Sveiki susirinkę į konferenciją

Prezidentas Tomas S. Monsonas


Prezidentas Tomas S. Monsonas
Atidžiai klausykimės… to, kas mums bus sakoma, idant jaustume Viešpaties Dvasią ir įgytume tų žinių, kurias Jis norėtų, kad įgytume.

Kiek galiu matyti, visos vietos užimtos – išskyrus keletą štai ten gale. Yra galimybė tobulėti. Tai yra proga rasti vietą tiems, kurie gali pavėluoti dėl eismo kamščių.

Tai didi diena – konferencijos diena. Girdėjome gražų chorą giedant nuostabias giesmes. Kaskart girdėdamas chorą, vargonus ar pianiną, prisimenu savo mamą, kuri sakydavo: „Man patinka, kai tave karštai sveikina, patinka visa, ką tu pasiekei ir nuveikei. Tik gaila, kad apleidai pianiną.“ Ačiū, mama. Gaila ir man.

Kaip gera, mano broliai ir seserys, sveikinti jus 182-oje pusmetinėje visuotinėje Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios konferencijoje.

Po mūsų pastarojo susitikimo prieš šešis mėnesius pašventintos trys naujos šventyklos ir viena šventykla buvo pašventinta pakartotinai. Gegužės mėnesį man teko garbė pašventinti gražiąją Kanzas Sičio šventyklą Misūrio valstijoje ir dalyvauti ta proga organizuotoje kultūrinėje programoje. Apie šią programą išsamiau papasakosiu rytoj ryte.

Birželio mėnesį prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas pašventino ilgai lauktą Manauso šventyklą Brazilijoje, rugsėjo pradžioje prezidentas Henris B. Airingas pakartotinai pašventino atnaujintą Buenos Airių šventyklą Argentinoje, tą pačią šventyklą, kurią turėjau garbės pašventinti prieš 27-erius metus. Vos prieš porą savaičių prezidentas Boidas K. Pakeris pašventino gražiąją Brigamo Sičio šventyklą – tame mieste jis gimė ir augo.

Kaip jau anksčiau minėjau, nė vienas bažnyčios pastatas nėra toks svarbus kaip šventykla, ir mums malonu visame pasaulyje turėti 139-ias veikiančias šventyklas. Be to, šiuo metu yra paskelbtos arba statomos dar 27-ios šventyklos. Esame dėkingi už šiuos šventus didingus pastatus ir palaiminimus, kuriuos jie teikia mūsų gyvenimams.

Šį rytą džiaugiuosi galėdamas jums pranešti, kad per ateinančius mėnesius ir metus naujos šventyklos bus pastatytos šiose vietose: Tuksone, Arizonoje, ir Arekipoje, Peru. Daugiau informacijos apie šias šventyklas bus pateikta vėliau, kai bus gauti reikalingi leidimai ir patvirtinimai.

Broliai ir seserys, dabar kalbėsiu apie kitą reikalą – būtent misionierišką tarnystę.

Jau kurį laiką Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas leido tam tikrų šalių vaikinams tarnauti sulaukus 18 metų, jei jie yra verti, pajėgūs, baigę vidurinę ir išreiškia nuoširdų troškimą tarnauti. Šios nuostatos buvo taikomos tam tikrose šalyse ir todėl tūkstančiai jaunuolių garbingai tarnavo misijose, vykdė karinę prievolę ir įgijo išsilavinimą.

Mūsų patirtis su šiais 18-os metų misionieriais teigiama. Jų misijų prezidentai pranešė, kad šie vaikinai yra paklusnūs, ištikimi, subrendę ir tarnauja lygiai taip pat, kaip ir jų misijoje tarnaujantys vyresni misionieriai. Jų ištikimybė, paklusnumas ir branda įkvėpė troškimą suteikti tokios ankstyvos misionieriškos tarnystės galimybę visiems vaikinams, neatsižvelgiant į šalį, iš kurios jie kilę.

Man be galo malonu pranešti, kad nuo šios akimirkos visi verti ir pajėgūs vaikinai, kurie įgijo vidurinį arba jį atitinkantį išsilavinimą, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, turės galimybę būti rekomenduoti tarnauti misijoje sulaukę 18-os, o ne 19-os metų amžiaus. Tai nereiškia, kad visi vaikinai tarnaus – ar turėtų tarnauti – anksčiau. Greičiau tai reiškia, kad atsižvelgiant į asmenines aplinkybes ir į kunigystės vadovų ryžtą, tokia galimybė nuo šiol yra.

Pamaldžiai mąstėme, kokio amžiaus vaikinai gali pradėti tarnauti misijoje, ir lygiai taip pat mąstėme apie merginų amžių, nuo kurio jos galėtų tarnauti. Šiandien džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad vertos merginos, kurios trokšta tarnauti, turės galimybę būti rekomenduotos tarnauti misijoje sulaukusios 19-os, o ne 21-erių metų amžiaus.

Patvirtiname, kad misionieriška tarnystė yra kunigijos atsakomybė, ir raginame visus vaikinus, kurie yra verti, fiziškai pasiruošę ir protiškai pajėgūs, atsiliepti į kvietimą tarnauti. Daug merginų taip pat tarnauja, tačiau jos nėra įpareigotos tarnauti, kaip yra įpareigoti vaikinai. Nepaisant to, seseris bažnyčioje užtikriname, kad būdamos misionierėmis jos įneša vertingą indėlį ir mes noriai priimame jų tarnavimą.

Mums vis dar reikia daugiau vyresnių misionierių porų. Kai jūsų aplinkybės leidžia, kai galite išeiti į pensiją, kai leidžia jūsų sveikata, skatinu jus pasiruošti visos dienos misionieriškai tarnystei. Abu – tiek vyras, tiek žmona – patirs didesnį džiaugsmą, kartu tarnaudami mūsų Tėvo vaikams.

Dabar, mano broliai ir seserys, atidžiai klausykimės ateinančias pora dienų to, kas mums bus sakoma, idant jaustume Viešpaties Dvasią ir įgytume tų žinių, kurias Jis norėtų, kad įgytume. Kad tai patirtume meldžiu Jėzaus Kristaus vardu, amen.