Jūsų tikėjimo išbandymas

Vyresnysis Nylas L. Andersenas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo


Vyresnysis Nylas L. Andersenas
Kaip stipri ugnis geležį paverčia plienu, taip ir mes būsime dvasiškai išgryninti ir sustiprinti, jei liksime ištikimi ugningų mūsųtikėjimo išbandymų metu.

Prieš dešimt metų, kada mudu su žmona Kete gyvenome San Paulo mieste Brazilijoje, prezidentas Deividas Meriotas pirmininkavo Brazilijos San Paulo Interlagoso misijai. Jis su žmona Nele ir sūnumis Vilu, Vesliu ir Treisiu gyveno netoli mūsų. Jie paliko savo namus, savo verslą ir likusius šeimos narius ir priėmė pranašo kvietimą tarnauti misijoje.

Vieną popietę prezidentas Meriotas man paskambino. Jų brangią teisiai gyvenančią 21 metų dukrą Džordžiją, Indianos universiteto smuiko baigiamojo kurso studentę, po Bažnyčios susirinkimų dviračiu važiuojančią namo partrenkė sunkvežimis. Pirmomis žiniomis, Džordžija jautėsi gerai. Po kelių valandų jos būklė smarkiai pablogėjo.

Šeima ir draugai pradėjo pasninkauti ir melstis, kad Džordžijai įvyktų stebuklas. Jos mama visą naktį skrido lėktuvu iš Brazilijos. Kitą dieną, kai atvyko į Indianos oro uostą, ją pasitiko vyresni vaikai, kurie ašarodami papasakojo, kad išbuvo prie Džordžijos iki pat jos mirties.

Stebėjau Meriotų šeimą per tą išgyvenimą ir po jo einant mėnesiams ir metams. Jie verkė, jie meldėsi, jie kalbėjo apie Džordžiją, jie jautė nenusakomą skausmą ir liūdesį, tačiau jų tikėjimas nesusvyravo. Šio ryto sesijoje girdėjome apie panašų tikėjimą gražių Bowenų ir Wilbergų šeimų gyvenime.1

Tikėjimo dovana yra neįkainojamas dvasinis apdovanojimas. Jėzus meldėsi: „O amžinasis gyvenimas – tai pažinti tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį Jėzų – Mesiją.“2

Mūsų tikėjimas yra sutelktas į Dievą, mūsų Tėvą, ir Jo Sūnų Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją ir Išpirkėją. Jį palaiko žinojimas, kad Evangelijos pilnatvė buvo sugrąžinta į žemę, kad Mormono Knyga yra Dievo žodis ir kad pranašai ir apaštalai dabar turi kunigystės raktus. Mes branginame savo tikėjimą, stengiamės jį sustiprinti, meldžiamės, kad jis augtų ir darome viską, ką galime, kad jį apsaugotume ir gintume.

Apaštalas Petras apibūdino tai, ką jis pavadino „jūsų tikėjimo išbandymu“3. Jis tai patyrė. Prisiminkite Jėzaus žodžius:

„Simonai, …šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius.

Bet aš meldžiausi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų.“4

Vėliau Petras ragino kitus, sakydamas: „Nesistebėkite, kad degina jus ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas nepaprasta.“5

Tie ugningi išbandymai yra skirti jums sustiprinti, bet jie gali ir sumažinti arba netgi sugriauti jūsų pasitikėjimą Dievo Sūnumi ir susilpninti jūsų pasiryžimą laikytis Jam duotų pažadų. Tie išbandymai dažnai yra užmaskuoti, kad juos būtų sunkiau atpažinti. Jie prasideda nuo mūsų silpnybių, silpnųjų vietų, jautrumo arba nuo to, kas mums yra svarbiausia. Tai, kas vienam žmogui gali būti sunkus, bet įveikiamas išmėginimas, kitam gali būti deginantis išbandymas.

Kaip išlikti „tvirtam ir nepajudinamam“6 per tikėjimo išbandymą? Pasinerkite į tai, kas padėjo kurti jūsų tikėjimo šerdį: panaudokite tikėjimą Kristumi, melskitės, apmąstykite Raštus, atgailaukite, laikykitės įsakymų ir tarnaukite kitiems.

Kai susiduriate su tikėjimo išbandymu, kad ir ką darytumėte, neišeikite iš Bažnyčios! Pasitraukti nuo Dievo karalystės tikėjimo išbandymo metu – tai tarytum išeiti iš saugios požeminės slėptuvės išvydus besiartinantį viesulą.

