Tėve iš dangaus tėvynės

1. Tėve iš dangaus tėvynės, pasiilgau jau Tavęs.

Trokštu meilės begalinės vėl glėbin sugrįšti aš.

O kada gi Tavo veidą vėl regėsiu, kaip tada,

kai prie Tavo kojų leidau aš vaikystę kažkada?

2. Pasiuntei į žemę šitą vykdyt plano išminties

ir užgobei tamsų šydą ant manosios praeities.

Bet girdėjau aš ne sykį kuždant: „Svetimas tu čia!“

Ir jaučiau, esu atvykęs iš dangaus į žemę šią.

3. Dar prieš tiesą sugrąžinant Tave Tėvu vadinau,

nes malonią tokią žinią aš per Dvasią išgirdau.

Ar manęs vien Tėvas laukia? Ne! Žinau, kad danguje

ir mamos širdis mus šaukia, ją girdžiu sava dvasia.

4. Kai apleisiu šitą žemę, ir mirtingą būvį šį,

ar galėsiu, Tėve, Mama, jus matyt dangaus pily?

Jei gerai atlikęs būsiu savo užduotis čionai,

ar galėsiu vėl prie jūsų aš gyventi amžinai?