2015
Nesavanaudiška ir šventa Gelbėtojo auka
balandis 2015


Nesavanaudiška ir šventa Gelbėtojo auka

Iš kalbos „Tiesos, kurias labiausiai verta žinoti“, pasakytos Brigamo Jango universitete 2011 m. lapkričio 6 d. Visą anglišką tekstą galite rasti speeches.byu.edu.

Viešpats visada pasiruošęs padėti. Jis iškentėjo ir atliko bausmę už jus; jums tereikia priimti Jį, kaip savo Išpirkėją.

Paveikslėlis
Christ in Gethsemane.

Visi mes gyvename iš dvasinio kredito. Vienaip ar kitaip mūsų skola vis auga ir auga. Jei reguliariai ją apmokate, jums nėra ko labai jaudintis. Netrukus pradedate suvokti ir sužinote, kad priešaky jūsų laukia atsiskaitymo diena. Išmokite reguliariai apmokėti savo dvasinę skolą, užuot leidę jai užtraukti palūkanas ir baudas.

Kadangi esate bandomi, tikėtina, jog darysite klaidų. Manau, kad savo gyvenime jau esate padarę dalykų, dėl kurių apgailestaujate, dalykų, už kuriuos net negalite atsiprašyti, kurių negalite ištaisyti; taigi nešate naštą. Atėjo laikas pavartoti žodį kaltė. Ji gali sutepti, kaip nenuplaunamas rašalas, ir jos negalima lengvai pašalinti. Kaltės įvaikis yra nusivylimas, apgailestavimas dėl prarastų palaimų ir galimybių.

Jei jus kamuoja kaltė, jūs panašus į Mormo Knygoje aprašytus žmones, apie kuriuos pranašas rašė: „Dėl jų nedorybės, bažnyčia pradėjo silpti; ir jie pradėjo nebetikėti pranašystės dvasia ir apreiškimo dvasia; ir Dievo teismai žvelgė jiems į veidą“ (Helamano 4:23).

Kaltės problemą dažnai bandome spręsti sakydami vienas kitam ar sau, jog tai nesvarbu. Bet kažkodėl giliai širdyje tuo netikime. Netikime ir savimi, jei tai sakome. Mes puikiai žinome. Tai svarbu!

Pranašai visada mokė atgailauti. Alma sakė: „Ir štai jis ateina išpirkti tų, kurie krikštysis atgailai, per tikėjimą jo vardu“ (Almos 9:27).

Alma tiesiai pasakė savo nuklydusiam sūnui: „Atgaila žmogui negalėtų būti suteikta, jeigu nebūtų bausmės, tokios pat amžinos, kaip ir sielos gyvenimas, pridėtos kaip priešingybė laimės planui“ (Almos 42:16).

Yra du žemiškojo gyvenimo tikslai. Pirmasis tikslas – gauti kūną, kuris, jei norėsime, galės būti išvalytas, išaukštintas ir gyventi amžinai. Antrasis tikslas – būti išbandytiems. Išbandymų metu neišvengiamai darysime klaidų. Bet jei norėsime, galėsime iš savo klaidų mokytis. „Jei sakytume, kad nesame nusidėję, darytume jį melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio“ (1 Jono 1:10).

Gal jaučiatės menkas protu ir kūnu, neramus ir slegiamas kai kurių dvasinių skolų, pažymėtų prierašu „terminas praėjo“. Kai tylaus apmąstymo akimirkomis liekate akis į akį su savimi (ko daugelis stengiamės išvengti), ar randate nesutvarkytų, jums nerimą keliančių dalykų? Ar kas nors slegia jūsų sąžinę? Ar dar jaučiatės daugiau ar mažiau kalti dėl menkų ar rimtų dalykų?

Pernelyg dažnai gauname laiškų iš tų, kurie yra padarę tragiškų klaidų ir jaučiasi prislėgti. Jie maldauja: „Ar galiu gauti atleidimą? Ar galiu pasikeisti?“ Atsakymas yra taip!

Apaštalas Paulius mokė korintiečius: „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški. Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet su išmėginimu duos ir išeitį, kad galėtumėte atsilaikyti“ (1 Korintiečiams 10:13).