Apaštalas Paulius sakė: „Jūs nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai.“7 Būtent Bažnyčios prieglobstyje mes saugome savo tikėjimą. Susirinkę su kitais tikinčiaisiais mes meldžiamės ir randame atsakymus į savo maldas, garbiname per muziką, dalinamės liudijimu apie Gelbėtoją, tarnaujame vieni kitiems ir jaučiame Viešpaties Dvasią. Priimame sakramentą, gauname kunigystės palaiminimus ir lankomės šventykloje. Viešpats pareiškė: „Per apeigas apsireiškia dieviškumo galia.“8 Susidūrę su tikėjimo išmėginimu pasilikite Dievo namų apsaugoje ir užuovėjoje. Ten jums visada bus vietos. Joks išbandymas nėra toks didelis, kad negalėtume jo drauge įveikti.9

Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė: „Greitai plečiasi ir visuomenės moralinės ribos. Elgesys, kuris kadaise buvo netinkamas ir amoralus, dabar… daugumai priimtinas.“10

Bažnyčioje yra daug vienišų suaugusiųjų, gerokai perkopusių savo ankstyvos brandos metus. Nors jie ir pastebi, kad jų dabartinis gyvenimas skiriasi, nuo to, ko tikėjosi, jie laikosi skaistybės įstatymo.11 Tai gali būti jų tikėjimo išbandymas. Reiškiu didžią pagarbą ir žavėjimąsi tokiais Kristaus mokiniais.

„Dievas įsakė, kad šventos dauginimosi galios būtų naudojamos tik tarp vyro ir moters, kurie oficialiai sutuokti kaip vyras ir žmona.“12 Naujajame Testamente Gelbėtojas Savo pasekėjams pakėlė moralinį standartą pareikšdamas: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.“13 Jis mokė mus nesmerkti kitų, bet nesibaimino kalbėti aiškiai ir pasakyti: „Eik ir daugiau nuodėmių nebedaryk.“14

Mūsų šeima turi draugę. Jūs turbūt turite tokių pažįstamų, o galbūt esate panašūs į ją. Visada ištikima, kilniai tarnaujanti Bažnyčioje, gerbiama specialistė, nepaprastai mylima savo šeimoje, nors tikėjosi ištekėti ir turėti vaikų, ji yra vieniša. Ji sakė: „Apsisprendžiau pasitikėti Jėzumi Kristumi. Dažnas lankymasis šventykloje padeda man likti susitelkusiai į amžinas vertybes. Tai man primena, kad niekada nesu viena. Tikiu, kad jei išliksiu ištikima savo sandoroms, taip pat skaistybės įstatymui, neprarasiu nė vieno palaiminimo.“15

Kitas draugas pavyzdingai ištarnavo misiją, po kurios uoliai studijavo universitete. Jis tikėjosi sukurti šeimą. Jo tikėjimo išmėginimas – jis jaučia potraukį tai pačiai lyčiai. Jis neseniai man rašė: „Mano patriarchaliniame palaiminime pažadėta, kad vieną dieną turėsiu savo šeimą. Ar tai bus šiame, ar kitame gyvenime, nežinau… [Bet] žinau, kad nenoriu daryti nieko, ką darydamas rizikuočiau palaiminimais, kuriuos Dievas pažadėjo tiek man, tiek mano ainijai. […] Skaistybės įstatymo laikymasis yra iššūkis, bet argi neatėjome į žemę, kad susidurtume su iššūkiais ir parodytume Dievui savo meilę ir pagarbą… laikydamiesi Jo įsakymų? Esu palaimintas gera sveikata, Evangelija, mylinčia šeima ir ištikimais draugais. Esu dėkingas už gausybę savo palaiminimų.“16

Pasaulis protestuoja: „Kaip galite tiek daug prašyti?“ Viešpats atsako:

„Juk mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai…

Kaip aukštas dangus viršum žemės, taip mano keliai viršija jūsų kelius ir mano mintys – jūsų mintis.“17

Tiedu Kristaus pasekėjai ir tūkstančiai panašių į juos, jautė Gelbėtojo pažadą: „Duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi.“18

Štai dar vienas šiais laikais dažnas išbandymas. Visada yra žmonių, norinčių diskredituoti Bažnyčią ir sugriauti tikėjimą. Šiais laikais jie naudoja internetą.

