Moterų moralinė galia

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas

Iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo


D. Todas Kristofersonas
Jūs intuityviai norite daryti gera ir būti geros; kai seksite Šventąja Dvasia, jūsų moralinis autoritetas ir įtaka augs.

Nuo neatmenamų laikų visuomenės priklausė nuo moterų moralinės galios. Žinoma, tai ne vienintelė teigiama įtaka visuomenėje, bet moterų teikiama moralinė parama pasirodė esanti nepaprastai naudinga bendram labui. Gal dėl to, kad yra tokia svarbi, ši moterų įtaka nepakankamai vertinama. Gresia pavojus prarasti didelę šios įtakos dalį, o tai būtų labai nuostolinga visiems. Noriu išreikšti dėkingumą už gerų moterų įtaką, paminėti kai kurias moterų stiprybę, padėtį ir įtaką menkinančias filosofijas bei tendencijas ir prašyti moterų puoselėti savo įgimtą moralinę galią.

Moterys į pasaulį atsineša ypatingą dorybę, dievišką dovaną, leidžiančią joms kultūrose ir santykiuose veiksmingai puoselėti tokias vertybes, kaip tikėjimas, drąsa, atjauta ir taurumas. Girdamas Timotiejaus nuoširdų tikėjimą, Apaštalas Paulius pažymėjo, kad šis tikėjimas „pradžioje gyveno tavo senelėje Loidėje ir tavo motinoje Eunikėje“.1

Kadaise gyvendamas Meksikoje, savo akimis mačiau tai, apie ką kalba Paulius. Prisimenu jauną motiną, vieną iš daugelio Bažnyčios Meksikoje moterų, kurių tikėjimas Dievu puošia jų gyvenimus taip natūraliai, kad jos, regis, vargu ar tai pastebi. Ši miela moteris spinduliavo iš jos gerumo kylantį moralinį autoritetą, kuris visiems jos aplinkiniams darė gerą įtaką. Ji su vyru, regis, nesusimąstydama aukojo daugelį savo malonumų ir nuosavybę svarbesniems dalykams. Jos sugebėjimas pakylėti, nukreipti ir išlaikyti pusiausvyrą su savo vaikais buvo beveik antžmogiškas. Ji turėjo daugybę darbų ir tos užduotys dažnai būdavo rutininės ir neįdomios, tačiau ji jas vykdė su nuostabia giedra ramybe, suvokimu, kad vykdo Dievo darbą. Kaip ir Gelbėtojas, ji tobulėjo laimindama kitus per tarnavimą ir pasiaukojimą. Ji buvo meilės įsikūnijimas.

Esu nepaprastai palaimintas moterų įtaka, ypač savo mamos ir žmonos. Viena iš moterų, į kurias žvelgiu su dėkingumu, yra Ana Deins. Ana, jos vyras ir keturi jų vaikai buvo Bažnyčios pionieriai Naujajame Džersyje, Jungtinėse Valstijose. Nuo 1930 m., kada Henris studijavo Ratdžerso universiteto doktorantūroje, jis ir Ana nenuilstamai dirbo Metučeno, kur jie gyveno, mokykloje ir visuomeninėse organizacijose, stengdamiesi įveikti giliai įsišaknijusį nusistatymą prieš mormonus ir pasiekti, kad ta bendruomenė būtų geresnė vieta visiems tėvams auginti vaikus.

Pavyzdžiui, Ana ėmė savanoriškai padėti Metučeno vaikinų krisčioniškai asociacijai. Po metų ji buvo paskirta Pagalbinės motinų organizacijos prezidente, o po to „buvo pakviesta kandidatuoti į vieną iš trijų moterų postų Vaikinų krisčioniškos asociacijos direktorių taryboje. Ji laimėjo be pasipriešinimo ir prisijungė prie tarybos, kuri vos prieš keletą metų neleido šventiesiems rinktis jų pastate!“2

Kai buvau paauglys, mūsų šeima persikėlė į Naujojo Brunsviko apylinkę. Sesuo Deins atkreipė į mane dėmesį ir dažnai išreikšdavo pasitikėjimą mano sugebėjimais ir potencialu. Tai įkvėpė mane siekti aukštumų – aukščiau, nei siekčiau be jos padrąsinimo. Kartą, dėl išmintingo ir savalaikio jos įspėjimo, išvengiau situacijos, kuri tikrai būtų atnešusi apgailestavimą. Nors jos jau nebėra tarp mūsų, Anos Deins įtaka ir toliau jaučiasi ir atsispindi jos palikuonių, o taip pat daugybės kitų žmonių, įskaitant mano, gyvenimuose.