Evangelija moko, kad palengvėjimą nuo kančios ir kaltės galime gauti per atgailą. Išskyrus kelis – vos kelis atvejus, – kurie užtraukia pražūtį pažinusiems pilnatvę, nėra tokio įpročio, priklausomybės, maišto, prasižengimo, nusikaltimo didelio ar mažo, kurio neapimtų visiško atleidimo pažadas. Kad ir kas būtų atsitikę jūsų gyvenime, Viešpats yra paruošęs jums kelią sugrįžti, jei tik klausysite Šventosios Dvasios paraginimų.

Kai kuriuos kamuoja primygtiniai raginimai, prote vis besikartojanti pagunda, galbūt norinti tapti įpročiu, o po to priklausomybe. Esame linkę į kai kuriuos prasižengimus, nuodėmes ir pasiteisinimus, kad mes nekalti, nes, neva, tokie jau gimėme. Papuolame į spąstus, o tada kyla ta graužatis ir kančia, kurią tik Gelbėtojas gali išgydyti. Jūs turite galią sustoti ir būti išpirkti.

Šėtonas puola šeimą

Prezidentas Marionas G. Romnis (1897–1988) kartą man tarė: „Pasakyk jiems ne tik taip, kad jie suprastų; pasakyk jiems taip, kad jie negalėtų suprasti klaidingai.“

Nefis sakė: „Nes mano siela gėrisi aiškumu; nes taip Viešpats Dievas dirba tarp žmonių vaikų. Nes Viešpats Dievas duoda šviesą supratimui“ (2 Nefio 31:3).

Todėl atidžiai klausykite! Kalbėsiu aiškiai, kaip žmogus, pašauktas ir įpareigotas tai daryti.

Žinote, kad yra priešininkas. Raštuose jis apibūdinamas tokiais žodžiais: „Ta senovinė gyvatė, kuri yra velnias, […] visų melų tėvas“ (2 Nefio 2:18). Jis buvo numestas žemyn jau pradžioje (žr. DS 29:36–38) ir negavo mirtingo kūno. Tad jis prisiekė sužlugdyti „didįjį laimės planą“ (Almos 42:8) ir tapo viso teisumo priešu. Savo puolimą jis nukreipia į šeimą.

Jūs gyvenate laikais, kai pasaulį šluoja pornografijos rykštė. Sunku jos išvengti. Pornografija nukreipta į tą jūsų prigimties dalį, per kurią galite kurti gyvybę.

Pasidavimas pornografijai veda prie sunkumų, ištuokos, ligų ir daugybės kitų problemų. Pornografijoje nėra nieko nekalto. Rinkti jos produkciją, žiūrėti ją ar nešiotis ją bet kuria forma yra tas pats, kas kuprinėje nešiotis barškuolę. Ji apnuogina jus neišvengiamam dvasinės gyvatės kirčiui, kurio metu bus įšvirkšti mirtini nuodai. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogui gali atrodyti, kad jis gali beveik nekaltai gyventi jos aplinkoje, skaityti ar žiūrėti ją be tragiškų pasekmių. Jei tai darote, įspėju, kad liautumėtės. Liaukitės nedelsdami!

Mormono Knygoje mokoma, kad visi žmonės yra „pakankamai išmokyti, kad pažintų, kas gera ir kas pikta“ (2 Nefio 2:5). Tai liečia ir jus. Jūs žinote, kas teisu, o kas neteisu. Būkite labai atsargūs, kad neperžengtumėte tos ribos.

Nors daugumą klaidų galime asmeniškai išpažinti Viešpačiui, yra prasižengimų, kurie reikalauja papildomų veiksmų atleidimui gauti. Jei padarėte rimtų klaidų, pasikalbėkite su vyskupu. Kitais atvejais pakaks paprastos išpažinties, tylios ir asmeninės. Bet atminkite, kad nuostabus atleidimo rytas neateis iš karto. Jei iš pradžių vėl suklupote, nepasiduokite. Pesimizmo įveikimas yra išbandymo dalis. Nepasiduokite. Kaip jau patariau aukščiau, išpažinę ir palikę savo nuodėmes, nesižvalgykite atgal.