Kai kuri informacija apie Bažnyčią, kad ir kokia įtikinanti, tiesiog yra neteisinga. Prisimenu, kai 1985-ais metais vienas kolega užėjo į mano darbo kabinetą Floridoje. Jis atsinešė žurnalo Time straipsnį, pavadintą „Ginčytinos mormonizmo ištakos“. Jame buvo kalbama apie tuomet neseniai pasirodžiusį, neva Martino Hariso parašytą laišką, kuris prieštaravo Džozefo Smito pasakojimui apie Mormono Knygos plokštelių radimą.19

Mano kolega paklausė, ar ta nauja informacija sugriaus Mormonų bažnyčią. Straipsnyje buvo cituojamas vyras, sakantis, kad dėl to dokumento išeina iš Bažnyčios. Vėliau, turimomis žiniomis, buvo ir kitų, kurie išėjo iš Bažnyčios.20 Esu tikras, tai buvo jų tikėjimo išbandymas.

Po kelių mėnesių ekspertai nustatė (ir klastotojas prisipažino), kad tas laiškas buvo apgaulė. Prisimenu, jog labai tikėjausi, kad dėl tos apgaulės išėję iš Bažnyčios ras kelią atgal.

Kai kurie pradeda abejoti savo tikėjimu, kada aptinka kažkurio Bažnyčios vadovo prieš kelis dešimtmečius padarytą pareiškimą, kuris neatitinka mūsų doktrinos. Bažnyčios doktriną valdo svarbus principas. Dokrinos moko visi 15 Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių. Ji nėra slepiama kokioje nors miglotoje vienos kalbos pastraipoje. Tikrų principų mokoma dažnai ir tai daro ne vienas žmogus. Mūsų doktriną nesunku surasti.

Bažnyčios vadovai yra sąžiningi, bet netobuli žmonės. Prisiminkite Moronio žodžius: „Nesmerkite manęs dėl mano netobulumo, nei mano tėvo… bet verčiau dėkokite Dievui, kad jis apreiškė jums mūsų netobulumus, idant pasimokytumėte būti išmintingesni, negu buvome mes.“21

Džozefas Smitas sakė: „Niekada jums nesakiau, kad esu tobulas; bet apreiškimuose… nėra klaidos.“22 Dievo rankos stebuklas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios istorijoje ir lemtyje bus suvokiamas tik per dvasinio teiravimosi lęšį. Prezidentas Ezra Taftas Bensonas sakė: „Kiekvienas [asmuo] galiausiai bus priremtas prie tikėjimo sienos ir ten jam teks gintis.“23 Nenustebkite, kai tai nutiks jums!

Galiausiai išbandymai bus išbandantys. Gali būti sielvartas, sutrikimas, bemiegės naktys ir ašaromis suvilgytos pagalvės. Tačiau mūsų išbandymai neturi būti dvasiškai mirtini. Jie neturi atitraukti mūsų nuo Dievo namiškių.

„Atminkite, kad… ant mūsų Išpirkėjo, kuris yra Kristus, Dievo Sūnus, uolos jūs turite statyti savo pamatą; idant kada velnias pasiųs savo galingus vėjus, taip, savo strėles viesule, taip, kada visa jo kruša daužysis į jus, tai neturėtų galios jums nutraukti į nelaimės ir begalinio vargo prarają, dėl uolos, ant kurios esate pastatyti, kuri yra patikimas pamatas; ir jeigu žmonės stato ant šito pamato, jie negali griūti.“24

Kaip stipri ugnis geležį paverčia plienu, taip ir mes būsime dvasiškai išgryninti ir sustiprinti, jei liksime ištikimi ugningų mūsų tikėjimo išbandymų metu.

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas paaiškino, ko pasimokė iš asmeninio išbandymo: „Nors tada kentėjau, dabar prisiminęs esu dėkingas, kad mano problemai nebuvo greito sprendimo. Kadangi ilgą laiką beveik kasdien turėjau kreiptis į Dievą pagalbos, tikrai išmokau melstis ir gauti atsakymus ir labai praktišku būdu išmokau tikėti Dievą. Savo Gelbėtoją ir savo Dangiškąjį Tėvą pažinau tokiu būdu ir taip stipriai, kaip kitu atveju tai nebūtų įvykę arba pareikalautų daugiau laiko. […] Išmokau visa širdimi pasitikėti Viešpačiu. Išmokau vaikščioti su Juo kiekvieną dieną.“25

Petras tokius išgyvenimus pavadino „brangesniais už… auksą“26. Moronis pridūrė, kad liudijimas neateis, „kol jūsų tikėjimas nebus išbandytas“27.

