Širdžių atsigręžimo pažadas

Mano motina Mildred Benion Airing augo fermerių bendruomenėje Grendžeryje, Jutos valst., JAV. Vienas jos brolis, Rojus, tęsė šeimos verslą ir augino avis. Jaunystėje jis daug laiko praleido toli nuo namų. Laikui bėgant jis vis mažiau domėjosi Bažnyčia. Galų gale jis persikėlė į Aidaho valstiją, vedė ir susilaukė trijų vaikų. Jis mirė sulaukęs 34 metų, kai jo žmonai buvo 28 metai, o jų vaikai buvo maži.

Nors nedidelė Rojaus šeima buvo Aidahe, o mano motina persikėlė į Naująjį Džersį už maždaug 4000 kilometrų, ji jiems dažnai rašė meilės ir palaikymo laiškus. Dėdės šeima mano mamą meiliai vadino „teta Mida“.

Bėgo metai ir vieną dieną sulaukiau pusbrolio skambučio. Man buvo pranešta, kad Rojaus žmona mirė. Pusbrolis pasakė: „Teta Mida norėtų, kad žinotumėte.“ Teta Mida jau seniai buvo mirusi, bet jų šeima vis dar jautė jos meilę ir susisiekė su manimi.

Buvau priblokštas, supratęs, kad mano motina savo šeimoje atliko vaidmenį, panašų į nefitų pranašų savo šeimose atliekamą vaidmenį – būti šalia artimųjų, bandant juos atvesti į Jėzaus Kristaus Evangelijos pažinimą. Nefis rašė metraštį ir vylėsi, kad įtikins brolių vaikus sugrįžti prie patriarcho Lehio tikėjimo. Mozijo sūnūs rodė tą pačią meilę skelbdami Evangeliją Lehio palikuonims.

Viešpats numatė būdus mums jausti meilę šeimose, kurios gali būti amžinos. Jaunimas Bažnyčioje jaučia, kaip širdys atsigręžia į jų šeimas. Jie ieško vardų tų šeimos narių, kurie savo gyvenime neturėjo galimybės gauti išgelbėjimo apeigas. Tuos vardus jie pasiima į šventyklą. Įžengdami į krikšto vandenis jie turi galimybę pajausti Viešpaties meilę ir meilę tų šeimos narių, už kuriuos atstovaudami atlieka apeigas.

Vis dar galiu prisiminti meilę balse pusbrolio, paskambinusio ir pasakiusio: „Mūsų motina mirė ir teta Mida norėtų, kad žinotumėte.“

Tie iš jūsų, kas atliekate apeigas už šeimos narius, su meile tiesiate pagalbos ranką taip, kaip tai darė Mozijo sūnūs. Kaip ir jie, jūs taip pat džiaugsitės dėl tų, kas priims jūsų atnašą. Jūs taip pat galite tikėtis pajausti tokį pat didelį pasitenkinimą, kaip ir Amonas, taip kalbėjęs apie savo misionierišką darbą tarp savo tolimų šeimos narių:

„Todėl girkimės, taip, mes girsimės Viešpačiu; taip, mes džiaugsimės, nes mūsų džiaugsmas pilnas; taip, mes šlovinsime mūsų Dievą per amžius. Štai, kas gali girtis Viešpačiu per daug? Taip, kas gali per daug pasakyti apie jo didžią galią ir gailestingumą, ir apie didį kantrumą žmonių vaikams? Štai, sakau jums, kad negaliu apsakyti net mažiausios dalelės to, ką jaučiu“ (Almos 26:16).

Liudiju, kad jūsų šeimos nariams – kur jie bebūtų – jaučiamas meilės jausmas yra Elijos atėjimo pažadas. Jis atėjo. Vaikų širdys atsigręžia į tėvus, o tėvų širdys atsigręžia į jų vaikus (žr. Malachijo 4:5–6; Džozefas Smitas—Istorija 1:38–39). Kai jaučiate norą atrasti savo protėvių vardus ir juos nusinešti į šventyklą, patiriate šio pažado išsipildymą.

Tai palaiminimas – gyventi tuomet, kai pildosi širdžių atsigręžimo pažadas. Mildred Benion Airing širdyje jautė tą norą. Ji mylėjo brolio šeimą ir rūpinosi jais. Jie jautė, kaip jų širdys su meile atsigręžia į tetą Midą, nes žinojo, kad ji juos myli.