Gelbėtojas kentėjo už mūsų nuodėmes

Viešpats visada pasiruošęs padėti. Jis iškentėjo ir atliko bausmę už jus; jums tereikia priimti Jį kaip savo Išpirkėją.

Kaip žmonės, galime ir nesuprasti, iš tikrųjų, negalime suprasti, kaip Gelbėtojas įvykdė savo pasiaukojantį Apmokėjimą. Bet šiuo metu svarbiau ne kaip, o kodėl Jis pasiaukojo. Kodėl Jis padarė tai dėl jūsų, dėl manęs, dėl visos žmonijos? Jis tai padarė iš meilės Dievui ir visai žmonijai. „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jono 15:13).

Getsemanėje Kristus atsitraukė nuo savo Apaštalų melstis. Mes nepajėgūs suvokti, kas įvyko. Bet mes tikrai žinome, kad Jis atliko Apmokėjimą. Jis buvo pasiryžęs paimti ant savęs viso pasaulio klaidas, nuodėmes ir kaltes, abejones ir baimes. Jis kentėjo už mus, kad mums nereikėtų kentėti. Daugelis mirtingųjų kentėjo ir patyrė skausmingą, siaubingą mirtį. Bet Jo agonija pranoko viską.

Sulaukęs šio amžiaus, supratau, ką reiškia fizinis skausmas – tai tikrai ne juokas. Niekas neišeina iš šio gyvenimo nepatyręs mažiau ar daugiau kančių. Bet kai suvokiu, kad sukėliau kančių kitam, mano kančia būna nepakeliama. Būtent tada paragauju truputėlį agonijos, kurią Getsemanės sode patyrė Gelbėtojas.

Jo kančia skyrėsi nuo visų kitų kančių, nes Jis užsikrovė visas bet kada žmonijai paskirtas bausmes. Tik pagalvokite! Jis neturėjo skolų. Jis nepadarė nieko blogo. Tačiau Jis iškentėjo visą susikaupusią kaltę, širdgėlą ir sielvartą, skausmą ir pažeminimą, visas protines, emocines ir žmogui žinomas fizines kančias. Visuose žmonijos metraščiuose aprašytas vienintelis Asmuo, kuris būdamas visiškai nekaltas galėjo atkentėti už visos žmonijos nuodėmes ir kaltes, ištverti visą jų išpirkimo proceso skausmą.

Jis sumokėjo Savo gyvenimu ir pasakė „Tai aš, kuris imu ant savęs pasaulio nuodėmes“ (Mozijo 26:23). Jis buvo nukryžiuotas. Jis numirė. Niekas negalėjo atimti iš Jo gyvybės. Jis sutiko numirti.

Paveikslėlis
Jesus Christ and the two thieves depicted during the Crucifixion. The Apostle John is standing below the cross of Christ. Mary, the mother of Christ is standing beside John. Two other women are kneeling at the base of the cross. There are Roman soldiers and Jews standing in the background.

Visiškas atleidimas yra įmanomas

Jei suklupote, ar net kurį laiką buvote pražuvę, jei jaučiate, kad priešininkas laiko jus vergovėje, galite žengti pirmyn su tikėjimu ir daugiau nebeklaidžioti pasaulyje. Yra žmonių, kurie pasiruošę vesti jus atgal į ramybę ir saugumą. Būtent Dievo malonė, kaip pažadėta Raštuose, ateina „po to, kai mes padarome viską, ką galime“ (2 Nefio 25:23). Tokia galimybė man yra vertingiausia žinia.

Pažadu, kad tas nuostabus atleidimo rytas gali išaušti. Tada jūsų gyvenime vėl tarsi saulė patekės „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą“ (Filipiečiams 4:7), ir […] Jis nuodėmės daugiau nebeatmins (žr. Jeremijo 31:34). Kaip tai žinosite? Žinosite! (Žr. Mozijo 4:1–3.)

Apie tai ir atėjau mokyti tų iš jūsų, kurie turite bėdų. Jis ateis ir išspręs problemą, kurios jūs negalite išspręsti. Bet jūs turite padaryti savo dalį. Jos nepadarius, tai neįvyks. Jis yra labai maloningas valdovas – Jis sumokėjo būtiną kainą, bet Jis nori, kad padarytumėte tai, ką jūs turite padaryti, net jei tai skausminga.

