Paramos bendrijos paskirtis

Paramos bendrijos paskirtis yra „paruošti moteris amžinojo gyvenimo palaimoms“, – sako Linda K. Burton, visuotinė Paramos Bendrijos prezidentė.¹ Būtent per tikėjimą, šeimą ir paramą įsitraukiame į savo „esminį vaidmenį šiame darbe“.²

Paramos bendrija „yra tiek laikinas, tiek ir dvasinis darbas, – sako Karolė M. Styvens, pirmoji patarėja Visuotinėje Paramos bendrijos prezidentūroje. – Būtent tai darė seserys Gelbėtojo dienomis, būtent tai toliau darome ir mes“³.

Kai žvelgiame į samarietę moterį prie šaltinio, kuri paliko savo vandens indus ir nubėgo pasakyti kitiems, kad Jėzus yra pranašas (žr. Jono 4:6–42), arba į Febę, kuri džiugiai tarnavo kitiems visą savo gyvenimą (žr. Romiečiams 16:1–2), matome pavyzdžius moterų, kurios aktyviai ėjo Kristaus link Gelbėtojo dienomis. Būtent Jis atveria mums kelią į amžinąjį gyvenimą (žr. Jono 3:16).

Kai žvelgiame į mūsų seseris pradininkes Navū mieste, Ilinojaus valstijoje, kurios 1842 metais susirinko Saros Kimbal namuose, kad sukurtų savo pačių organizaciją, matome Dievo planą suteikiant paramos Bendrijai gyvybę ir pajungiant ją kunigystės principams. Pranašas Džozefas Smitas peržvelgė Elizos R. Snou parašytą konstituciją. Jis suprato, kad Bažnyčia nebus pilnai suorganizuota, kol nebus suburtos moterys. Jis pasakė, kad Viešpats priėmė jų atnašą, tačiau galima padaryti dar daugiau, „šį tą geresnio“. „Aš subursiu moteris, kad joms vadovautų kunigystė pagal kunigystės modelį“, – sakė jis.⁴

„Paramos bendrija nebuvo tiesiog dar viena grupė moterų, bandančių padaryti kažką gero pasaulyje. Ji buvo kitokia. Ji buvo „šis tas geresnio“, nes buvo suorganizuota vadovaujant kunigystei. Jos suorganizavimas buvo būtinas žingsnis įgyvendinant Dievo darbą žemėje.“⁵