Mano senelė Adena Varnik Svenson mane mokė sąžiningai atlikti kunigystės tarnystę. Ji skatino mane mintinai išmokti sakramento palaiminimo maldas duonai ir vandeniui, aiškindama, kad tai padės man skaityti jas sąmoningiau ir jausmingiau. Stebėdamas, kaip ji palaiko mano senelį, kuolo patriarchą, ėmiau gerbti tai, kas šventa. Senelė Svenson neišmoko vairuoti automobilio, bet ji žinojo, kaip padėti berniukams tapti kunigystės vyrais.

Moralinė moters įtaka niekur kitur taip stipriai nesijaučia ir nėra tokia naudinga kaip namuose. Geriausia aplinka augančiai kartai yra tradicinė šeima, kur tėtis ir mama darniai bendradarbiauja aprūpindami, mokydami ir ugdydami savo vaikus. Kur šio idealo nėra, žmonės stengiasi kopijuoti jo privalumus geriausiai, kaip tik gali savo konkrečiose aplinkybėse.

Visais atvejais mamos įtakai negali prilygti jokio kito asmens įtaka. Per jos pavyzdį ir mokymą sūnūs mokosi gerbti moteris ir savo gyvenime taikyti savidrausmę bei aukštus moralinius standartus . Jos dukros mokosi puoselėti savo vertybes ir atkakliai ginti tai, kas teisu, nors ir nepopuliaru. Mamos meilė ir aukšti lūkesčiai skatina jos vaikus gyventi atsakingai, nesiteisinant, rimtai žiūrėti į išsilavinimą, saviugdą ir nuolat darbuotis aplinkinių gerovei. Vyresnysis Nylas A. Maksvelas kartą pasakė: „Kai bus atskleista visa tikroji žmonijos istorija, ar joje girdėsime šūvius ar įkvepiančius lopšinių garsus? Ar matysime didžias kariškių pasiektas paliaubas, ar moterų taikdarystę namuose ir kaimynystėje? Ar tai, kas vyko lopšiuose ir virtuvėse nepasirodys veiksmingiau už tai, kas vyko kongresuose?“3

Švenčiausia moters paskirtis yra kurti gyvybę. Žinome, kad mūsų fiziniai kūnai yra dieviškos prigimties4 ir kad turime fiziškai gimti ir dvasiškai atgimti tam, kad pasiektume aukščiausias Dievo celestialinės karalystės sritis.5 Taigi, moterys, kartais rizikuodamos savo gyvybe, atlieka ypatingą vaidmenį Dievo darbe ir šlovėje įgyvendinant „žmogaus nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą“.6 Kaip senelės, mamos ir gyvi pavyzdžiai mokydamos kiekvieną žmonių kartą, kaip svarbu būti skaistiems – skaistiems iki santuokos ir ištikimiems santuokoje, – moterys yra gyvybės versmės saugotojos. Taip jos darė civilizuojančią įtaką visuomenei, skatino geriausias vyrų savybes, kūrė saugią aplinką, kurioje vaikai galėtų augti saugūs ir sveiki.

Seserys, nenoriu jūsų per daug liaupsinti, kaip kartais darome Motinos dienos kalbose, priversdami jus gūžtis. Jūs neturite būti tobulos;7 nesakau, kad tokios esate (gal su viena išimtimi, kuri dabar sėdi netoliese). Noriu pasakyti, kad nepriklausomai nuo to, ar esate vieniša, ar ištekėjusi, gimdžiusi ar ne, sena, jauna ar vidutinio amžiaus, jūsų moralinis autoritetas yra gyvybiškai svarbus, ir mes galbūt jį ir jus nepakankamai vertiname. Žinoma, yra tendencijos ir veiksniai, grasinantys sumenkinti ar panaikinti jūsų įtaką. Tai didelė žala asmenims, šeimoms ir plačiajai visuomenei. Leiskite man, kaip įspėjimą, paminėti tris.

Pražūtinga filosofija, kenkianti moters moralinei įtakai, yra santuokos, motinystės ir šeimininkavimo namuose kaip karjeros nuvertinimas. Kai kurios žiūri į šeimininkavimą namuose su aiškia panieka, argumentuodamos, kad tai žemina moterį ir kad nepaliaujantys vaikų auginimo darbai yra išnaudojimas.8 Jos išjuokia jų taip vadinamą „mamyčių kelią“ kaip karjerą. Tai neteisinga ir neteisu. Nemenkiname nė vieno vyro ar moters darbo ir pasiekimų – jie naudingi mums visiems, bet vis dėlto pripažįstame, kad nėra aukštesnio gėrio už motinystę ir tėvystę santuokoje. Nėra geresnės karjeros, didesnio turto, valdžios ar viešų plojimų, kurie galėtų pranokti tai, ką galiausiai duoda šeima. Kad ir ką kitko pasiektų moteris, jos moralinė įtaka niekur nebus tokia veiksminga kaip šeimoje.

