Taikykime į centrą

Pirma iššauti, o tada nupiešti taikinį gali pasirodyti truputį absurdiška, tačiau kartais mes būtent taip elgiamės tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis.

Kaip Bažnyčios nariai, mes turime polinkį prisirišti prie Evangelijos programų, nuostatų ar doktrinų, kurios mums atrodo įdomios, svarbios ir smagios. Mes norėtume nupiešti taikinius aplink jas, kad taip patikėtume, jog taikome į Evangelijos centrą.

Tai taip lengva.

Per amžius iš Dievo pranašų gavome didingų patarimų ir įkvėpimų. Mes taip pat gauname vadovavimą ir paaiškinimus iš įvairių Bažnyčios leidinių ir vadovėlių. Mes be vargo galėtume pasirinkti savo mylimiausią Evangelijos temą, nupiešti taikinį aplinką ją ir traktuoti, kad pataikėme į Evangelijos centrą.

Tai nėra vien mūsų dienoms būdinga problema. Senovėje dvasiniai vadovai gaišo daug laiko kataloguodami, klasifikuodami ir ginčydamiesi, kuris iš šimtų įsakymų yra pats svarbiausias.

Vieną dieną grupelė religijos žinovų bandė įtraukti Gelbėtoją į šią diskusiją. Jie paprašė Jo įvertinti tai, dėl ko tik keletas iš jų sutarė.

„Mokytojau, – paklausė jie Jo, – koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“

Visi žinome, ką atsakė Jėzus: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu.

Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas.

Antrasis – panašus į jį: Mylėk savo artimą kaip save patį.

Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.“¹

Prašau atkreipti dėmesį į šį paskutinį sakinį: „Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.“

Gelbėtojas ne tik parodė mums taikinį, Jis taip pat įvardijo jo centrą.

Kaip Bažnyčios nariai, mes sudarome sandorą, kad priimsime Jėzaus Kristaus vardą. Šios sandoros dalis yra suvokimas, kad mes stengsimės mokytis apie Dievą, mylėti Jį, stiprinti tikėjimą Juo, gerbsime Jį, eisime Jo keliu ir kaip Jo liudytojai stovėsime nepajudinami.

Kuo daugiau sužinome apie Dievą ir kuo daugiau Jo meilės jaučiame, tuo labiau suprantame, kad Jėzaus Kristaus beribė auka yra Dievo dangiška dovana mums. Taip Dievo meilė įkvepia mus eiti tikrosios atgailos keliu, kuris nuves prie nuodėmių atleidimo stebuklo. Šis procesas padeda mums patirti stipresnę meilę ir užuojautą aplinkiniams. Išmoksime nepaisyti išankstinės nuomonės ir žvelgsime giliau. Atsispirsime gundymams kaltinti ar teisti kitus pagal jų nuodėmes, trūkumus, ydas, politines pakraipas, religinius įsitikinimus, tautybę ar odos spalvą.

Į kiekvieną sutiktą žiūrėsime kaip į Dangiškojo Tėvo vaiką – mūsų brolį ar seserį.

Su supratingumu ir meile padėsime kitiems – net tiems, kuriuos ypač sunku mylėti. Gedėsime su tais, kurie gedi, ir guosime tuos, kuriems reikia paguodos.²

Ir suprasime, kad mums nėra reikalo kankintis dėl teisingo Evangelijos taikinio.

Du didieji įsakymai yra taikinys. Šiais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.³ Kai tai priimsime, visa kita atsistos į savo vietas.

Jei mūsų pagrindinis tikslas, mintys ir pastangos yra sutelktos į tai, kaip labiau mylėti Visagalį Dievą ir plačiau atverti savo širdį aplinkiniams, suprasime, kad radome teisingą taikinį ir taikomės į dešimtuką, taip tapdami tikraisiais Jėzaus Kristaus mokiniais.