Pradėjau pasakojimu apie Meriotų šeimą. Praeitą savaitę mudu su Kete buvome kartu su jais prie Džordžijos kapo. Praėjo dešimt metų. Šeima ir draugai kalbėjo apie meilę Džordžijai ir dalijosi prisiminimais apie ją. Ten buvo balti heliu pripildyti balionai jos gyvenimui atminti. Ašarodama Džordžijos mama švelniai kalbėjo apie sustiprėjusį tikėjimą ir įgytą supratimą, o Džordžijos tėvas man tyliai papasakojo apie jį aplankiusį pažadėtąjį „liudijimą“.

Kartu su tikėjimu ateina ir tikėjimo išbandymai, atnešantys stipresnį tikėjimą. Viešpaties guodžiantis patikinimas Pranašui Džozefui Smitui yra tas pats pažadas, kurį Jis duoda jums jūsų tikėjimo išbandymuose: „Laikykis… nebijok… nes Dievas bus su tavimi per amžių amžius.“28 Apie tai šventai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Mostrar las referencias

  1.  

    1. Žr. Šeinas Bovenas „Nes aš gyvenu ir jūs gyvensite“ ir Anė M. Dib „Žinau tai. Gyvenu pagal tai. Myliu tai“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

  2.  

    2.  Jono 17:3.

  3.  

    3.  1 Petro 1:7.

  4.  

    4.  Luko 22:31–32.

  5.  

    5.  1 Petro 4:12; kursyvas pridėtas.

  6.  

    6.  Almos 1:25.

  7.  

    7.  Efeziečiams 2:19.

  8.  

    8.  Doktrinos ir Sandorų 84:20.

  9.  

    9. Žr. Mozijo 18:8–10.

  10.  

    10. Thomas S. Monson, „Stand in Holy Places,“ Liahona Nov. 2011, p. 82.

  11.  

    11. Žr. Ezra Taft Benson, „The Law of Chastity,“ New Era, Jan. 1988, p. 4–7; „The Law of Chastity“ in Brigham Young University 1987–88 Speeches (1988), 1–5, speeches.byu.edu; see also Gospel Principles (2009), 224–32.

  12.  

    12. „Šeima. Pareiškimas pasauliui.,

  13.  

    13.  Mato 5:28.

  14.  

    14.  Jono 8:11.

  15.  

    15. Asmeninė korespondencija, 2012.

  16.  

    16. Asmeninė korespondencija, 2012.

  17.  

    17.  Izaijo 55:8–9.

  18.  

    18.  Jono 14:27.

  19.  

    19. Žr. Richard N. Ostling, „Challenging Mormonism’s Roots,“ Time, May 20, 1985, p. 44.

  20.  

    20. Žr. Gordon B. Hinckley, „Lord, Increase Our Faith,“ Ensign, Nov. 1987, p. 52.

  21.  

    21.  Mormono 9:31.

  22.  

    22.  Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), p. 522.

  23.  

    23. Ezra Taft Benson, „The Book of Mormon Is the Word of God,“ Tambuli, May 1988, 6; Ensign, May 1975, p. 65.

  24.  

    24.  Helamano 5:12.

  25.  

    25. D. Todd Christofferson, „Give Us This Day Our Daily Bread“ (Church Educational System fireside, Jan. 9, 2011), lds.org/broadcasts.

  26.  

    26.  1 Petro 1:7; t. p. žr. 1 Petro 4:13.

  27.  

    27.  Etero 12:6.

  28.  

    28.  Doktrinos ir Sandorų 122:9; Prezidentas Džordžas K. Kenonas sakė: „Kad ir koks sunkus būtų išbandymas, kad ir koks būtų gilus sielvartas, kad ir koks būtų didelis vargas, Dievas niekada nepaliks mūsų. Jis niekada taip nepasielgė ir niekada nepasielgs. Jis negali taip pasielgti. Tai ne Jo būdas. Jis nesikeičianti Esybė; tokia pati vakar, tokia pati šiandien ir tokia liks per amžių amžius. Mes radome tą Dievą. Mes susidraugavome su Juo paklusdami Jo Evangelijai; ir Jis nepaliks mūsų. Galime eiti per ugnies krosnį, per gilius vandenis, bet mes nesudegsime ir nepaskęsime. Mes išeisime iš tų išbandymų ir sunkumų tyresni dėl jų, jei tik pasitikėsime savo Dievu ir laikysimės Jo įsakymų“ („Freedom of the Saints,“ in Brian H. Stuy, comp., Collected Discourses Delivered by President Wilford Woodruff, His Two Counselors, the Twelve Apostles, and Others, 5 vols. [1987–92], 2:185); t. p. žr. Jeffrey R. Holland, „Come unto Me,“ Ensign, Apr. 1998, p. 16–23.