2017
Atpildas už gerą ištvėrimą
July 2017


2017 m. liepos mėn. Pirmosios Prezidentūros žinia

Atpildas už gerą ištvėrimą

Jaunystėje tarnavau išmintingo Bažnyčios apygardos prezidento patarėju. Jis visuomet bandė mane mokyti. Prisimenu, kai vieną kartą jis man davė tokį patarimą: „Ką nors sutikęs elkis su jais lyg jie būtų rimtoje bėdoje, tuomet būsi teisus daugiau nei pusę kartų“. Tada maniau, kad jis buvo pesimistas. Bet dabar, praėjus daugiau nei 50 metų, matau, kaip gerai jis suprato pasaulį ir gyvenimą.

Visi susiduriame su išbandymais, o kartais net su labai sunkiais išbandymais. Žinome, jog Viešpats leidžia mums patirti išbandymus tam, kad „nusipoliravę“ ir ištobulėję galėtume per amžius būti su Juo.

Liberčio kalėjime Viešpats Pranašą Džozefą Smitą mokė, kad ištverdamas savo išbandymus jis gaus atpildą – teisę į amžinąjį gyvenimą:

„Mano sūnau, ramybė tavo sielai; pasipriešinimas tau ir suspaudimai truks tik trumpą akimirką;

ir tada, jei gerai tai ištversi, Dievas išaukštins tave aukštybėse; tu triumfuosi virš visų savo priešų“ (DS 121:7–8).

Gyvenime mus talžo tiek daug dalykų, jog gali atrodyti sunku ištverti gerai. Taip gali atrodyti nuo derliaus priklausomai šeimai, kai nėra lietaus. Jie galbūt klausia savęs: „Kiek dar ištversime?“ Taip gali atrodyti su kylančiu purvo ir pagundų potvyniu susiduriančiam jaunimui. Taip gali atrodyti jaunam vyriškiui, kuriam sunkiai sekasi įgyti darbui reikalingą išsilavinimą ar profesiją, kad išlaikytų žmoną ir šeimą. Taip gali atrodyti žmogui, kuriam nepavyksta susirasti darbo arba kuris dėl užsidarančių verslų jau kelintą kartą iš eilės netenka darbo. Taip gali atrodyti tiems, kurie anksčiau ar vėliau savo gyvenime susiduria su savo ar savo mylimųjų sveikatos ar fizinės ištvermės pašlijimu.

Tačiau Dievas šiuos išbandymus mums duoda ne tam, kad pažiūrėtų, ar galime atsilaikyti prieš sunkumus, bet tam, kad juos gerai ištvertume ir „nusipoliruotume“.

Pirmoji Prezidentūra į naujus Dvylikos Apaštalų Kvorumo narius pašauktą Vyresnįjį Parlį P. Pratą (1807-1857) mokė: „Užsirašei į darbą, kuris pareikalaus viso tavo dėmesio; […] tapk poliruota strėle. […] Kad taptumei tobulai „nupoliruotas“, turi ištverti daug triūso, daug darbų ir daug nepritekliaus. […] To reikalauja tavo Dangiškasis Tėvas; šis laukas yra Jo; šis darbas yra Jo; tad Jis […] pralinksmins tave […] ir pakels tau nuotaiką“.1

Laiške Hebrajams Paulius kalba apie gero ištvėrimo vaisių: „Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams“ (Hebr 12:11).

Išbandymai ir sunkumai mums suteikia progą pasimokyti ir augti, jie net gali pakeisti pačią mūsų prigimtį. Jei didžiausiame varge gebėsime atsigręžti į Gelbėtoją, tai ištvėrimo metu „poliruosis“ mūsų sielos.

Todėl pirmiausia reikia nepamiršti visuomet melstis (žr. DS 10:5; Almos 34:19–29).

Antra, nuolatos stengtis laikytis įsakymų – kad ir kokia mus suptų priešprieša, pagunda ar sąmyšis (žr. Mozijo 4:30).

Trečia, ir labai svarbu - tarnauti Viešpačiui (žr. DS 4:2; 20:31).

Tarnaudami Mokytojui mes geriau su Juo susipažįstame ir labiau Jį pamilstame. Jei atkakliai ir nuolat melsimės ir ištikimai tarnausime, savo gyvenime imsime pastebėti Gelbėtojo ranką ir Šventosios Dvasios įtaką. Dauguma iš mūsų kurį laiką esame taip tarnavę ir jautę tokią bendrystę. Jei tik pagalvosite apie tuos laikus, tai prisiminsite, kaip pasikeitėte. Rodės, jog sumažėjo pagunda daryti bloga. Padidėjo troškimas daryti gera. Jus geriausiai pažinojusieji ir mylėjusieji galbūt kalbėjo: „Jūs tapote malonesni ir kantresni. Regis, tapote kitu žmogumi.“

Jūs ir buvote kitas žmogus. Per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą jūs pasikeitėte, nes savo išbandymo metu jūs kliovėtės Juo.

Pažadu jums, kad Viešpats ateis jums į pagalbą jūsų išbandymuose, jei tik ieškosite Jo ir Jam tarnausite, ir kad per šį procesą jūsų siela „poliruosis“. Raginu jus, kad visose savo negandose kliautumėtės Juo.

Žinau, kad Dievas Tėvas yra gyvas ir kad Jis girdi ir atsako į kiekvieną mūsų maldą. Žinau, kad Jo Sūnus, Jėzus Kristus, sumokėjo už visas mūsų nuodėmes ir kad Jis nori, jog ateitume pas Jį. Žinau, jog Tėvas ir Sūnus rūpinasi mumis ir yra paruošę mums būdą, kaip gerai ištverti ir grįžti vėl į namus.

Išnašos

  1. Autobiography of Parley P. Pratt, ed. Parley P. Pratt Jr. (1979), 120.