Kad jie būtų viena

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė: „Jėzus pasiekė tobulą vienybę su Tėvu pasiduodamas, tiek kūnu, tiek ir dvasia, Tėvo valiai. […]

Mes tikrai nebūsime viena su Dievu ir Kristumi, kol Jų valia ir interesai netaps mūsų didžiausiu troškimu. Toks pasišventimas nepasiekiamas per dieną, tačiau per Šventąją Dvasią Viešpats mokys mus, jeigu norėsime, kol su laiku galės būti tiksliai pasakyta, kad Jis yra mumyse, kaip Tėvas yra Jame.“¹

Linda K. Burton, visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, mokė kaip siekti tokios vienybės: „Sandorų sudarymas ir laikymasis – tai mūsų pasišventimo tapti panašiems į Gelbėtoją išraiška. Idealas – siekti nusistatymo, kurį geriausiai išreiškia keletas mėgstamos giesmės frazių: „Aš eisiu tenai, kur norėsi Tu. […] Kalbėsiu aš tai, ką man liepsi Tu. […] Aš būsiu, kuo [tu] liepsi man būt.“²

Vyresnysis Kristofersonas mums taip pat priminė, kad „kasdien ir kas savaitę pasiryždami sekti Kristaus keliais, mes padedame savo dvasiai įtvirtinti viršenybę, laimėti mūšį viduje, o pagundai darosi sunku.“³

Nelė F. Meriot, antroji patarėja visuotinėje Merginų organizacijos prezidentūroje, liudija apie palaimas, ateinančias tuomet, kai savo valią imame derinti su Dievo valia: „Man buvo sunku atsikratyti žemiško troškimo, kad viskas vyktų taip, kaip aš noriu. Galiausiai supratau, koks mano noras netobulas, ribotas ir nevisavertis palyginti su Jėzaus Kristaus. „[Mūsų Dangiškojo Tėvo] kelias – tai kelias, vedantis į laimę šiame gyvenime ir amžinajame ateinančio pasaulio gyvenime“.“⁴ Tad nuolankiai stenkimės tapti viena su mūsų Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi, Jėzumi Kristumi.