Šventyklai ruoškimės kiekvieną dieną
Kai man buvo devyneri, turėjau nuostabią pradinukų mokytoją vardu sesuo Koler. Buvau labai drovi, o ji buvo tokia švelni, kad man labai patikdavo būti su ja. Kartą ji mums išdalino po popieriaus lapą. Turėjome parašyti, kuo norėjome būti užaugę. Aš parašiau: „Mokytis universitete ir susituokti šventykloje.“ Tą lapą lipnia juostele prisiklijavau ant savo spintos. Naktimis gatvių šviesa prasiskverbdavo pro mano langą. Žiūrėdavau į lapą. Jis man primindavo apie norą vykti į šventyklą.
Tuomet pasaulyje tebuvo vos 12 šventyklų. Norėjau jas visas aplankyti.
Kaskart tėvams planuojant atostogas visa šeima vykdavome į šventyklą. Kadangi gyvenome Oregone, JAV, tai artimiausia šventykla buvo Kardstone, Albertos valst., Kanadoje, už 965 kilometrų. Mūsų automobilyje nebuvo oro kondicionieriaus. Su savo sese ir broliu sėdėdavome galinėje sėdynėje. Pro langą iškišdavome drėgną skudurėlį. Tada, kad atsivėsintume, užsidėdavome jį sau ant kaklo.
Labai apsidžiaugdavome pagaliau išvydę šventyklą. Nelabai žinojau, kas ten vyko, tačiau tėveliai iš jos visuomet išeidavo laimingi. Žinojau, kad šventykla yra labai svarbi. Žinojau, kad tai Viešpaties namai. (Nuotraukoje aš vilkiu baltą palaidinę.)
Kai man sukako 12 metų, šventyklos krikštus atlikau keliose šventyklose. O kai sutikau savo būsimą vyrą, sužinojau, kad ir jam labai patiko šventykla! Susituokėme Jutos Mančio šventykloje.
Į šventyklą galite ruoštis kasdien. Vykite į šventyklą, kai tik galite. Palieskite jos sienas. Kai mano anūkėliui Džeretui buvo 11 metų, kartu su tėčiu kiekvieną sekmadienį jis darė šeimos istorijos darbą. Jis surado daugybę savo protėvių vardų. Dabar, kai jam 12, jis gali šventykloje krikštytis už tuos protėvius!
Būdami šventykloje galite vaikščioti ten, kur vaikšto Jėzus. Tai yra Jo namai. Viliuosi, kad kiekvieną dieną Dangiškąjį Tėvą melsite pagalbos pasiruošti įžengti į šventyklą ir pajusti Jo meilę.