Myliu Viešpatį ir myliu Jį siuntusį Tėvą. Savo nusivylimo, nuodėmės ir kaltės naštas galime padėti priešais Jį, ir Jo maloningomis sąlygomis ties kiekvienu mūsų sąskaitos punktu gali būti parašyta „visiškai apmokėta“.

Viešpats sako: „Eikite šen, ir drauge pasvarstykime. Esate paraudę nuo nuodėmių, bet aš išbalinsiu jus kaip sniegą. Jūsų nuodėmės raudonos it kraujas, bet jos gali tapti baltos it vilna.[…] Jeigu, – tęsia Izaijas,– dėsitės į širdį ir paklusite“ (Izaijo 1:18–19).

Paveikslėlis
Jesus Christ with a woman who is wearing a red robe.

Ateikite pas Jį

Raštų ištrauka „mokykis išminties savo jaunystėje; taip, mokykis savo jaunystėje laikytis Dievo įsakymų“ (Almos 37:35) yra kvietimas su pažadu dėl ramybės ir apsaugos nuo priešininko. „Niekas tegul neniekina tavo jaunystės. Tiktai pats būk tikintiesiems pavyzdys žodžiu, elgesiu, meile, tikėjimu, skaistumu“ (1 Timotiejui 4:12).

Nesitikėkite, kad jūsų gyvenime viskas vyks sklandžiai. Netgi tiems, kurie gyvena, kaip dera, kartais gali būti tiesiog priešingai. Kiekvieną gyvenimo iššūkį sutikite su optimizmu, neabejodami. Taip turėsite ramybę ir tikėjimą, kurie išlaikys jus dabar ir ateityje.

Tiems, kurie dar neturi visų palaimų, kurių norite ir kurių jums reikia, tvirtai pareiškiu, kad jūs, ištikimieji, galite gauti visus potyrius irgalimybes, būtinas išpirkimui ir išgelbėjimui. Likite verti; nepraraskite vilties, būkite kantrūs ir melskitės. Yra būdas viską atitaisyti. Šventosios Dvasios dovana jus ves ir vadovaus jūsų veiksmams.

Jei esate tas, kurį kamuoja kaltė, nusivylimas ar depresija dėl padarytų klaidų ar dar negautų palaimų, perskaitykite patikinančius giesmės „Eikit pas Jėzų“ žodžius:

Eikit pas Jėzų jūs, iškankinti

Nuodėmių, skausmo, vargo, ligų.

Jis jus atves į saugųjį uostą,

Ten pailsėsit nuo jų.

Eikit pas Jėzų, Jis visad girdi

Jūs nuoširdžius pagalbos šauksmus.

Meiliai suras jus, švelniai parves jus,

Į gėrio šviesą visus.

Eikit pas Jėzų, Jis išklausys jus,

Meilės maldaukit siela visa.

Argi nežinot, kad angelai Jo

Budi šalia visada.1

Tvirtinu, kad, kaip ir mano Broliai Apaštalai, esu ypatingas Viešpaties Jėzaus Kristaus liudytojas. Tas liudijimas sustiprėja kaskart, kai savyje ar kituose jaučiu apvalantį Jo šventos aukos poveikį. Mano ir mano Brolių liudijimas yra tikras. Mes pažįstame Viešpatį. Savo pranašams, regėtojams ir apreiškėjams Jis ne svetimas.

Suprantu, kad nesate tobuli, bet einate tuo keliu. Būkite drąsūs. Žinokite, kad bet kuris žmogus, turintis kūną, yra stipresnis už tą, kuris jo neturi.2 Šėtonas negavo kūno. Taigi, susidūrę su pagundomis, žinokite, kad galite įveikti visas pagundas, jei pasinaudosite Adomui ir Ievai suteikta ir šiai kartai perduota valios laisve.

Jei žvelgsite į priekį su viltimi ir troškimu daryti tai, ko Viešpats norėtų, padarysite būtent tai, ko iš jūsų ir tikimasi.

Išnašos

  1. Žr. “Come unto Jesus,” Hymns, no. 117.

  2. Žr. Teachings of Presidents of the Church: Joseph Smith (2007), 211.