurie dabar ar greitai pradės skaitmeninti daugybę surašymų ir asmeninių tyrimų diskų, […] aš be galo džiaugiuosi. Tai tikrai Viešpaties darbas ir Jis jam vadovauja.“9

Jau pakankamai ragavau šio kilnaus darbo vaisių, kad žinočiau, jog Džozefui Smitui Elijos grąžinti raktai leidžia mūsų širdims susijungti ir visiems mums susivienyti su pagalbos iš mūsų laukiančiais protėviais. Per mūsų darbą, atliktą su Gelbėtojo įgaliojimu šventose šventyklose čia žemėje, mūsų protėviai gauna gelbstinčias apeigas, leidžiančias jiems mėgautis amžinąja laime.

Praeityje, vedini gilaus įsitikinimo apie šio darbo šventumą, žmonės ištikimai imdavosi šio iššūkio, kuris prilygdavo vieno asmens pastangoms nupjauti visos Nebraskos javų derlių. Šiuo metu darbuojasi daug galingų kombainų. Visi kartu galime ir atliksime reikiamą darbą.

Liudiju, kad Elijos Dvasia visame pasaulyje paliečia daugelio Tėvo vaikų širdis ir dėl to negirdėtais tempais greitėja darbas už mirusiuosius.

O jūs? Ar jau meldėtės dėl darbo už savo protėvius? Atidėkite jūsų gyvenimui nereikšmingus darbus. Pasiryžkite nuveikti kažką, kas turės amžinas pasekmes. Galbūt jau patyrėte raginimą ieškoti protėvių, tačiau savęs nelaikote genealogu. Ar jau supratote, kad jums juo nereikia būti? Viskas prasideda nuo meilės ir nuoširdaus troškimo padėti tiems, kurie yra už uždangos ir negali sau padėti. Apsižvalgykite. Jūsų regione tikrai bus kažkas, kas galės jums padėti sėkmingai startuoti.

Tai nepaprastos abiejų uždangos pusių bendradarbiavimo pastangos, dvasinis darbas, kuriame pagalba teikiama abiem kryptimis. Kad ir kur pasaulyje bebūtumėte, su malda, tikėjimu, pasiryžimu, stropumu ir trupučiu pasiaukojimo galite galingai prisidėti. Pradėkite dabar. Pažadu, kad Viešpats padės surasti būdą. Dėl to jūs jausitės nuostabiai. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Mostrar las referencias

  1.  

    1.  Jono 3:5.

  2.  

    2.  History of the Church , 4:231.

  3.  

    3.  Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), p. 453.

  4.  

    4. Žr. Doktrinos ir Sandorų 110:13–16 .

  5.  

    5.  Doktrinos ir Sandorų 2:2; kursyvas pridėtas.

  6.  

    6. Howard W. Hunter, „A Temple-Motivated People“, Liahona, May 1995, p. 5–6.

  7.  

    7. Pirmosios Prezidentūros laiškas, 2012 m. vasario 29 d.; kursyvas pridėtas.

  8.  

    8. Jeanene Watkins Scott, personal journal, Apr. 1988.

  9.  

    9. Jeanene Watkins Scott, personal journal, Sept. 23, 1989.