Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Pamesta piniginė
Vilsono Dž. Ongo iliustracijos
Persikraustęs į naujus namus, kelių Bažnyčios narių paprašiau padėti namuose atlikti vieną darbą. Darbui įpusėjus nuvažiavau nupirkti medžiagų, kurių reikėjo, kad jį užbaigtume. Darbo pabaigoje supratau, kad neturiu piniginės. Puoliau į paniką, nes piniginėje buvo visi mano asmens dokumentai ir dar tą rytą iš vieno kliento gauti pinigai. Ėjau tuo pačiu keliu, kuriuo vykau apsipirkti, tačiau bergždžiai. Grįžęs namo ėmiau visur ieškoti – galbūt kur nukrito. Neradau. Ėmiau net svarstyti galimybę iš naujo užsisakyti visus dokumentus. Tada, man beišeinant iš namų, vienas draugas paklausė: „Ar jau pasimeldei?“
Iš karto pagalvojau: „Žinoma, jau meldžiausi!“
Tačiau iš tikrųjų meldžiausi be tikro ketinimo. Tiesą sakant, norėjau savo valią primesti Dangiškajam Tėvui ir kažkaip padaryti, kad Jo pareiga būtų man padėti surasti piniginę. Ir tada prisiminiau Raštų eilutę iš Izaijo 55:8: „Juk mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, – tai Viešpaties žodis.“
Sekmadienį nuvykau į bažnyčią, kur vienas dar vakar su manimi buvęs narys man pasakė, jog karštai meldėsi Dangiškajam Tėvui, kad surasčiau savo piniginę. Jis tikrai manė, jog ją surasiu. Vėliau, asmeninio studijavimo metu, ėmiau skaityti vyresniojo Žyno R. Kuko, Septyniasdešimties emerito, straipsnį Atsakymų į maldas gavimas. Pirmajame puslapyje buvo pasakojama bėda, labai panaši į manąją: vyresniojo Kuko sūnus pametė piniginę, tad susirinkusi šeima meldė Viešpaties, kad galėtų ją surasti.
Perskaitęs savo žinias ėmiau taikyti praktiškai: pasikviečiau žmoną ir vaikus. Sustojome ratu ir kiekvienas paeiliui meldėmės, prašydami Viešpaties pagal Savo valią padėti mums surasti piniginę.
Maldos galią buvau patyręs anksčiau, tad vėliau melsdamasis asmeniškai Dangiškojo Tėvo į mūsų maldą meldžiau atsakyti tam, kad sustiprintų žmonos ir vaikų tikėjimą.
Kitą dieną man paskambino kažkoks vyras. Jis pasakė, kad rado mano piniginę su pinigais. Pravirkau kaip vaikas, nes buvo atsakyta į mano maldą ir sustiprintas mano šeimos tikėjimas.
Žinau, kad Dangiškasis Tėvas, net turėdamas rūpintis daugybe vaikų, atsako kiekvienam iš mūsų – savo laiku ir savo būdu.