Požiūriai į žmogaus seksualumą kelia grėsmę moraliniam moterų autoritetui keliais atžvilgiais. Abortas dėl asmeninio ar socialinio patogumo smogia į pačią švenčiausių moters galių paskirtį ir naikina jos moralinį autoritetą. Tas pat pasakytina apie seksualinį amoralumą ir atvirus rūbus, kurie ne tik žemina moterį, bet remia melą, kad moters vertę nusako jos seksualumas.

Ilgą laiką egzistavo „dvejopi standartai“, iš moterų laukiantys seksualinio tyrumo, bet pateisinantys vyrų amoralumą. Tokių dvigubų standartų neteisingumas yra akivaizdus ir jis buvo pagrįstai sukritikuotas ir atmestas. Dėl to buvo galima tikėtis, kad vyrai pakils iki aukštesnio vieno standarto, bet atsitiko atvirkščiai – moterys ir merginos dabar skatinamos nusileisti iki tokio pasileidimo, kokio „dvigubas standartas“ tikėtųsi iš vyrų. Ten, kur aukštesni moterų standartai iš vyrų reikalavo įsipareigojimo ir atsakomybės, dabar matome neatsakingus seksualinius santykius, šeimas be tėvų ir augantį skurdą. Lygių galimybių paleistuvystė paprasčiausiai apiplėšia moteris – atima iš jų moralinę įtaką ir smukdo visą visuomenę.9 Šiose tuščiose derybose būtent vyrai „išlaisvinami“, o moterys ir vaikai nukenčia labiausiai.

Trečiasis veiksnys – tai žmonės, kurie dėl lygybės nori panaikinti visus skirtumus tarp vyriškos ir moteriškos lyčių. Dažnai tai pasireiškia tuo, kad moterys kurstomos įgyti vyriškų bruožų – būti agresyvesnės, kietesnės ir priešiškesnės. Dabar jau įprasta filmuose, videožaidimuose smurto vaidmenyse matyti moteris, paskui save paliekančias lavonus ir nuniokojimą. Siela verkia matant tokiuose vaidmenyse vyrus, bet dar labiau – matant moteris, vykdančias ir kenčiančias smurtą.

Buvusi visuotinė Merginų organizacijos prezidentė Margaret D. Neidalt mokė: „Pasaulyje yra pakankamai kietų moterų; mums reikia švelnių moterų. Yra pakankamai grubių moterų; mums reikia malonių moterų. Yra pakankamai vulgarių moterų; mums reikia tyrų moterų. Yra pakankamai garsių ir daug pasiekusių moterų; mums reikia tikėjimo moterų. Yra pakankamai godumo; mums reikia daugiau gerumo. Yra pakankamai tuštybės; mums reikia daugiau dorybės. Yra pakankamai populiarumo; mums reikia daugiau skaistumo.“10 Panaikindami skirtumus tarp vyrų ir moterų, prarandame išskirtines ir viena kitą papildančias moterų ir vyrų dovanas, kurias sujungus gaunasi didesnėvisuma.

Šiandien prašau moteris ir mergaites saugoti ir puoselėti jumyse esančią moralinę galią. Saugokite tą įgimtą vertybę ir unikalias dovanas, kurias atsinešėte į pasaulį. Jūs intuityviai norite daryti gera ir būti geros; kai seksite Šventąja Dvasia, jūsų moralinis autoritetas ir įtaka augs. Merginoms sakau, nepraraskite tos moralinės galios dar jai iki galo nesubrendus. Ypač stebėkite, kad jūsų kalba būtų švari, ne vulgari; kad jūsų rūbai atspindėtų kuklumą, ne tuštybę; ir kad jūsų elgesys rodytų tyrumą, ne palaidumą. Jūs negalite pakylėti kitų į dorybę pramogaudamos su blogiu.

Seserys, iš visų jūsų santykių svarbiausias visada turi būti jūsų santykis su Dievu, jūsų Dangiškuoju Tėvu, kuris yra jūsų galios šaltinis. Atminkite, kad Jėzus moralinę galią gavo per visišką pasišventimą Tėvo valiai. Jis niekada nenukrypo nuo to, kas patinka Jo Tėvui.11 Stenkitės būti tokios Tėvo ir Sūnaus mokinės ir jūsų įtaka niekada nenublanks.

Nebijokite taikyti šią įtaką drąsiai ir neatsiprašinėdamos. Būkite „visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį“.12 „Skelbkite žodį, veikite laiku ir nelaiku, barkite, drauskite, raginkite su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamos.“13 „Auginkite savo vaikus šviesoje ir tiesoje.“14 Mokykite „savo vaikus melstis ir teisiai vaikščioti priešais Viešpatį“.15

Prašau, kad niekas nepraleistų pro ausis šių raginimų moterims. Šlovindamas ir skatindamas moralinę moterų galią, nesakau, kad vyrai ir berniukai yra kažkaip atleisti nuo jų pareigos ginti tiesą ir teisumą, kad jų atsakomybė tarnauti, aukotis ir padėti yra mažesnė nei moterų ar gali būti palikta moterims. Broliai, bendradarbiaukime su moterimis, dalinkimės jų naštomis ir puoselėkime savo bendražygių moralinį autoritetą.

