Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Prašau daugiau negroti tos dainos
Bredlio H. Klarko iliustracijos
Kadaise mes su šeima gyvenome Verakruse, Meksikoje, kur mano vaikai lankė pradinę mokyklą. Kasryt su trimis vaikais ruošdamiesi į mokyklą klausydavomės radijo – pačios populiariausios radijo stoties mieste. Transliuodavo labai malonią programą, kurią vesdavo jaunas laidų vedėjas.
Ėmėme girdėti lengvai įsimenamą dainą. Kai ėmiau gilintis į dainos žodžius, supratau, kad nors joje dainuojama ir ne apie vulgarius, tačiau vis tiek apie dviprasmiškus ir bjaurius dalykus.
Savo vaikams ryžtingai tariau: „Negalime klausytis tokių žodžių.“ Turbūt jie net nekreipė dėmesio į dainos žodžius, bet vis tiek niūniavo jos melodiją.
Pamatę mane išjungiant grotuvą jie paklausė, ką darau. „Laidos vedėjo paprašysiu daugiau negroti šios dainos.“ Jų nuostaba padrąsino mane imtis tolimesnių veiksmų.
Jie negalėjo patikėti, man ir pačiai buvo sunku patikėti, kad pakėliau telefono ragelį ir paskambinau į radijo stotį. Nesitikėjau prisiskambinti, tačiau, mano nuostabai, beveik iš karto atsiliepė tas pats vedėjas, kurį ką tik girdėjome laidoje.
Jam pasakiau, kad nesutinku klausytis tos dainos, nes daug šeimų būtent tuomet buvo įsijungę šį radiją. Jis paklausė, kuo galėtų ją pakeisti, ir kadangi elgėsi labai mandagiai, aš tepaprašiau tos dainos negroti tuomet, kai namuose būna vaikų.
Taip ir nesužinojau, ar mano skambutis buvo tiesiogiai transliuojamas, tačiau buvau dėkinga, kad laidos vedėjas mane išklausė. Per kelias ateinančias dienas pastebėjau, kad į mano prašymą buvo atsižvelgta.
Šis patyrimas man dar kartą patvirtino, jog turime drąsiai priimti sprendimus ir daryti tai, kas būtina, kad apsaugotume savo vaikus nuo neigiamo poveikio. Jei taip darysime, tai Šventoji Dvasia liks mūsų nuolatinė bendražygė.