Brangios seserys, mes priklausome nuo moralinės galios, kurią atsinešate į pasaulį, į santuoką, į šeimą, į Bažnyčią; priklausome nuo palaiminimų, kuriuos prišaukiate iš dangaus savo maldomis ir tikėjimu. Meldžiame jums saugumo, gerovės, laimės ir kad jūsų įtaka būtų palaikoma. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Rodyti nuorodas

  1.  

    1. 2 Timotiejui 1:5.

  2.  

    2. Orson Scott Card, “Neighborliness: Daines Style,“ Ensign, Apr. 1977, 19.

  3.  

    3. Neal A. Maxwell, “The Women of God,“ Ensign, May 1978, 10–11.

  4.  

    4. Žr. Mozės 2:27.

  5.  

    5. Žr. Mozės 6:57–60.

  6.  

    6. Mozės 1:39.

  7.  

    7. „Prieš šimtmetį šeimos ryšių tyrinėtojas Džonas Boulbis atrado, kad ryšys, kuris atsiranda per nuolatinį rūpestingą mamos ir vaiko bendravimą yra labai svarbus jo socialiniam, emociniam vystymuisi. <…> Ir feministė mokslininkė Sara Ruddik nustatė, kad vaiko auginimui svarbiausia yra rūpestinga motinos meilė. Per kantrią meilę motinos ugdo ypatingą savo vaikų pažinimą – pažinimą, kuris suteikia jiems ypatingą suvokimą, koks elgesys yra geriausias kiekvienam vaikui (Jenet Jacob Erickson, “Love, Not Perfection, Root of Good Mothering,” Deseret News, May 12, 2013, G3).

  8.  

    8. Tai tiesa, kad daug moterų ilgą laiką buvo išnaudojamos ar negailestingai apkraunamos tiek šeimoje, tiek darbe, bet nesavanaudiškumas bei pasiaukojimas neturi tapti prievartiniai ar išnaudotojiški. Vyresnysis Briusas S. Heifenas pastebėjo: „Jei „nesavanaudiškumas“ reiškia, kad moteris turi atsisakyti savo tapatybės ir asmeninio tobulėjimo, tai toks nesavanaudiškumo supratimas yra klaidingas. <…> Bet šiandien liberalumo supratimas per toli nukrypo į kitą kraštutinumą, tipizuodamas moteris kaip pernelyg nepriklausomas nuo savo šeimų. Protingesnis požiūris yra toks, kad vyrai ir žmonos yra priklausomi vienas nuo kito. <…> Kritikai, kurie perkėlė moteris iš priklausomybės į nepriklausomybę, peršoko produktyvią tarpinę savitarpio priklausomybės sritį. Tie, kurie perkėlė motinas iš nesavanaudiškumo į savanaudiškumą, peršoko produktyvią tarpinę moterį tobulinančio savanoriško tarnavimo sritį. Ironiška, bet dėl šių kraštutinumų debatai apie motinystės vertę visuomenės akyse nuvertino ne tik motinas, bet ir moteris apskritai“ (“Motherhood and the Moral Influence of Women” [remarks to the World Congress of Families II, Geneva, Plenary Session IV, Nov. 16, 1999], http://worldcongress.org/wcf2_spkrs/wcf2_hafen.htm).

  9.  

    9. Žurnale Wall Street Journal viena motina rašė: „Išskyrus kai kuriuos mormonus, evangelikus ir žydų ortodoksus, daugybė mūsų nežinome, kaip mokyti savo sūnus ir dukras nešvaistyti savo kūno į kairę ir į dešinę… Vis dėlto mano draugių tarpe vyrauja stiprus noras, kad taip nebūtų. Nepažįstu nė vienos iš jų, kuri nesigailėtų dėl savo seksualinės praeities. Ir nė viena moteris, su kuria kalbėjau šia tema, nesakė, kad norėtų, jog būtų „eksperimentavusi“ daugiau“ (Jennifer Moses, “Why Do We Let Them Dress Like That?“ Wall Street Journal, Mar. 19, 2011, C3).

  10.  

    10. Margaret D. Nadauld, “The Joy of Womanhood“ Liahona, Jan. 2001, 18.

  11.  

    11. Žr. Jono 8:29.

  12.  

    12. 1 Petro 3:15.

  13.  

    13. 2 Timotiejui 4:2.

  14.  

    14. Doktrinos ir Sandorų 93:40.

  15.  

    15. Doktrinos ir Sandorų 68:28.